Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Y. T., antstolei Eurikai Rulienei, antstolei Rimai Adomaitienei, antstoliui Artūrui Bložei, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stella nova“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, D. M., R. B., Ž. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Y. T., antstolei Eurikai Rulienei, antstolei Rimai Adomaitienei, antstoliui Artūrui Bložei, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stella nova“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, D. M., R. B., Ž. G. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Kaip jau minėta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Iš byloje turimų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, net ir nežinant tikslios įsiskolinimų sumos, pateiktais duomenimis viršija 25 MMA (t. y. 9 500,00 Eur), šių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs.

Kreditoriai neginčija pareiškėjo nemokumo, tačiau ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių bei pareiškėjo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Kaip jau nurodyta aukščiau, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto norma reikalauja, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-242-248/2015).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.<...> Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas A. G. ir Y. T. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. I T, 13). Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktine Y. T. jau keletas metų negyvena kartu, tačiau oficialiai santuokos nėra nutraukę. Y. T. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė analogiškas aplinkybes, kad nuo 2011 m. kovo mėn. su pareiškėju nebegyvena kartu, bendro šeimos ūkio neveda, apie pareiškėjo turtinę padėtį ir pajamas nieko nežino (b. l. II T, 69). Pareiškėjas yra nurodęs, kad su sutuoktine nėra sutaręs jokių vedybinių ar povedybinių sutarčių (b. l. II T, 4-6), tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad visos skolos yra susidariusios dėl jo kaltės ir tik jis vienas už tai yra atsakingas, sutuoktinė dėl šių skolų susidarymo nėra kalta ir atsakinga. Y. T. pateiktame atsiliepime (b. l. II T, 69) taip pat nurodė, kad 2015 m. kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl santuokos nutraukimo, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad nuo tada, kai jis A. Š. sumokėjo 27 000,00 Eur, o pastarasis gavęs pinigus pradingo, pareiškėjui prasidėjo didžiausi finansiniai sunkumai, kas turėjo įtakos ir šeiminėms problemoms, nes santykiai su sutuoktine ėmė prastėti, jie nustojo gyventi kartu ir visiškai nutrūko jų bendravimas (b. l. I T, 2-6). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės Y. T. nurodytos aplinkybės dėl jų gyvenimo skyrium nesutampa ir yra prieštaringos. Jeigu Y. T. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėju nebegyvena kartu nuo 2011 m. kovo mėn., tai pareiškėjas teigia, kad jo didžiausios finansinės ir šeiminės problemos prasidėjo nuo tada, kai jis A. Š. sumokėjo 27 000,00 Eur, kaip teigia pareiškėjas, tai įvyko 2012 m. Taigi, iš to, kas nurodyta, matyti, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nurodytos aplinkybės dėl jų gyvenimo skyrium skiriasi. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas paprašytas paaiškinti dėl kokių priežasčių nenutraukia santuokos su savo sutuoktine, jeigu jie bendro ūkio neveda ir jau keletas metų negyvena kartu, nesugebėjo konkrečiai įvardinti priežasčių, trukdančių nutraukti santuoką. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tik pasakė, kad norėjo inicijuoti skyrybų procesą, tačiau bankas to padaryti neleido. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjo A. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. I T, 14). Y. T. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji su pareiškėju kartu negyvena, nuomojasi butą ir viena augina jų nepilnametę dukrą D. G. (b. l. II T, 69). Pareiškime (b. l. I T, 2-6) ir Y. T. (b. l. II T, 69) atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad Y. T. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sutuoktinės Y. T. deklaruotą gyvenamąją vietą ir/ar faktinę gyvenamąją vietą nėra. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjo sutuoktinė Y. T., pateikdama metines pajamų deklaracijas už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., visose minėtose metinių pajamų deklaracijose nurodo, kad jos gyvenamosios vietos adresas deklaracijos pateikimo metu yra – (duomenys neskelbtini) (b. l. I T, 40-44; II T, 13-17). Be to, iš Y. T. asmeninės sąskaitos, esančios DNB banke, sąskaitos išrašų (už laikotarpius nuo 2014-02-15 – 2014-12-31, 2015-01-01 – 2015-12-31, 2016-01 – 2016-12-31) matyti, kad kliento adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. II T 19-39). Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar sutuoktiniai tikrai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam vienintelis priklausantis turtas, yra žemės sklypas ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o jo sutuoktinės Y. T. vienintelis nuosavybės teise valdomas turtas yra automobilis Mitsubishi Colt. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. G. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. I T, 52), jo sutuoktinės Y. T. vardu yra registruota transporto priemonė Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. I T, 53), Y. T. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra ir nebuvo registruotos (b. l. I t, 58), pareiškėjo A. G. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namus su pastatais, esantys, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2007-03-15 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas areštuotas (b. l. I T, 55-57). Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą bei įvertinus, tai, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės nėra sudaryta vedybinių ar povedybinių sutarčių, o santuoka nėra nutraukta, laikytina, kad tiek turtiniai įsiskolinimai kreditoriams, tiek nekilnojamasis turtas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti gyvenant santuokoje, todėl laikytini sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, o ne asmenine nuosavybe (LR CK 3.88). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė gauna pajamas iš individualios veiklos (b. l. II T, 13-17, I T, 40-44), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, nurodančių kaip ji ketina prisidėti prie santuokos metu įgytų skolų padengimo kreditoriams.

Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjas pareiškime nurodo, jog apie 2010 m. mirė įmonės, kurioje jis dirbo, savininkas, įmonės veikla pradėjo blogėti, buvo mažinami darbuotojų etatai, todėl jis neteko darbo ir tapo nemokus. Kiek vėliau, siekdamas atgaivinti verslą ir atstatyti savo mokumą, pareiškėjas pasiskolino 35 400,00 Eur sumą iš R. B. (b. l. I T, 2-6; 36). Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, jau būdamas nemokus ir šiam nemokumui padengti pasiskolinęs pinigų iš R. B., 2012 m. dar buvo apgautas, kai A. Š. sumokėjo 27 000,00 Eur, kadangi jie jokių sutarčių nebuvo pasirašę, minėtas asmuo gavęs pinigus pradingo. Byloje jokių įrodymų dėl sumokėtų 27 000,00 Eur nėra pateikta. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko keliančiais abejonių. Sunku suprasti, kaip pareiškėjas jau turėdamas finansinių įsiskolinimų ir būdamas sunkioje finansinėje padėtyje savo turtinius įsiskolinimus tik didino, t. y. papildomai pasiskolino 35 4000,00 Eur, negana to, dar kitam asmeniui sumokėjo 27 000,00 Eur, šio sandorio neįformindamas teisiškai, užuot atsiskaitęs su kreditoriais. Tokiomis aplinkybėmis, asmuo, būdamas atsakingas ir rūpestingas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip nesielgtų.

Bankroto bylą inicijuojančio fizinio asmens elgesys sąžiningumo aspektu gali būti vertinamas tik už paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Ankstesnis laikotarpis neturi teisinės reikšmės, todėl negali būti vertinamas (LAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas – 2017-02-22, todėl pareiškėjo elgesys sąžiningumo aspektu bus vertinamas tik už paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2014-02-22 iki 2017-02-22.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jo formuojamos teismų praktikos nuostata, jog atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą įmonių bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to, sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją, tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Teismas naudodamasis jam CPK 179 str. 2 d. ir 3 d. suteikta teise užklausė duomenų apie pareiškėją iš VĮ „Sodros“ apie pareiškėjo darbovietę ir gautas pajamas. Iš VĮ „Sodros“ pažymų apie asmens įsidarbinimus už laikotarpį 2007-04-01 – 2017-04-30, matyti, kad pareoškėjas nuo 2007-02-22 – 2007-08-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-09-19 – 2011-10-31 – (duomenys neskelbtini) parapijoje, nuo 2012-02-09 – 2012-11-30 – VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013-02-11 – 2014-02-21 – VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2014-04-24 bei šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) (b. l. II T, 131).

Įvertinus turimus duomenis, teismas pirmiausiai akcentuoja, tai, kad pareiškėjo teiginys, jog jis prarado darbą ir jo finansinė padėtis tik sunkėjo, kai apie 2010 m. mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir prasidėjo darbuotojų etatų mažinimas, dėl ko pareiškėjas neteko darbo, yra klaidingas, nes iš turimų duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba jau nuo 2007-08-10. Antra, iš turimų duomenų taip pat matyti, kad prieš įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2014-02-24), pareiškėjas nedirbo tik du mėnesius (nuo 2014-02-21 iki 2014-04-24), o prieš tai dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. II T, 131). Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jau treti metai dirba dukros įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Teismo posėdžio metu paklaustas, ar prieš tai kur nors dirbo, nurodė, kad nedirbo. Taigi, pareiškėjas teigia, kad prieš įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau šis laikotarpis buvo itin trumpą laiko tarpą, tik du mėnesius, tačiau kitų savo turėtų darboviečių Lietuvoje pareiškėjas išvis neminėjo.

