- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- I1-977-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09987-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teigia, kad dėl neteisėtų kalėjimo pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad nepagrįstai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. - Tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vilniaus PN nutarimas, ir 2022 m. kovo 17 d. nutarimas) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – didžiausios piniginės sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Minėta nuobauda buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023. Dėl šios nuobaudos jam buvo apribota teisė 3 mėnesius apsipirkti asmeninių daiktų, tad jis jaučiasi patyręs neturtinę žalą. Be to, neturtinę žalą šiuo aspektu patyrė ir dėl to, kad jam teko skųsti nepagrįstą Vilniaus PN nutarimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. - Tarnyba), administraciniams teismams ir įrodinėti savo tiesą. Tad patyrė didelių fizinių ir psichologinių nepatogumų bei laiko ir žmogiškųjų išteklių. Pareiškėjas dar nurodo, kad jam neturtinė žala atsirado ir dėl jo neteisėto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Teigia, kad Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kalėjimų departamento nutarimas, ir 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas), kuriuo jis buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 sektorių (į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą). Vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) (šiuo metu - Regionų administracinis teismas) minėtą Kalėjimų departamento nutarimą panaikino. Dėl to jis vėlgi patyrė daug nepatogumų, laiko ir žmogiškųjų išteklių, nes reikėjo skųsti nepagrįstą perkėlimą teismams ir įrodinėti savo tiesą. Be to, su neteisėtu perkėlimu į kitą pataisos įstaigą jis patyrė nepatogumus, susijusius su aplinkos keitimu, daiktų kraustymųsi, nešiojimu, kelione konvojumi, asmens kratomis, laikinu apgyvendinimu karantino patalpose ir kt. Taip pat dėl nepagrįsto perkėlimo jam buvo atimta galimybė tęsti proftechninės mokslus, neišlaikius pirmą kartą teorijos egzamino negalėjo pasikartoti žinių, o dėl pakartotinio teorijos egzamino ir vėliau praktikos egzamino laikymo teko važiuoti į Vilnių, patiriant įvairius nepatogumus, pvz., teko valgyti šaltą sausą davinį, važiuoti kratančiu ir judančiu transportu bei pan. Tokių kelionių nebūtų buvę, jeigu jis nebūtų nepagrįstai perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Be to, dėl atstumo jam tapo sudėtingiau pasimatyti su artimaisiais (žmona, broliu ir vaikais).
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Tarnyba nesutinka su pareiškėju, jog jis dėl Vilniaus PN nutarimo patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad nei VAAT 2023 m. birželio 12 d. sprendime, nei LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, nenustatė netinkamo pareigūnės elgesio minėtoje situacijoje. Pareiškėjas nepateikia esminių bylai aplinkybių, įrodančių pareigūnės neteisėtą elgesį bendraujant su juo 2022 m. kovo 10 d., o vien tik apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog tą dieną bendraujant su pareiškėju, pareigūnė nenaudojo tarnybinio vaizdo registratoriaus, nesudaro savarankiško pagrindo neturtinei žalai atsirasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies kontekste. Taip pat nesutinka, kad ir Kalėjimų departamento nutarimu pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Tarnybos teigimu, minėtas nutarimas dėl perkėlimo pareiškėko perkėlimo į kitą pataisos įstaigą atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje numatytus reikalavimus, t. y. 2022 m. gegužės 11 d. nutarime buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, remiantis kuriais priimtas minėtas nutarimas, motyvai buvo išdėstyti pakankamai aiškiai, esminė perkėlimo priežastis – siekimas apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Pažymi, kad VAAT 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikino, tačiau VAAT vertino ne patį veiksmą – t. y. perkėlimą, ne nuteistojo perkėlimo faktines ir teisines aplinkybes bei pagrindines priežastis, dėl kurių pareiškėjas buvo perkeltas, o patį nutarimą, kaip teisės aktą ir jo atitikimą nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Tarnybos teigimu, minėtas nutarimas buvo panaikintas tik formaliais pagrindais, tad VAAT nenustatė jokių neteisėtų veiksmų ir neveikimo ar įgaliojimų viršijimo. Taip pat nebuvo konstatuota jokių įgaliotų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad nėra pagrindo neturtinei žalai atsirasti CK 6.250 straipsnio 1 dalies kontekste. Dar pažymi, jog nėra būtinos CK 6.271 straipsnio nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teigia, kad jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Tarnybos darbuotojai veikė tinkamai ir teisėtai. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai ir pan. Galiausiai Tarnyba akcentavo, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. O tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Tarnybos Vilniaus kalėjimas, atsiliepimo į pareiškėjo skundą (patikslintą) nepateikė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui E. V. neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtai ir nepagrįstai priimtų Vilniaus PN (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. - Tarnyba) ir Kalėjimų departamento (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. - Tarnyba) nutarimų.
6. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos (neteisėtų veiksmų) nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
7. Kaip matyti iš pareiškėjo priimtos nagrinėjimui skundo (patikslinto) dalies (pabrėžtina, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti tik dalyje; dėl žalos padarymo pažeidžiant garbę ir orumą buvo atsisakyta priimti), pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš, pasak pareiškėjo, neteisėtai ir nepagrįstai priimtų nutarimų: 1) Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – didžiausios piniginės sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių; 2) Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo jis buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas fragmentiškai ir nurodo, jog jis neteisėtai Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į drausmės grupę, bet jis nesieja jokios neturtinės žalos jam atsiradimo dėl minėto įsakymo priėmimo. Bet kokiu atveju, net jeigu ir vertinant, ar pareiškėjui minėtu įsakymu buvo padaryta neturtinė žala, tai taikytini absoliučiai visi teismo argumentai, kurie nurodomi dėl neturtinės žalos, siejamos su Vilniaus PN neteisėtu 2022 m. kovo 17 d. nutarimo priėmimu.
8. Taigi, kaip matyti iš bylos, Vilniaus PN direktorius 2022 m. kovo 17 d. nutarimu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjas kreipėsi į VAAT, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. I1-994-931/2023, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas VAAT 2023 m. birželio 12 d. sprendimą apskundė LVAT, kuris 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, kuriuo nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti ir VAAT 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. V. skundą tenkinti, be kita ko, panaikinti Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (šia LVAT nutartimi taip pat buvo panaikintas Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė pareiškėją (nuteistąjį) perkelti iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių tęsti bausmės atlikimą. Pareiškėją dėl šio nutarimo panaikinimo kreipėsi į teismą. VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I1-4922-331/2022, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. VAAT, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. I1-9924-596/2023), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Tarnybos (buvusio Kalėjimų departamento) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą. Šis VAAT sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomi neteisėti atsakovo atstovo veiksmai (neteisėtas pareiškėjui nuobaudos paskyrimas ir neteisėtas jo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą) yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tad atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė Tarnybos neteisėtus veiksmus atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
10. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimas automatiškai nereiškia, jog pareiškėjui turi būti priteisiama prašoma neturtinė žala. Tad toliau bus vertinamos kitos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui, t. y. ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, ar tarp nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių pasekmių (neturtinės žalos) yra priežastinis ryšys (CK 6.247, 6.250 straipsniai).
11. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
12. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
13. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam buvo apribota teisė 3 mėnesius apsipirkti asmeninių daiktų, tad jis jaučiasi patyręs neturtinę žalą; be to, neturtinę žalą šiuo aspektu patyrė ir dėl to, kad jam teko skųsti nepagrįstą Vilniaus PN nutarimą Kalėjimų departamentui, administraciniams teismams ir įrodinėti savo tiesą, tad patyrė didelių fizinių ir psichologinių nepatogumų bei laiko ir žmogiškųjų išteklių.
13.1. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjui buvo neteisėtai paskirta nuobauda - didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Taigi, pareiškėjui ne visai buvo apribota teisė apsipirkti, bet tik tam tikru dydžiu. Tad pareiškėjas realiai tam tikra suma galėjo apsipirkti. Antra, pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu bandė apsipirkti, juo labiau už didesnę sumą, kuriai būtų taikomas ribojimas pagal paskirtą nuobaudą. Trečia, pareiškėjui paskirta nuobauda taikomas ribojimas apsipirkti buvo tik tam tikrą trumpą laiko tarpą, t. y. iki 3 mėnesių. Tad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas būdų realiai patyręs neturtinę žalą dėl jam neteisėtai paskirtos nuobaudos.
