Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui J. D. dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą O. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikas taip pat lanko (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), pradinio ugdymo programoje. Ieškovė verčiasi individualia veikla nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruoto turto neturi. Duomenų apie atsakovo pajamas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą byloje nėra.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovė su dviem vaikais gyvena bute, moka su buto išlaikymu susijusius komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas gyvena užsienyje, duomenų apie jo turtinę padėtį teismas neturi. Nors atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Be to, duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų. Atsižvelgtina ir į tai, kad jokių prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas nepareiškė, bylos eiga visiškai nesidomėjo.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė viena rūpinasi bylos šalių nepilnamečiu vaiku, atsakovas iš esmės nedalyvauja vaiko gyvenime, ja nesidomi. Šalių dukra yra 11 m., mokosi 3 klasėje, taip pat lanko muzikos mokyklą. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo priemonės, pradėjus lankyti mokyklą bus reikalingos mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Įvertinus būtinuosius vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui O. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų išlaidų priteisimo.

Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl: vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis); konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų aukščiau nurodyta forma.

Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 210 Eur išlaidų už dukrai įgytą fortepijoną. Nurodyta suma sudaro pusę ieškovės patirtų išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių vaikas muzikos mokykloje mokosi groti fortepijonu. Taigi, šiuo atveju muzikos instrumentas vaikui buvo nupirktas įgūdžių lavinimo namuose tikslais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė fortepijoną būtų įgijusi už neprotingai didelę kainą. Teismas pripažįsta ieškovės patirtas papildomas išlaidas būtinomis ir tinkamomis, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 210,00 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas 108 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. D. 400,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui O. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-27 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę D. G. O. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. D. 210,00 Eur papildomų išlaidų atlyginimą ieškovei D. G..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. D. 108,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.