Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant: G. S. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovas advokatas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad VMI siekia antrą kartą nubausti G. S., kuris buvo Bendrovės vadovu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. spalio 14 d. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-732-1023/2024 G. S. buvo nubaustas už tą pačią tęstinę veiką, todėl negalimas pakartotinis baudimas. Šiuo nutarimu G. S. buvo nubaustas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau tai yra ta pati įmonė, kuri pakeitė pavadinimą. Baudžiama buvo iš esmės už tą patį laikotarpį, kuris apima ir šioje byloje nagrinėjamus laikotarpius. Prašė administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju G. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.9301 straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti privalomus mokėti mokesčius, jų nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-732-1023/2024 buvo nuspręsta G. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės, realizavimu. Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal ANK 565¹ straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio principo esmė yra ta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-732-1023/2024 G. S. (duomenys neskelbtini) vadovas, kurios dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, reglamentuojamos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. šios bendrovės vadovu buvo nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. spalio 14 d. Šioje byloje gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos G. S. skyrimo ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodant laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Teismo vertinimu, VMI, nesurinkusi visų duomenų apie tęstinius galimus kreditorių teisių pažeidimus, kuriuos galėjo padaryti administracinė atsakomybėn patrauktas šios įmonės buvęs vadovas G. S., anksčiau, skubotai kreipėsi į teismą, kuris, kaip ir minėta, 2024 m. spalio 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pažeidimo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina, kad G. S. Bendrovės vadovu buvo tik iki 2024 m. spalio 14 d. Be to, šioje byloje VMI teismui pateiktame pareiškime yra nurodoma apie Bendrovės padarytus galimus pažeidimus, kuomet turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui didesni mokėjimai kitiems kreditoriams buvo atlikti 2023 m. gruodžio 12 d., gruodžio 14 d. (trys mokėjimai), gruodžio 18, 21, 22, 29, 31, 2024 m. sausio 5 dienomis, kas laikytina kreipimusi į teismą iš esmės dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. jau buvo priėmęs nutarimą ir G. S. nubaudęs, tačiau jau dėl kitų tos pačios tęstinės veikos epizodų, dėl kurių G. S. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nubaustas 1 400,00 eurų dydžio bauda. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. S., praėjus laikotarpiui už kurį jis buvo nubaustas minėtu 2024 m. spalio 17 d. nutarimu, būtų susiformavusi nauja tyčia daryti analogiškus nusižengimus.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelis savarankiškas baudžiamąsias bylas. Atsižvelgiant į teisingo bylos nagrinėjimo principo reikalavimus, tokiais atvejais asmens padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014 išaiškinta, kad bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis. Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019.

Kaip matyti, šiuo atveju aktualiais laikotarpiais nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. spalio 14 d. G. S., kaip Bendrovės vadovo, veiksmai susidėjo iš tapačių veikų (dėl kurios vienos iš jų jau priimtas minėtas nutarimas), iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, ir šias veikas jungia bendra tyčia, jas skiria neilgas laiko tarpas. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad G. S. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys būtų nagrinėjamos skirtingose bylose. Teismas pažymi, kad ANK 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ANK nėra numatyta galimybės subendrinti keliais nutarimais administracinio nusižengimo byloje paskirtas nuobaudas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nutarimu paskyrus nuobaudą dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios jis jau buvo nubaustas, tačiau tik dėl kitų veikos epizodų, sprendžia, jog G. S. teisinė padėtis yra pabloginama.

Kaip minėta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad G. S. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-358-836/2025 nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-358-836/2025 teiseną, pradėtą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 31 d. pareiškimą, G. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.