13.2. Kas liečia nuobaudos skundimą ir dėl to patirtų nurodomų nepatogumų pasakytina, kad, pirmiausia, savo teisių gynimas teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to natūraliai patirtų tam tikrų nepatogumų paprastai nelaikoma patirta neturtine žala, kuri galėtų būti priteisiama CK 6.271 straipsnio ir 6.250 straipsnio prasme. Antra, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas ypač dažnai ir aktyviai gina savo teises, kreipdamasis į teismus (ir ne tik), daugeliu atveju jo procesiniai dokumentai yra atmetami ir pan. Tad akivaizdu, kad pareiškėjui bylinėjimasis yra įprastas dalykas, tam tikra prasme jo užsiėmimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti patirti nepatogumai dėl nuobaudos skundimo negali būti pripažįstami patirta neturtine žala. Šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs ir neturintys realaus pagrindo.
14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl neteisėto jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, jis vėlgi patyrė daug nepatogumų, laiko ir žmogiškųjų išteklių, nes reikėjo skųsti nepagrįstą perkėlimą teismams ir įrodinėti savo tiesą. Be to, su neteisėtu perkėlimu į kitą pataisos įstaigą jis patyrė nepatogumus, susijusius su aplinkos keitimu, daiktų kraustymųsi, nešiojimu, kelione konvojumi, asmens kratomis, laikinu apgyvendinimu karantino patalpose ir kt. Taip pat dėl nepagrįsto perkėlimo jam buvo atimta galimybė tęsti proftechninės mokslus, neišlaikius pirmą kartą teorijos egzamino negalėjo pasikartoti žinių, o dėl pakartotinio teorijos egzamino ir vėliau praktikos egzamino laikymo teko važiuoti į Vilnių, patiriant įvairius nepatogumus, pvz., teko valgyti šaltą sausą davinį, važiuoti kratančiu ir judančiu transportu bei pan. Be to, dėl atstumo jam tapo sudėtingiau pasimatyti su artimaisiais (žmona, broliu ir vaikais).
14.1. Kas liečia nepagrįsto perkėlimo skundimą ir dėl to patirtus neigiamus veiksmus ir išgyvenimus, tai teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta tais pačiais motyvais, jų nebekartojant, kurie nurodyti pasisakant dėl drausminės nuobaudos skundimo ir dėl to patirtų nepatogumų.
14.2. Pareiškėjas, minėta, nurodo, kad su neteisėtu perkėlimu į kitą pataisos įstaigą jis patyrė nepatogumus, susijusius su aplinkos keitimu, daiktų kraustymųsi, nešiojimu, kelione konvojumi, asmens kratomis, laikinu apgyvendinimu karantino patalpose ir kt. Teismas šiuos pareiškėjo nurodomus nepatogumus pripažįsta pagrįstais. Šių nepatogumų nebūtų buvę, jei Kalėjimų departamento direktorius nebūtų priėmęs neteisėto 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo.
14.3. Pareiškėjas dar teigia, kad jam dėl nepagrįsto perkėlimo buvo atimta galimybė tęsti mokslus, neišlaikius pirmą kartą teorijos egzamino negalėjo pasikartoti žinių, o dėl pakartotinio teorijos egzamino ir vėliau praktikos egzamino laikymo teko važiuoti į Vilnių, patiriant įvairius nepatogumus, pvz., teko valgyti šaltą sausą davinį, važiuoti kratančiu ir judančiu transportu bei pan. Tačiau teismas nesutinka, kad dėl pareiškėjo neteisėto perkėlimo jis nebegalėjo tęsti mokslų. Priešingai, pats pareiškėjas nurodo, kad jis laikė egzaminus, tik dėl perkėlimo jis turėjo vykti laikyti ir / ar perlaikyti egzaminus į Vilnių. Tad pareiškėjo teiginiai, kad jis nebegalėjo tęsti mokslų yra nepagrįsti. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų dėl egzaminų laikymo (perlaikymo) jam teko vykti į Vilnių. Pareiškėjas yra pridėjęs Tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. sausio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti pareiškėjo konvojavimai į Vilnių ir atgal laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. Tačiau minėtame rašte nenurodyti pareiškėjo konvojavimo tikslai, tad sunku nustatyti, kurie konvojavimai buvo susiję su pareiškėjo mokslais. Antra vertus, pareiškėjas yra pridėjęs Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjas (nuteistasis) nuo 2022 m. birželio 10 d. bus konvojuojamas į Vilniaus PN; taip pat buvo prašoma E. V. palikti Vilniaus PN ir sudaryti jam galimybes dalyvauti Vilniaus PN organizuojamame asmens įgytų kompetencijų teorinės dalies vertinime 2022 m. birželio 14 d. 9.00 val. ir praktinės dalies vertinime 2022 m. birželio 19 d. 9.00 val., kad galėtų įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas neneigia pareiškėjo mokslų ir jo vykimo į Vilnių laikyti (perlaikyti) egzaminų, tad laikytina, jog pareiškėjas bent vieną kartą turėjo vykti į Vilnių egzaminų laikymui (perlaikymui) ir vėliau grįžti į Pravieniškių PN-AK. Tad jis dėl to galėjo patirti nurodomus nepatogumus; jeigu nebūtų neteisėto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, tai jis tų nepatogumų būtų nepatyręs.
