Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurence Lietuvos filialą, dėl draudimo sutarties nuostatos pripažinimo nesąžininga ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G. ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT Broker“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliantas kartu su skundu pateikė naują dokumentą – UAB „Altas automotive“ raštą, kuriame nurodoma, jog 2013-06-27 UAB „Vilniaus altas“ servise transporto priemonėje Toyota Land Cruiser buvo sumontuota sistema prieš atvirą vagystę IMB 5 ir atliktas automobilio žymėjimas. Pažymėtina, kad nors šiuo dokumentu remiamasi apeliaciniame skunde (14 p., 16 p.), tačiau jo prijungti prie bylos medžiagos neprašoma ir CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties naujų įrodymų priėmimui į bylą apeliacinės instancijos teisme sąlygos neįrodinėjamos. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos, minėta, apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, prašant priimti kuriuos nors dokumentus apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvų (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti šį dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir tik vėliau kilusią būtinybę jį pateikti, kuri, be kita ko, pateisintų pavėluotai atliekamą procesinį veiksmą, arba tokio įrodymo pateikimo faktą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą šį savalaikiai teikiamą įrodymą priimti į bylą.Tokie ribojimai įstatymų leidėjo valia nustatyti dėl apeliacinio proceso specifikos ir jo netapatumo pirmosios instancijos procesui. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), kuris reiškia, kad apeliacija nėra pakartotinis ginčo ir tų pačių aplinkybių nagrinėjimas. Apeliacijai, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmui (lot. revisio prioris instantiae), būdingos kitokios, specifinės proceso taisyklės. Naujų įrodymų po ginčo išnagrinėjimo iš esmės pateikimo ribojimu siekiama kelių tikslų: panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu; bylos dalyviai skatinami veikti operatyviai, prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus arba paneigti pateiktus atsikirtimus; skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Taigi, dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima. Pirma, prašoma prijungti dokumentą, kuris, pasak apelianto, galėtų patvirtinti dar prieš penkerius metus buvusius įvykius. Tačiau byloje nesama jokių duomenų, kad apeliantui apie šiuos įvykius (sistemos prieš atvirą vagystę IBM 5 sumontavimą ir automobilio atliktą žymėjimą) nebuvo ir tikrai negalėjo būti žinoma anksčiau, ketinant sudaryti draudimo sutartį ar kai byla tebebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, juolab kad šiuo dokumentu siekiama pagrįsti esmines (pagrindines) įrodinėjimo dalyką sudariusiais aplinkybes – ar ginčo automobilyje buvo sumontuota ir kita sergėjimo sistema, išskyrus gamyklinę, ir kurios nebuvimas lėmė draudiko atsisakymą sumokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį. Antra, apeliaciniame skunde neįrodinėjamas ir nepagrįstas teismo atsisakymas priimti minėtą dokumentą į bylą. Pažymėtina, kad ne tik ieškinio pagrindas, tačiau ir atsakovo atsikirtimai buvo aiškiai suformuluoti šalių procesiniuose dokumentuose. Todėl apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo ir galėjo suprasti ieškinio nagrinėjimo ribas bei laiku pateikti jo nurodomas aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus.Šiame kontekste atsižvelgtina ir į atsakovo poziciją bei argumentus, kad minėto rašto, kurį pasirašęs UAB „Altas automotive“ darbuotojas, pardavimų vadybininkas, priėmimo atveju neabejotinai kiltų poreikis atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir papildomus bylos nagrinėjimo iš esmės veiksmus, įsitikinant tokio dokumento ir jo turinio patikimumu, kai nei teismui, nei draudikui, nei draudimo brokeriui nebuvo deklaruotos aplinkybės apie būtent tokioje bendrovėje būtent tokios sergėjimo sistemos sumontavimą. Tačiau tai nebūtų suderinama nei su sąžiningu bylinėjimusi, proceso operatyvumu ir ekonomiškumu (CPK 7 str.), nei su šalių procesiniu lygiateisiškumu (CPK 17 str.), nei su apeliacijos paskirtimi ir jos procesui nustatytais draudimais dėl aplinkybių, kurios iki nustatyto CPK procesinio momento nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 226 str., 306 str. 2 d.). Tokio procesinio elgesio padariniai šiuo atveju tenka pačiam apeliantui.

