Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-4386-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas 2025 m. rugsėjo 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. R. už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 25 d., 8.00 val. Utenos r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 10 km, vairavo B kategorijos automobilį Chevrolet Captiva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2505 kg, ir tempė priekabą Hapert F2000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4505 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga BE kategorija, tuo tarpu V. R. vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės bei priekabai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 ir 226 punktų reikalavimus. Institucijos pareigūnas 2025 m. spalio 13 d. Nutarimu V. R. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, skyrė jam galutinę 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesių terminui.

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija nusižengimo fakto, paskirtą baudą sumokėjo. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi slaugyti, vežioti pas gydytojus mamą, pasirūpinti ūkiu, taip pat į tai, kad nepadaryta jokia žala, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti vairavimo teisių atėmimo terminą.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. SEAKĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis Nr. AN2-273-383/2023). SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos: BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg, junginiai.

11. Iš byloje esančių pareiškėjo vairuoto automobilio Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio maksimalus svoris 2505 kg, ir iš priekabos Hapert F2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad priekabos maksimalus svoris 2000 kg. Bendras automobilio ir priekabos maksimalus svoris – 4505 kg, t. y. viršijo 4250 kg (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, turintis teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C kategorijos transporto priemones, tokio junginio vairuoti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi BE kategoriją ar yra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė KET 14 punktą, nes jis vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia leistina masė buvo didesnė nei 4250 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

12. Įstatymas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, kurio minimalus terminas yra šeši mėnesiai, toks terminas ir buvo paskirtas V. R. skundžiamu Institucijos Nutarimu. Skundą padavusio asmens prašymas sumažinti ją arba neskirti jos iš viso reiškia prašymą švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinio poveikio priemonės paskyrimą. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

14. Prašydamas sumažinti Institucijos Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo terminą, savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas slaugyti, vežioti pas gydytojus mamą, pasirūpinti ūkiu.

15. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. yra (duomenys neskelbtini), jo mama K. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgali neterminuotai, dalyvumo lygis (duomenys neskelbtini) proc.

16. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus V. R. baustas administracine tvarka 13 kartų, 11 iš jų už greičio viršijimą, t. y. šiurkščius administracinius nusižengimus, po kartą už sustojimą draudžiamoje vietoje ir naudojimąsi mobiliuoju telefonu, taip pat neužsisegus saugos diržo, paskirtas baudas sumokėjęs. Taigi jo padaryti nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs pažeidinėti KET. Ankstesni baustumai pareiškėją charakterizuoja neigiamai, parodo jo atsainų požiūrį į teisės normas, į KET pažeidimų keliamą pavojų ir leidžia spręsti, kad reikiamų išvadų jis nedaro, paskirtos nuobaudos už ankstesnius nusižengimus nesulaikė jo nuo pakartotinių nusižengimų padarymo. Prašyme (skunde) teigdamas, kad jo padarytais nusižengimais nebuvo padaryta žala, V. R. tik parodo savo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į KET.

17. Institucija, skirdama V. R. nuobaudą, teisingai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, tai, kad nurodytą administracinį pažeidimą padarė pirmą kartą, nors anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, todėl paskyrė subendrintą minimalią baudą ir specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui.

18. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismui nekyla abejonių, kad V. R. neturint teisės vairuoti automobilio bus nepatogiau ir sudėtingiau vykdyti šeiminius įsipareigojimus – rūpintis mama, vežti ją pas gydytojus, prižiūrėti ūkį, tačiau šių veiksmų atlikimas netaps neįmanomu, o minėti nepatogumai truks tik ribotą laiką. Visgi tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo paties elgesio rezultatas. Asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina ūkiui prižiūrėti ir tai, kad jam reikia rūpintis neįgalia mama, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų specialiosios teisės netekimą. Tačiau V. R. ir šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo dar vieno administracinio nusižengimo padarymo.

19. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. R. sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Konstatuotina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4386-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį prašyme (skunde) nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. R. prašymo (skundo) netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4386-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.