14.4. Pareiškėjas skunde dar nurodo, kad dėl atstumo jam tapo sudėtingiau pasimatyti su artimaisiais (žmona, broliu ir vaikais). Teismas šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra duomenų (pareiškėjas jų nėra pateikęs), kur pareiškėjo nurodomi artimieji gyvena. Taip pat nėra duomenų, ar vyko susitikimai su minėtais asmenimis, kai pareiškėjas buvo Vilniaus PN, kaip dažnai vyko ir pan., taip pat ar vyko susitikimai jam būnant Pravieniškių PN-AK ir pan. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad buvo apriboti jo socialiniai ryšiai (tapo sudėtingiau su artimaisiais pasimatyti dėl atstumo), tačiau, minėta, nepateikė įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog iki perkėlimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas palaikė artimus socialinius ryšius su minėtais asmenimis. Tad šiuo aspektu nekonstatuotina žala.
15. Pareiškėjas 2024 m. sausio 28 d. pateikė teismui prašymą prijungti gydytojo išrašą, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis 2023 m. gegužės 4 d. buvo susirgęs, kai buvo kalinamas Pravieniškių 1 – ajame kalėjime. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, jeigu atsakovas nebūtų jo neteisėtai perkėlęs į šią įstaigą, jis nebūtų patyręs šių sveikatos negalavimų.
Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės (liga) yra per daug atitolusios priežastiniame ryšyje tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto pareiškėjo perkėlimo) ir atsiradusios žalos. Tad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjui atsiradusią neturtinę žalą, nes nenustatyta būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti – leistinas priežastis ryšys.
Antra, pareiškėjas šią aplinkybę dėl ligos nurodė tik 2024 m. sausio 28 d. prašyme. Tačiau ji skunde (ir patikslintame skunde), jo dalyje, kuris buvo priimtas nagrinėjimui, nėra nurodyta. Pabrėžtina, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti skundą, įskaitant skundo pagrindą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas minėta nustatyta tvarka neteikė patikslinto skundo, t. y. nepildė skundo pagrindo, ir jo priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tad pareiškėjo 2024 m. sausio 28 d. prašymu nurodyta aplinkybė ir pateiktas įrodymas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką (ribas). Tad vien šiuo aspektu pareiškėjo nurodyta aplinkybė iš esmės yra neaktuali ir atmestina.
16. Pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. pateikė dar vieną prašymą prijungti dokumentus (Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) raštus), kuriame nurodė, kad jie patvirtina, jog jis Pravieniškių PN-AK susidūrė su higienos reikalavimų pažeidimais; teigia, kad su šiais pažeidimais nebūtų susidūręs, jeigu jis nebūtų neteisėtai perkeltas į šią įstaigą.
Teismas dėl šių pareiškėjo nurodomų argumentų pažymi, kad galimai netinkamos laikymo sąlygos, susijusios su higienos normų reikalavimais, ir dėl to atsiradusi neturtinė žala gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas dėl to yra inicijavęs atskirus ginčus. Šių galimai netinkamų laikymo sąlygų siejimas su neteisėtu perkėlimu yra per daug atitolęs priežastiniame ryšyje. Be to, šie NVSC raštai, priešingai negu teigia pareiškėjas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas buvo perkeltas į prastesnes laikymo sąlygas higienos būklės prasme.
Antra vertus, šias aplinkybes pareiškėjas nurodė tik 2024 m. sausio 29 d. prašyme, tačiau jos nebuvo nurodytos skunde (ir patikslintame skunde), jo dalyje, kuris buvo priimtas nagrinėjimui. Tad šios aplinkybės atmetamos tais pačiais teismo argumentais, kurie nurodyti šio teismo sprendimo 15 punkto trečioje pastraipoje - atmetant pareiškėjo argumentus, susijusius su liga.
17. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos Tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. sausio 4 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (iš esmės tokį pat prašymą buvo pateikęs ir 2024 m. sausio 26 d., tačiau prie jo nebuvo pridėjęs nurodomo rašto). Prašyme nurodo, kad dėl neteisėto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą jis buvo priverstas patirti 23 konvojavimus iš / į Vilnių, kurių nebūtų patyręs, jeigu jis nebūtų neteisėtai perkeltas. Tad jam buvo sukelti nepatogumai dėl nuolatinių persikėlinėjimų iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas šias aplinkybes nurodė tik minėtose prašymuose, tačiau jos nebuvo nurodytos skunde (ir patikslintame skunde), jo dalyje, kuris buvo priimtas nagrinėjimui. Tad šios aplinkybės atmetamos tais pačiais teismo argumentais, kurie nurodyti šio teismo sprendimo 15 punkto trečioje pastraipoje - atmetant pareiškėjo argumentus, susijusius su liga.
Be to, pareiškėjo konvojavimas jį perkeliant iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK (3 sektorių) tęsti bausmės atlikimą, vykdant netesėtą Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą, ir konvojavimas (pirmyn ir atgal), kuris susijęs su mokslais, ir kurie buvo nurodyti skunde, įvertinti šio teismo sprendimo 14.2 ir 14.3 papunkčiuose.
18. Kiti pareiškėjo argumentai yra neaiškūs, nepagrįsti arba nebuvo nurodyti priimtame nagrinėjimui skunde (patikslintame skunde). Tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
19. Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius neteisėtu pareiškėjui nuobaudos paskyrimu ir neteisėtu jo perkėlimu iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą. Tačiau žala pareiškėjui atsirado tik dėl neteisėto jo perkėlimo ir tik toje apimtyje, kuri nurodyta šio teismo sprendimo 14.2 papunktyje (patirti nepatogumai, susiję su jo perkėlimu iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių) ir 14.3 papunktyje (patirti nepatogumai, susiję su jo vykimu į Vilnių laikyti (perlaikyti) egzaminų ir grįžimu).
20. Pareiškėjas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, pareiškė piniginį reikalavimą (9 000 Eur) dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistas teises.
Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai taip pat konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
21. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju užtenka tik pripažinti teisės pažeidimą, ar vis tik turi būti priteisiama reali žala pinigais, jeigu taip, tai kokio dydžio, siekiant apginti pareiškėjo pažeistas teises, teismas, be kita ko, atsižvelgia į sekančias nurodytas aplinkybes.
Perkeliant pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, taip pat jį konvojuojant į Vilnių ir atgal egzaminų laikymui, minėta, jis patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau jie buvo trumpalaikiai ir jokių neigiamų ilgalaikių pasekmių jam neatsirado.
Pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, taigi, pareiškėjui iš esmės buvo taikomas toks pat režimas, kuris buvo ir Vilniaus PN, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK būtų laikomas prastesnėmis sąlygomis, negu Vilniaus PN.
Tačiau šiuo atveju labai svarbus pažeidimo laikas, jo trukmė. Kaip matyti iš byloje Tarnybos pateiktų duomenų, pareiškėjas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK faktiškai buvo perkeltas 2022 m. gegužės 13 d. Taip pat matyti, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, tad pažeidimas tuo metu baigėsi. Taigi, pats pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d., t. y. kiek daugiau nei metai laiko. Tokia pažeidimo trukmė yra pakankamai ženkli. Pabrėžtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ilgalaikis teisės pažeidimo pobūdis laikomas viena iš aplinkybių, turinčių įtakos žalos atlyginimui ir jo dydžiui. Tačiau analizuojant teismų praktiką matyti, kad tose bylose, kuriose buvo priteista ženkli žala pinigais, situacijos buvo skirtingos, iš esmės buvo nustatyta, jog pareiškėjai buvo perkelti į kitas įstaigas griežtesniu režimu. Gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui kalinimo režimas, neteisėtai perkėlus į Pravieniškių PN-AT, nesikeitė. Nepaisant to, įvertinant pažeidimo trukmę, kuri yra ženkli, yra pagrindas konstatuoti, kad vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas pareiškėjui priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą (patikslintą) dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo (patikslinto) dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.