Toliau byloje vertinami duomenys apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį už paskutinius trejus metus, laikotarpiu nuo 2014-02-22 – 2017-02-22.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis tiriamuoju laikotarpiu buvo: nuo 2013-01-01 – 1000,00 Lt (289,60 Eur); nuo 2014-10-01 – 1035 Lt (300,00 Eur); nuo 2015-07-01 – 325,00 Eur; nuo 2016-01-01 – 350,00 Eur, nuo 2016-07-01 – dabar – 380,00 Eur.

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokia, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, jis išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-2019/2015).

VSDF pateiktais duomenimis pareiškėjo darbo užmokestis beveik visą tiriamąjį 3 metų laikotarpį nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio (b. l. II T, 132-138). Pareiškėjas pradėjo uždirbti minimalų darbo užmokestį (380,00 Eur) tik paskutinius keletą mėnesių (nuo 2016-10-01) prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. I T, 2). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016-09-19, tačiau Raseinių rajono apylinkės teismas 2016-09-27 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą nuo bankroto bylos iškėlimo, o jau nuo kito mėnesio, t. y. nuo 2016-10-01, pareiškėjo darbo užmokestis padidėjo iki valstybėje šiuo metu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, t. y. 380,00 Eur, nes iki tol buvo 95,00 Eur ir dar mažesnis (b. l. II T, 132-133). Pareiškėjas tiriamuoju 2014-02-22 – 2017-02-22 laikotarpiu gavo tokį darbo užmokestį: 6 mėn. – minimalų 380,00 Eur darbo užmokestį, 3 mėn. – 95,00 Eur, 6 mėn. – 87,50 Eur, 6 mėn. – 81,25 Eur, 6 mėn. – 75,00 Eur, 3 mėn. – 258,96 Lt (75,00 Eur), 5 mėn. – 250,00 Lt (72,41 Eur), 1 mėn. (dirbta keletą dienų) – 59,52 Lt (17,24 Eur), nurodytas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Taigi, pareiškėjo gautos pajamos atskaičius mokesčius yra dar mažesnės. Iš turimų duomenų matyti, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu beveik niekada nedirbo pilnu etatu, išskyrus paskutinius 6 mėn., nes jo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio, nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio, kuris buvo nustatytas valstybėje atitinkamais laikotarpiais. Pareiškėjo didžiausias gautas darbo užmokestis (nežiūrint paskutinių 6 mėn.) buvo – 95,00 Eur, valstybėje nustatytas minimalus darbo užmokestis tuo metu – 380,00 Eur. Taigi, preliminariai skaičiuojant pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu didžiąją laiko dalį, išskyrus paskutinius 6 mėn., dirbo tik po 0,25 etato (skaičiuota pritaikius proporciją: 1 pilnas etatas – 380,00 Eur darbo užmokestis, X etato – 95,00 Eur darbo užmokestis. X lygu 0,25 etato). Remiantis ta pačia formule taip pat paskaičiuota ir kiti pareiškėjo dirbti laikotarpiai, lyginat jo gautą darbo užmokestį ir valstybėje tuo metu buvusį nustatytą minimalų darbo užmokestį. Gauti rezultatai rodo, kad dirbta po 0,25 etato. Lietuvoje nustatytas vidutinis darbo laikas 40 val./sav., t. y. 8 val./d., skaičiuojant proporcingai, dirbant po 0,25 etato, dirbama 10 val./sav. arba 2 val./d., kas rodo, jog pareiškėjas nesiėmė pakankamų veiksmų, kad padidėtų jo pajamos.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad prasidėjus finansiniams sunkumams pablogėjo ir jo sveikata, jam trečius metus tenka vartoti vaistus. Byloje pateiktas medicinos dokumento išrašas yra neįskaitomas, galima įskaityti tik tai, kad „vaistus reguliariai vartoja nuo 2010 m.“ (b. l. I T, 63). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbingumas būtų apribotas, ar kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, neįgalumas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo perkamus vaistus, šių vaistų pirkimo kvitų ar kitų duomenų. Be to, pareiškėjas nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad jo sveikatos būklė jam trukdo ar kada nors ankščiau trukdė dirbti. Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas uždirbti didesnes pajamas, ketina įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje, pateikė vairavimo mokyklos pažymėjimą, patvirtinantį, jog įgijo reikiamą kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais (b. l. II T, 125). Tačiau kartu pažymėtina, jog nepaisant to, jog šį pažymėjimą gavo keli mėnesiai iki bylos nagrinėjimo teisme, tačiau iki šio laiko neįsidarbino, o paaiškinimai apie būsimą įsidarbinimą tėra deklaratyvūs.

Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu be kita ko taip pat paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl <...> fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pareiškėjams neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jie pagal savo įgūdžius yra pajėgūs gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jų mokumo būklės, kuri galėtų tenkinti kreditorių interesus panaudojant savo darbo potencialą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Įvertinus turimus duomenis, teismas negali suprasti, kaip darbingo amžiaus žmogus, turėdamas didelių finansinių įsiskolinimų, praktiškai visą tiriamąjį laikotarpį, nesiekė gauti didesnių pajamų, susirasdamas papildomą darbą arba bent jau darbą, kad dirbtų 8 valandas už bent jau minimalų atlyginimą, o realių ir aktyvių veiksmų ėmėsi praktiškai tuo pačiu metu, kai buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas teisme. Prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas – 2017-01-18, prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas– 2017-02-22, vairavimo mokyklos pažymėjimas išduotas – 2017-02-06, mokymų trukmė viena savaitė. Lietuvos darbo rinkoje vairuotojo profesija tiek šiuo metu, tiek ankstesniais metais buvo ir išlieka viena iš paklausiausių profesijų (<http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.aspx>, apsilankymo data – 2017-04-26). Iš Darbo biržos internetinėje svetainėje pateiktų darbo skelbimų matyti, kad įvairių kategorijų vairuotojų nuolatos ieškoma, todėl ši profesija yra itin paklausi (<https://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/PositionOpeningPublic/QuickPOSearch.aspx?branch=POSearch&pageId=7bfda195-255e-416a-b6c7-b9dd66edc3a0, apsilankymo data 2017-04-26>). Pareiškėjas jau 3 metus dirba vairuotoju dukros įmonėje, turi šio darbo patirties, net ir tuo metu, kai dar nebuvo įgijęs kvalifikacijos dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, turėjo dėti daugiau pastangų, siekdamas susirasti tiek vairuotojo, tiek bet kokį kitą darbą, kuriam nėra būtina įgyti specialią kvalifikaciją. Esant aptartai situacijai, teismas laikosi nuomonės, kad pareiškėjas didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį, net 2,5 metų buvo pasyvus, dirbo tik po 0,25 etato, sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansiniai padėčiai gerinti. Teismas daro išvadą, kad tokia situacija yra dėl paties pareiškėjo nesąžiningų veiksmų - nenoro dirbti už didesnį oficialų darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į tai, jog pareiškėjas ilgą laiką nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamus darbus ir dengti įsiskolinimus kreditoriams, konstatuotina, jog bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama dėl to, jog jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimas asmeniui, kuris sąmoningai nededa maksimalių pastangų gauti darbines pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais neatitiktų FABĮ tikslų, bei bankrutuoti siekiančio asmens bei jo kreditorių interesų pusiausvyros, tai būtų tik būdas tokiam fiziniam asmeniui nusirašyti skolas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas A. G. ir Y. T. yra sutuoktiniai, tačiau Y. T. į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu.

LR CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad pareiškėjai nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui yra atleisti, todėl iš pareiškėjo žyminis mokestis nėra priteisiamas.

LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o LR CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys D. M. ir R. B. prašo iš pareiškėjo jiems priteisti po 150,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinio dokumento (atsiliepimo į pareiškimą) projekto rengimu ir kt. teisines paslaugas, kurias jiems teikė advokatė, atlyginimą. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai už suteiktas paslaugas, patvirtina, kad D. M. ir R. B. už teisines paslaugas kiekvienas sumokėjo po 150,00 Eur (b. l. TT T, 107; 108). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš pareiškėjo A. G. priteistina suinteresuotiems asmenims D. M. ir R. B. po 150,00 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Kiti suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimų nėra pateikę, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti iškelti pareiškėjui A. G. bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui D. M., 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą apmokėti.

Priteisti iš pareiškėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. B. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą apmokėti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.