- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-8260-920/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01440-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- R. V., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. V. ir A. P. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos 2010 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijusios miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4.5500 ha, kuriame joms bendrai priklauso 295/455 dalys sklypo, faktiniu valdymu priėmė ir savo dėdės V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – 160/455 dalis šio miškų paskirties žemės sklypo, atkūrus V. B. nuosavybės teises 2008 m. spalio 27 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4.5500 ha, bendraturtės, įgijusios žemės sklypą 2010 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai valdomo sklypo dalis – 295/455 dalys. Šio sklypo 160/455 dalys priklauso pareiškėjų dėdei V. B., kuris šias dalis įsigijo 2008 m. spalio 27 d. Apskrities viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko L. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę. V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjų tėvo (M. B., mirusio (duomenys neskelbtini)) brolis. Pareiškėjų tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ir jų mama S. B.. Dėdė V. B. buvo vedęs, santuoka su I. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Pareiškėjos nurodė, kad po dėdės V. B. mirties joms nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl jo palikimo priėmimo, kadangi dar buvo gyva jo sutuoktinė I. B., 2008 m. atkūrus dėdės nuosavybės teises į miško paskirties žemę, pareiškėjos 2010 m. tapo paveldimo turto bendraturtės, bei atkūrus dėdei V. B. nuosavybės teises į miško sklypą, jo pirmos-ketvirtos eilės įpėdinių pagal įstatymą neliko. Pareiškėjos yra V. B. dukterėčios, penktos eilės įpėdinės, dėdė V. B. testamento nepaliko. Pareiškėjos paveldėtu žemės sklypu rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, tuo pačiu rūpinosi ir V. B. priklausančia miško dalimi. 2024 m. gegužės mėn. gretimo miško paskirties žemės sklypo savininkė organizavo kadastrinius matavimus, į kuriuos buvo pakviestos ir pareiškėjos. Pareiškėjoms nusprendus atlikti ir savo žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkas peržiūrėjęs jų nuosavybės teisės dokumentus informavo, kad kadangi bendraturtis V. B. yra miręs, būtina išspręsti paveldėjimo klausimą, tam, kad būtų galimybė atlikti kadastrinius matavimus. Po V. B. mirties, pareiškėjos, per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, kadangi V. B. nuosavybės teisė į turtą atsirado tik po jo mirties, t. y. 2008 m., todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nors pareiškėjos po dėdės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir teisiškai palikimo priėmimo neįformino, kadangi palikimas atsirado kiek vėliau po dėdės mirties, taip pat kitų paveldėtojų nesant, savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė pradėdamos faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjos nurodė, kad Archyvo duomenimis, po V. B. mirties, jo sutuoktinė I. B. kreipėsi į Vilniaus m. 2-ą notarinę kontorą ir 1992 m. balandžio 28 d. ir 1992 m. liepos 1 d. jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, pagal kuriuos ji paveldėjo V. B. pinigines lėšas bei indėlius, buvusius tuometiniame Taupomajame banke, kito turto nebuvo. Taip pat pareiškėjos nurodė, kad paveldėjimo byla po I. B. mirties buvo pradėta, Vilniaus m. 18-as notarų biuras informavo, kad su ja galima susipažinti notarų biure, tačiau pareiškėjų nuomone, tai neturi reikšmės teisme nagrinėjamai bylai. V. B. vaikų neturėjo, turto atsiradimo metu 2008 m. sutuoktinė jau buvo mirusi, jokie kiti galimi paveldėtojai dėl jo naujai atsiradusio turto pretenzijų nepareiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po V. B. mirties, jo sutuoktinė po trijų metų galėjo kreiptis bei priimti palikimą po sutuoktinio mirties. Į nagrinėjamą bylą pareiškėjos nepateikė duomenų ar notarų biure buvo/nebuvo užvesta paveldėjimo byla po V. B. sutuoktinės mirties, kuri galimai galėjo paveldėti V. B. turtą, tačiau savo nuosavybės teisių neišviešino Nekilnojamojo turto registre, taip pat kurio pagrindu galėjo būti paveldėtas ir sutuoktinės I. B. turtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos turėtų pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ar po V. B. sutuoktinės I. B. notarų biure buvo/nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Pareiškėjos posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimą, pateikė papildomus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad po V. B. mirties, 1992 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas I. B. į pinigines sumas, esančias Lietuvos Taupomajame banke, Žalgirio skyriaus filiale bei indėlius ir sąskaitas, esančias Vilniaus miesto skyriaus filiale. Kito V. B. turto nebuvo, I. B. paveldėjo pinigines lėšas, taip pat sutuoktiniai vaikų neturėjo, I. B. su pareiškėjomis nėra susijusi kraujo ryšiu ir jos paveldėjimo byla nėra aktuali pareiškėjoms, nors paveldėjimo byla po jos mirties ir buvo pradėta. V. B. papildomas turtas atsirado 2008 m., atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę. 2008 m. pirmos-ketvirtos eilės įpėdinių jau nebuvo. Pareiškėjos 2010 m. taip pat tapo šio žemės sklypo bendraturtės, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, todėl rūpinosi tiek savo sklypu, tiek V. B. sklypu. