Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės mažosios bendrijos „Dalus“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties pagal skolininkės mažosios bendrijos „Dalus“ prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“ pareiškimą skolininkei mažajai bendrijai „Dalus“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pareikšti

10. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. kovo 19 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1 350,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės MB „Dalus“ kreditorei UAB „Transporent“.

11. Kreditorės UAB „Transporent“ pareiškimas, teismo įsakymas ir teismo pranešimas buvo išsiųsti skolininkei MB „Dalus“ jos registruotu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai 2024 m. balandžio 2 d. buvo grąžinti teismui, pažymint, kad skolininkė neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, teismas pakartotinai 2024 m. balandžio 3 d. procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), ir sprendė, jog siųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus dešimt dienų nuo jų išsiuntimo dienos, t. y. įteikti 2024 m. balandžio 13 d. Tačiau faktiškai skolininkei siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes jie pašto siunta 2024 m. balandžio 18 d. buvo grąžinti teismui, nurodant kad skolininkė šių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Per 20 dienų terminą skolininkei nepateikus prieštaravimų, teismas laikė, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 4 d. (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

12. Skolininkė per EPP 2024 m. gegužės 28 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Atskirajame skunde skolininkė nurodė, kad skolininkei faktiškai teismo įsakymas ir kiti kartu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl skolininkė nebūdama informuota apie priimtą teismo įsakymą, neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus. Terminą prieštaravimas pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi MB „Dalus“ buveinės adresu paštu negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, taip pat nebuvo pašto dėžutėje paliktas pranešimas apie siuntos atsiėmimą pašte, o kreditorė apeliantės neinformavo, nors šalys bendravo elektroniniu paštu, apie priimtą teismo įsakymą, nors per EPP sistemą matė, kad grįžo neįteikti teismo MB „Dalus“ siųsti procesiniai dokumentai. Apeliantė atskirajame skunde prašo pripažinti, kad terminą prieštaravimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti.

13. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato proceso terminus. Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

14. CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

16. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.

17. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Taip pat CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat minėtos nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo teikiami formaliai, t. y. du kartus buvo išsiųsti skolininkės MB „Dalus“ buveinės adresu, kuris sutampa su juridinio asmens vadovės deklaruota gyvenamąja vieta. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodžiusi ne tik skolininkės buveinės adresą, bet ir skolininkės (jos vadovės) elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti skolininkei procesinių dokumentų siųstų buveinės adresu, būtų siuntęs pareiškime nurodytu skolininkės elektroniniu adresu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus skolininkei MB „Dalus“, kad skolininkė būtų informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą.

20. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per dvidešimties dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

21. Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą).

22. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

23. Byloje nustatyta, kad nors skolininkei procesiniai dokumentai formaliai įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo skolininkės buveinės adresu, tačiau jokių duomenų nėra, kad skolininkei faktiškai buvo įteikti siųsti procesiniai dokumentai ir ji būtų faktiškai susipažinusi su jai išsiųstais procesiniais dokumentais (kreditorės pareiškimu, teismo įsakymu ir pranešimu).

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skolininkė praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinti. Byloje nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiautų jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą – kreditorei 2024 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku informavus skolininkę apie priimtą teismo įsakymą, skolininkė per protingą terminą pateikė teismui prieštaravimus, o vėliau ir prašymą terminui atnaujinti.

25. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkei, būtent dėl šios aplinkybės ji neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atnaujinti dėl svarbių priežasčių skolininkės praleistą terminą prieštaravimams pareikšti.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, apribojo skolininkės teisę būti išklausytai teisme, todėl neteisingai išsprendė paduotų prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skolininkės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios teismo skundžiama nutartis naikintina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skolininkei atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti skolininkei mažajai bendrijai „Dalus“ terminą prieštaravimams dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“ 2024 m. kovo 18 d. pareiškimo skolininkei mažajai bendrijai „Dalus“ pateikti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti šių prieštaravimų priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.