Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. E., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės (toliau – Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. E., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant V. E. laiduotojos A. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – kardomosios priemonės netaikyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. E. 2020-2021 m. laikotarpiu, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis, ir laikė jį garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, jis 2022 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Jonavoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, ir laikė jį garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuriam pašalinta vamzdžio kanalo pertvara pritaikant šaudyti savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, sudarytais iš sviedinio, užtaiso ir 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio tūtelės, bei 5 vienetus savadarbių šaudmenų, pagamintų perdirbant 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo signalinius (garsinius) šovinius, pritaikytų šaudymui iš savadarbio šaunamojo ginklo ir tinkamų šaudyti iš pistoleto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė šovinių dėtuvėje, tinkamoje naudoti su pistoletu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė juos garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu savadarbį šaunamąjį ginklą bei savadarbius šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo vieną šaudmenį – pramoninės gamybos 7,62*51 mm kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą to kalibro graižtviniams šautuvams - B ir A kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir laikė jį garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. Be to, jis 2022 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 1,551 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,078 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį –1,551 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,078 g psichotropinės medžiagos amfetamino, laikė garaže adresu (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde Prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir V. E. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jį pripažinti kaltu:

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu - pneumatiniu šautuvu (duomenys neskelbtini)) ir paskirti 30 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu - pneumatiniu šautuvu (duomenys neskelbtini)) ir paskirti 30 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis) ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaudmenimi) ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti 15 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 258 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalimi (neteisėtas disponavimas šaudmenimi) ir V. E. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei V. E. paskirti įpareigojimus: bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. V. E. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

- D kategorijos nešaunamąjį ginklą (Nr. 1) - pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), C kategorijos nešaunamąjį ginklą (Nr.2) - pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); C kategorijos nešaunamąjį ginklą (Nr. 3) - pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); tuščią šovinių dėtuvę; tris šovinių tūteles, išautas pistolete (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

- keturias elektronines laikmenas (CD diskus) - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) - palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga;

- kavamalę (duomenys neskelbtini), du tuščius plastikinius maišelius, elektronines svarstykles - sunaikinti; psichotropinę medžiagą - miltelius su amfetaminu (1,218 g) - saugomus Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini) - sunaikinti.

1.1. Apeliaciniame skunde Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. E. kaltė, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta, įvertino A. S., kaip teismo pasitikėjimo verto asmens, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, apibūdinančių savybių visumą, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos pačiam kaltininkui V. E..

1.2. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju V. E. kaltinamas padaręs penkias, trijuose skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose nustatytas atskiras nusikalstamos veikas, kurios padarytos skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi, nėra jungiamos bendro nusikalstamo sumanymo ir nesudaro idealiosios sutapties, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

1.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių - padarytos penkios nusikalstamos veikos, jų pobūdį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, dviejų nešaunamųjų ginklų, psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas), į byloje nustatytas veikų padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (baustas už administracinius teisės pažeidimus), pagrįstai manoma, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant V. E. asmenybę ir leidžia pagrįstai teigti, jog V. E. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos - nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. E. atsiliepimu į Prokurorės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. V. E. atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei teisingai nustatė egzistuojant BK 40 straipsnyje numatytą pagrindą ir būtinųjų sąlygų visumą. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės įsitikinimu, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu neabejotinai teisingai įvertintos bylos aplinkybės ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.

8. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. E. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

9. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija V. E. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ar šių veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu V. E., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos A. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

10. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

11. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu V. E. be kitų nusikalstamų veikų taip pat pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) už tai, kad jis 2020-2021 m. laikotarpiu, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais - kulkomis, ir laikė jį garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai bei už tai, kad jis 2022 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą -pramoninės gamybos, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, ir laikė jį garaže adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

12. Analizuojant BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo sudėtį, pažymėtina, kad šio baudžiamojo nusižengimo objektas yra disponavimo nešaunamaisiais ginklais tvarka ir visuomenės saugumas. Objektyviąją pusę sudaro neteisėtas nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimas ar nešiojimas, taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog laikymo kaip alternatyvaus nusikalstamos veikos padarymo būdo nėra numatyta BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. E. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė garaže, adresu (duomenys neskelbtini), C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, iš kaltinimo taip pat šalintina aplinkybė, kad V. E. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė garaže, adresu (duomenys neskelbtini), C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val., kuomet kratos metu šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl neteisingai nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas); priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015). Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis. Pažymėtina ir tai, kad skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje BPK 323 ir 324 straipsniuose nustatyta tvarka (BPK 325 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi turėti visas teisines galimybes iš esmės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą tiek formos, tiek turinio prasme, ištaisant nustatytus pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo trūkumus ir klaidas.

16. Skundžiamu nuosprendžiu V. E. pripažintas kaltu dėl penkių atskirų nusikalstamų veikų padarymo, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 258 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) bei BK 259 straipsnio 2 dalyje. Tai yra laikotarpiais nuo 2020 m. tiksliai nenustatytu laiku įgijo kaltinimuose nurodytus šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus, kuriuos visus laikė iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val.

