Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. Z., jos atstovui advokatui R. S.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 m. birželio mėn. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, kelis kartus davė jai po 150 Eur. Paaiškino, jog jos žiniomis atsakovas vyksta dirbti į užsienio valstybę, tačiau kokias pajamas gauna, nežino. Nurodė, jog ir iki santuokos atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau ji tikėjosi, jog po santuokos situacija pasikeis. Paaiškino, jog netrukus po santuokos atsakovas prieš ją smurtavo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau su atsakovu susitaikė, tikėjosi, jog situacija šeimoje pasikeis. Nurodė, jog dėl atsakovo elgesio, smurto prieš ją ir jos dukrą, piktnaudžiavimo alkoholiu, ji patyrė didelę moralinę žalą, iki šiol jai yra teikiamos psichologo konsultacijos. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti, apie teismo posėdį atsakovui pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 127 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė O. Z. ir atsakovas R. Z. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. Z. (b. l. 7). Ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą A. I., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardija aplinkybes, jog atsakovas nėra lojalus šeimai, nerodo pagarbos ieškovei bei neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai, smurtauja. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo (b. l. 18). (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo mažametei (ieškovės dukrai) sukėlimo (b. l. 98-102). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas prieš ją smurtavo, kartą ji siekė santuoką nutraukti, tačiau sutuoktiniai susitaikė, ji tikėjosi, jog po šalių vaiko gimimo atsakovo elgesys pasikeis. Ieškovė taip pat paaiškino, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tai darė ir iki santuokos; nors atsakovas mėgino gydytis, bet gydymo rezultatai buvo trumpalaikiai; pažymėjo, jog atsakovas materialiai šeimos nerėmė, gautas ar uždirbtas lėšas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, naudojo smurtą prieš sutuoktinę, taip pat sukėlė fizinį skausmą šeimoje augančiai ieškovės nepilnametei dukrai. Be to, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai. Toks atsakovo elgesys negali būti pateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl fizinio smurto sukėlimo ieškovei buvo nutrauktas, nepaneigia fakto, jog atsakovas yra fiziškai smurtavęs prieš sutuoktinę. Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo elgesio tarp sutuoktinių nebėra jokių šeimos santykių. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, be to, šias aplinkybes pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų dėl smurto ieškovės atžvilgiu, alkoholio vartojimo neginčijo, taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrįstų įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus pateiktus šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, 197 straipsnis, Civilinio kodekso 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 1 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, o ieškovė išreiškė norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė ,,Z.“, atsakovui – ,,Z.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašo, todėl išlaikymas jai nepriteistinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalis).Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (Civilinio proceso kodekso 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys apie ieškovės socialinę padėtį, byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovės patirtą fizinį, psichinį ir psichologinį smurtą, taip pat tai, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kas suteikia teisę sutuoktiniui prašyti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, sudaro pagrindą teismui viršyti ieškinio reikalavimus ir spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su minėtu straipsniu taikytinos Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Civilinio kodekso 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; kt.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dėl atsakovo nevaldomo ir asocialaus elgesio ieškovė su savo nepilnamete dukra gyvena nuolatinėje baimėje. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog dėl patirto sutuoktinio smurto jai yra reikalinga psichologinė pagalba, tokia teikiama jau metus laiko, taip pat paaiškino, jog jaučia emocinį nuovargį.

Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės - smurtinio pobūdžio elgesio, nepagarbos ieškovės atžvilgiu, byloje pateikti įrodymai, jog dėl fizinio skausmo ieškovei sukėlimo atstovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas sukėlė fizinį skausmą šalių šeimoje augančiai nepilnametei ieškovės dukrai dėl ko atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog beveik dvejus metus ieškovei yra teikiama psichosocialinė pagalba dėl sutuoktinio smurto. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamo pobūdžio išgyvenimus. Šiuo atveju įvertinus šalių santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių santuokos trukmę, šalių santykių pobūdį bei ieškovės patirtus išgyvenimus, ieškovei iš atsakovo priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Byloje pateikti duomenys, jog santuokos metu ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto ar kito registruotino dalintino turto neįgijo (b. l. 9-12).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismui nurodė, jog duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus neturi. Santuokos metu sutuoktiniai bendrų kreditorių neįgijo. Ieškovė taip pat nurodė, jog iki santuokos nutraukimo turėjo skolinių įsipareigojimų UAB ,,B. L.“ bei UAB ,,S.“, skoliniai įsipareigojimai yra asmeninės ieškovės prievolės kreditoriams, todėl ginčo dėl įsiskolinimų nėra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl ieškovės prašymas tenkintinas. Nepilnamečio vaiko R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove O. Z. (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. Z. išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nekilnojamojo, taip pat kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena savivaldybės būste (b. l. 19-24). Ieškovei buvo mokamos vaiko priežiūros išmokos (b. l. 13-14), taip pat iki (duomenys neskelbtini) mokėtos socialinės išmokos (b. l. 16). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto, įgyto santuokos metu, neturi. VSDFV duomenimis atsakovas dirba (b. l. 54), tačiau byloje duomenų apie jo pajamas nėra. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas yra išvykęs dirbti į užsienio valstybę, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Byloje duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų matyti, jog nepilnametis vaikas lanko lopšelį – darželį, tačiau ieškovė atleista nuo išlaidų mokėjimo (b. l. 61). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, paaiškino, jog vaiko išlaikymui ieškovė du kartus yra gavusi po 150 Eur, nurodė, jog vaiką išlaiko pati, su atsakovu negyvena nuo 2018 m. birželio mėn., taip pat nurodė, jog šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau ne visą darbo dieną (kelias valandas keturis kartus savaitę) dirba.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, byloje išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis, taip pat į tai, kad atsakovas yra darbingas, bylos duomenimis, neturi kitų išlaikytinių, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėtų galimybės dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį apmokamą darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, bei į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, savo motyvų ir argumentų neteikė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų byloje bei neteikė įrodymų pats, laiko nustatytomis ieškovės įrodinėjamas faktines aplinkybes ir konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas gali ir turi finansines galimybes skirti po 200 Eur/mėn. savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas su ieškove kartu negyvena nuo 2018 m. birželio mėn., ieškovė paaiškino, jog atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo sūnui neteikia, pripažintina, jog vaiko teisė į išlaikymą atsirado nuo (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė O. Z. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, darytina išvada, kad skyrium gyvenantis tėvas (atsakovas) gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.175 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis). Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 204,75 Eur išlaidos (b. l. 77).

Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 204,75 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. Z. palikti santuokinę pavardę „Z.“, o atsakovui R. Z. – ,,Z.“.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. Z., jos nepilnamečio vaiko R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. Z. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. Z. 204,75 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.