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad gimimo liudijimo duomenimis, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas M. B., motina S. B.. Gimimo liudijimo duomenimis, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas M. B., motina S. B.. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 2000 m. kovo 24 d. Nr. 25 Gimimo liudijimo duomenimis, Aukštadvario parapijos administratorius kun. A. J. liudija, kad remiantis 1952 m. santuokos metriku Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. (duomenys neskelbtini) gimė L. ir I. B. šeimoje. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 2000 m. kovo 24 d. Nr. 28 Gimimo liudijimo duomenimis, Aukštadvario parapijos administratorius kun. A. J. liudija, kad remiantis 1925 m. išrašu iš knygos, V. B. (duomenys neskelbtini) gimė L. ir I. B. šeimoje. Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. B. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimo duomenimis, įrašo Nr. 46, M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. gegužės 17 d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. B. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 18-o notarų biuras el. laiške informavo, jog po V. B. paveldėjimo byla yra užvesta ir (duomenys neskelbtini) yra išduotas paveldėjimo liudijimas, bei dėl išsamesnės informacijos reikia kreiptis į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, kuriame saugomi notarų dokumentai iki 1992 m. gruodžio 1 d. Taip pat po V. B. sutuoktinės byla taip pat yra užvesta ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, su paveldėjimo byla galima susipažinti atvykus. Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pranešimo bei pridėtų dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, mirusiojo žmona I. B. paveldėjo pinigines sumas, saugomas Lietuvos taupomojo banko Vilniaus miesto Žalgirio skyriaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, mirusiojo žmona I. B. paveldėjo piniginius indėlius su procentais, esančius Lietuvos taupomojo banko Vilniaus miesto skyriaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto skyriaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, Žemės sklypas, 4,5500 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso 1447/455 dalimi R. V., (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini)pagrindu, 148/455 dalimi A. P., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 160/455 dalimi V. B., 2008 m. spalio 27 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Testamentų registro išrašo apie V. B. palikimą nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo/atsisakymo faktų ar pareiškimų dėl palikimo priėmimo/atsisakymų padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Po V. B. mirties, atsiradus palikimui, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjos palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti – tapusios minėto turto bendraturtėmis, rūpinosi ir iki šiol rūpinasi tiek savo tiek V. B. priklausančiu mišku, vykdė jame sanitarinius kirtimus, pjovė sausuolius, ruošė ir vežė malkas. Pareiškėjos 2010 m. įgijusios nuosavybės teises į sklypą, tuo pačiu aktyviais veiksmais priėmė V. B., kuriam nuosavybės teisė į dalį sklypo atsirado 2008 m., t. y. atsiradusiu palikimu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Pareiškėjos aktyviais veiksmais siekė įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą po V. B. mirties, tokiais veiksmais išreikšdamos savo valią tapti palikimo savininkėmis.
Nors byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prieštaravo pareiškimo patenkinimui dėl byloje trūkstamų papildomų įrodymų, tačiau pareiškėjoms juos pateikus, teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių patvirtinimo. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad po pareiškėjų dėdės V. B. mirties, atsiradus palikimui pagal Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjoms 2010 m. įgijusios nuosavybės teises į sklypą ir tapus bendraturtėmis, pareiškėjos priėmė V. B. palikimą, pradėdamos faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. ir A. P. faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo dėdės V. B. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įgijusios miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4.5500 ha, kuriame R. V. ir A. P. bendrai priklauso 295/455 dalys sklypo, faktiniu valdymu priėmė ir V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – 160/455 dalis miškų paskirties žemės sklypo, atkūrus V. B. nuosavybės teises 2008 m. spalio 27 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.