17. Nors šios veikos yra inkriminuotos kaip kiekviena atskira nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia veikų kvalifikacija. Kaltinime nurodoma, kad kiekvienas ginklas buvo įsigytas atskirai, dėl ko inkriminuotos kaip pavieniai nusikaltimai, tačiau po šių ginklų įsigijimo visi jie buvo laikomi tame pačiame garaže, tuo pačiu laikotarpiu, pas tą patį kaltinamąjį. Įsigydamas vis naujus ginklus ar šaudmenis, V. E. turėjo tyčią visais šiais ginklais disponuoti, juos laikyti ir pan. Disponavimas ginklais ir šaudmenimis truko ilgesnį laiką, kas parodo V. E. vieningą tyčią įgyti ir laikyti pas jį rastus ginklus. Tai yra, kaltinamasis turėjo vieną tyčią laikyti visus pas jį rastus ginklus, kas parodo, jog ginklų įgijimas ir laikymas yra viena trunkamoji veika ir negali būti kvalifikuojamos kaip atskiros veikos.

18. Pavienė trunkančioji veika yra tam tikra nusikalstama būklė (būsena), kuri atsiranda padarius dažniausiai neteisėtą veiksmą ir kuri trunka, kol nutraukiama, pvz. asmuo neteisėtai įgyja ginklą, suklastotą dokumentą, netikrą pinigą, narkotikus, vaikų pornografiją, kitą neteisėtą dalyką, ir jį laiko. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (pavyzdžiui, BK 164, 242, 243, 316 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Nustatant trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiką svarbu tai, kad šiuo laiku pripažįstamas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, tačiau tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo/nutraukimo metu.

19. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei nešaunamuoju ginklu yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-222/2018). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti. Šiuo atveju V. E. nusikalstamos veikos truko iki tol, kol jas nutraukė policijos pareigūnai, atlikę kratą jo naudojamame garaže.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. E. padarytos nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį yra trunkamieji nusikaltimai ir tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

21. Atsižvelgiant į nurodytą, keistinas V. E. pateiktas kaltinimas nurodant, kad:

V. E. laikotarpiu nuo 2020 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis; C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) , skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis; civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuriam pašalinta vamzdžio kanalo pertvara pritaikant šaudyti savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, sudarytais iš sviedinio, užtaiso ir 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio tūtelės; 5 vienetus savadarbių šaudmenų, pagamintų perdirbant 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo signalinius (garsinius) šovinius, pritaikytų šaudymui iš savadarbio šaunamojo ginklo ir tinkamų šaudyti iš pistoleto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė šovinių dėtuvėje, tinkamoje naudoti su pistoletu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); vieną šaudmenį - pramoninės gamybos 7,62*51 mm kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą to kalibro graižtviniams šautuvams - B ir A kategorijos šaunamiesiems ginklams bei šiuos ginklus V. E. laikė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ilgiau iki kuomet kratos metu garaže adresu (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais V. E. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

22. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

23. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. S., atsakomybėn, ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

24. Prokurorė skundu apygardos teismui nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu baudžiamojoje byloje. Skundo autorės įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai nevertino ir nepasisakė dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų paties kaltininko V. E. atitikimo, konkrečiai, dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis bei skundžiamą nuosprendį, Prokurorės skundo argumentus dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pripažįsta teisiškai pagrįstais.

25. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios formuluotės gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. E. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, BK 11 straipsnio prasme, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o trys – baudžiamieji nusižengimai. Akivaizdu iš paminėto, jog V. E. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės turi tai, jog V. E. padarė ne vieną, o tris nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal tris skirtingus BK straipsnius. Taigi BK 40 straipsnio taikymo galimybei teisiškai reikšmingas yra tokių veikų, kaip atskirų (pakartotinių) ar sudarančių idealią sutaptį, vertinimas. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu jokių teisinių argumentų nenurodė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį Prokurorės apeliacinio skundo ribose, aplinkybių, teikiančių pagrindą nuteistojo padarytus nusikaltimus vertinti kaip sudarančius idealiąją sutaptį, nenustatė.

27. Pritariant Prokurorės apeliacinio skundo argumentams pažymima, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (veiksmus jungia bendra (vieninga) tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius.

28. V. E. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal tris skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius, t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (1 veika), pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos, BK 258 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – disponavimo nešaunamaisiais ginklais tvarka ir visuomenės saugumas, o BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, BK 258 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas – nešaunamieji ginklai ir kitokie žmonėms žaloti pritaikyti įtaisai, o BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų tiek nusikaltimų objektai, tiek nusikaltimų dalykai yra skirtingi.

