Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, R. K., D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. K. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš karto po savo mamos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos palikimą.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. K., (duomenys neskelbtini) mirė jo mama B. K.. Po mamos mirties jis liko gyventi tėvų statytuose namuose. Jis pats sunkiai sirgo, turėjo neįgalumą, todėl mamos žemes iš karto leido tvarkyti kaimynei M. A., kuri iki pat 2024 m. tvarkingai dirbo visus žemės sklypus. Kadangi žemės sklypai buvo registruoti mamos vardu, tai jai pagal amžių nereikėjo mokėti žemės mokesčių. Giminaičio padedamas, pasamdė matininką, kuris suformavo pastatų kadastrinių matavimų bylą. VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti jo prašymą įregistruoti pastatus, nes jis nėra susitvarkęs mamos paveldėjimo dokumentų. Po mamos mirties jam niekas netrukdė valdyti ir tvarkyti visą mamos palikimą, todėl buvo įsitikinęs, kad savaime yra paveldėtojas. Jis mokėjo mokesčius už komunalines atliekas, elektrą. Dėl turimų sveikatos problemų, nesidomėjimo dokumentų tvarkymu savo vardu, jis tik dabar susirūpino savo paveldėtu turtu. Dėl savo mažo išsimokslinimo galvojo, kad iš jo niekas negali paimti paveldėto turto, todėl pas jokį notarą nevykau tvarkytis oficialių paveldėjimo dokumentų.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, pareiškimo neginčija. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos B. K. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė B. K. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. K. palikimo perėjimą valstybei, bei neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Tarnyba nėra pradėjusi palikimo perėjimo valstybei procedūros.

Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime nurodė, kad atsisako palikimo.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės advokatė Virginija Pluščiauskienė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. K. gyveno tėvų namuose ir tokiu būdu faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą. Jis mokėjo mokesčius. Dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti žemės, todėl žemės dirbimą perdavė kaimynei M. A..

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė L. R. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko. Pareiškėjas po mamos mirties gyveno jai priklausančiuose pastatuose, jam atiteko namų apyvokos reikmenys, pasirūpino žemės dirbimu.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra pareiškėjo artimas giminaitis. B. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjas po mamos mirties apsigyveno ūkiniame pastate, artimųjų padedamas mokėjo mokesčius, pasirūpino žemės dirbimu. Tokiu būdu faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą po mamos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. K. ir D. R. yra B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. B. K. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena pareiškėjas A. K., 2006 m. birželio 22 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje, 2007 m. rugsėjo 3 d. – išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pareiškėjo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini). B. K. testamento nebuvo sudariusi. B. K. vardu yra registruoti: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo užsakymu matininkė V. D. atliko nekilnojamojo daikto (pastato) kadastrinius matavimus ir sudarė kadastro duomenų bylą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (tvartas), (duomenys neskelbtini) (daržinė), esančių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 7 d. raštu atmetė pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų gyvenamojo namo 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis i Nekilnojamojo turto kadastro informacinę sistemą, kadangi atsakovas nėra tinkamas subjektas. UAB „Kelmės vietinio ūkio filialas „Kelmės mokesta“ mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų tvarkymą siuntė pareiškėjui, adresu: (duomenys neskelbtini), juos apmokėdavo pareiškėjas. UAB Kelmės vietinio ūkio filialas „Kelmės mokesta“ 2025 m. rugpjūčio 1 d. pranešime nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumokėta, įsiskolinimų nėra. Šiuo adresu tiektą elektros energiją apmoka taip pat pareiškėjas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, liudytojų A. K. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po B. K. mirties kartu su ja gyvenęs jos sūnus A. K. ir toliau liko gyventi B. K. priklausančiame, neįregistruotame name (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, savo lėšomis užsakė nekilnojamojo daikto (pastato) kadastrinius matavimus, pasirūpino B. K. priklausiusių žemės sklypų priežiūra (leido juos tvarkyti kaimynei), kas leidžia daryti išvadą, jog A. K. nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po mamos B. K. mirties likusį jai priklausiusį turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. K. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios motinos palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po motinos B. K. mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos nepriteistinos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš karto po savo mamos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos palikimą

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.