29. Teisinėje teorijoje aiškinama, kad nusikalstamų veikų sutaptis – tai tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriama idealioji ir realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veika padaromos kelios), realioji – kai asmuo kelis kartus padaro veiką, numatytą viename baudžiamojo kodekso straipsnyje, arba per tam tikrą laikotarpį padaro kelias veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios atskiros veikos, o ne vienos veikos tęsinys. Nusikalstamų veikų sutaptį gali sudaryti kelios tapačios, vienarūšės ir skirtingos nusikalstamos veikos, kurios turi būti kvalifikuojamos atskirai kaltinamojo akto ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo dalį, kurią pažeidė kaltininkas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikas nuo 2020 m. iki 2022 m. spalio 17 d. 15.00 val. (BK 253 straipsnio 1 dalis ir BK 258 straipsnio 2 dalis), 2022 m. vasarą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Taigi, darytina išvada, jog tarp kaltinime nurodytų dviejų nešaunamųjų ginklų, vieno šaunamojo ginklo bei vieno šaudmens ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo laiko negalima vertinti kaip praėjus nedideliam laiko tarpui, todėl tai jokiu būdu negali būtų laikoma idealiąja nusikaltimų sutaptimi.

30. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. E. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, eliminuoja BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. E. trijų nusikalstamų veikų padarymas, nesant pagrindo jų vertinti kaip idealią sutaptį, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos dėl nusikalstamos veikos padarymo pirmą kartą. Taigi, atsižvelgiant į apygardos teismo padarytą išvadą, sutinkama su Prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog Kauno apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą V. E. atžvilgiu taikė neteisingai, kadangi nepagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą.

31. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymima, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-46-495/2021, 10 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 10 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, 13 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, jog V. E. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygą, t. y., kad yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors pirmosios instancijos teismas, V. E. atžvilgiu taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, įvertino tai, kad V. E. neteistas, administracine tvarka baustas, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė, į (duomenys neskelbtini) filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo bei į kitas svarbias aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir teisėjų kolegijai konstatavus, jog V. E. padarė tris nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi ir į tai, jog iš baudžiamosios bylos aplinkybių nustatyta, jog V. E. nesavanoriškai nutraukė nusikalstamas veikas, o tai padarė policijos pareigūnai, atlikdami kratą jo garaže, neleidžia manyti, jog V. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl netinkamos BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo

33. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog kvalifikuojant V. E. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 253 straipsnio 1 dalies redakciją.

34. BK 253 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta atsakomybė, tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką buvo numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Šiuo metu galiojanti BK 253 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką numatyta sankcija – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Analizuojamo BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., yra švelnesnė taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme, kadangi straipsnio sankcija papildyta švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda ir laisvės apribojimu. Atsižvelgiant į tai, V. E. nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotina pagal naująją BK redakciją.

Dėl bausmės

35. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai V. E. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir V. E. pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje padarymo, todėl spręstinas bausmės klausimas.

36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 (penkerių) metų. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma V. E. už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis), padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo šaudmenimi), padarymą paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu – pneumatiniu šautuvu (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 30 MGL dydžio baudą, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu – pneumatiniu šautuvu (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 30 MGL dydžio baudą bei už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalį, padarymą paskirti 15 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 258 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis), subendrinti apėmimo būdu griežtesne 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimi) ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Prokurorė skunde aukštesnės instancijos teismui prašė V. E. paskirti įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teisėjų kolegija su Prokurorės skunde nurodomomis bausmės rūšimis bei siūlomu įpareigojimu ir draudimu nesutinka, kadangi BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos V. E. padarytos nusikalstamos veikos padarytos trunkamai, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. E. ankščiau nebuvo teistas (3 t., b. l. 11–12), nusikalstamos veikos, kurias padarė yra tyčinės, tačiau veikų padarymo faktą V. E. pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. E. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (3 t., b. l. 5–7), nors penkerių metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai didžiąja dalimi atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu (3 t., b. l. 1–4), kitų duomenų, kurie jį charakterizuotų išskirtinai neigiamai, byloje nėra.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, V. E. asmenybę, sprendžia, jog jam už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina šių straipsnių sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis, jų dydžius nustatant artimus minimaliems. Tuo tarpu už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, su realiu laisvės ribojimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Prokurorės apeliaciniame skunde V. E. taikyti intensyvią priežiūrą nėra prašoma, todėl atsižvelgiant į V. E. teigiamai charakterizuojančius duomenis (teisiamas pirmą kartą, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), jam su laisvės apribojimo bausme intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos, V. įvertinus tai, kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagoms be tikslo jas platinti, skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias priemones (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei įpareigojimas V. E. tęsti darbą, o jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšys (bauda ir laisvės apribojimas) bei jų dydžiai nuteistajam yra adekvatūs ir pakankami sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

39. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti V. E. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslų, kadangi vadovaujantis formuojama teismų praktika, minėta baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skirtina su bausmėmis, paskirtomis už smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu ginklais ir narkotinėmis medžiagomis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi V. E. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. E. yra 113,33 (šimtas trylika eurų trisdešimt trys centai) eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

41. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

42. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, V. E. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš V. E. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas A. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

V. E. pripažinti kaltu padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. E. pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. E. pripažinti kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. E. paskirti galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo V. E. valstybės naudai 113,33 Eur (šimto trylikos eurų trisdešimt trijų centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.