Dėl transporto priemonės apsaugos sistemos lygio

Byloje yra kilęs ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo, atsakovui pripažinus apdraustos pas jį Kasko draudimu nuo visų rizikų transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę nedraudiminiu įvykiu pagal draudimo taisyklių 3.2.1.5 punktą ir atsisakius išmokėti draudimo išmoką. Kaip matyti iš UAB „Baltijos monitoringo centras“ 2016-02-02 pranešimo, adresuoto atsakovui, apdraustoje transporto priemonėje Toyota Land Cruiser 2014-02-05 paieškos paslaugų sutarties Nr. 04-4387201211 pagrindu veikė SHERLOG Light paieškos sistema, kurios komplektą sudaro transporto priemonėje montuojamas sisteminis blokas bei 2 registracijos pulteliai Pulsar (Nr. 1CF6 ir Nr. 1E9E), o nuo 2015-03-04 šios paslaugos tiekimas buvo nutrauktas kliento rašytiniu prašymu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad oficialiosios Toyota atstovybės Lietuvoje UAB „Autotoja“ ir UAB „Mototoja“ nurodė, kad nauja ginčo transporto priemonė buvo parduota Belgijoje ir joje buvo sumontuota gamyklinė signalizacija – imobilizatorius ir garsinė signalizacija. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir UAB „Baltijos monitoringo centras“. Tokius duomenis, jog transporto priemonėje tėra gamyklinė signalizacija, taip pat nurodė ir pats ieškovas 2016-01-18 užpildytoje draudikui anketoje apie transporto priemonės vagystę. Minėtoje anketoje jis taip pat pažymėjo, kad, įsigijus transporto priemonę, kartu su ja iš viso buvo perduoti ir įvykio metu turimi 2 raktai (durų, degimo spynelės) bei signalizacijos pultai. Kartu su šia anketa draudikui buvo pateikti 2 transporto priemonės raktai bei 2 signalizacijos valdymo pulteliai.Apeliantas savo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad palydovinio sekimo sistema SHERLOG Light, kuri buvo sumontuota šiame automobilyje draudimo sutarties sudarymo metu, buvusi perteklinė ir viršijanti atsakovo nustatytus reikalavimus sergėjimo sistemų 2 lygiui. Todėl šios sergėjimo sistemos atsisakymas po draudimo sutarties sudarymo, jo vertinimu, neteikė pagrindo draudikui atsisakyti taikyti draudimo apsaugą ir sumokėti automobilio savininkui (R. G.) draudimo išmoką dėl automobilio vagystės. Be to, apie tokius savo ketinimus atsisakyti brangios palydovinės sekimo sistemos ir apie automobilyje įrengtas alternatyvias apsaugos sistemas apeliantas teigia pranešęs trečiojo asmens UAB „FT Broker“ darbuotojui D. K.. Pastarasis tiek raštu, tiek ir apklausiamas liudytoju 2017-06-19 teismo posėdyje faktą, kad apeliantas rinkosi brangesnį draudimo variantą, bet be palydovinės apsaugos, pripažino. Kita vertus, liudytojo teigimu, apeliantas žodžiu patvirtino turįs automobilyje kitą nuo atviros vagystės saugančią sergėjimo sistemą, atitinkančią 2 lygį, tačiau tokią aplinkybę galinčios patvirtinti pažymos nepristatė, nors apeliantui buvo nurodytas būtinumas ją pateikti. Nepranešė apeliantas liudytojui ir nuo kada (ir ar yra) atsisakęs SHERLOG Light sergėjimo sistemos. Pasak liudytojo, į draudimo polisą 2 sergėjimo lygį įrašė iš apelianto žodžių, neturėdamas atitinkamos pažymos, o draudikas patvirtino tokios sutarties sudarymo galimybę taip pat nepaprašęs šios pažymos. Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0482518 nurodoma, kad apdrausto automobilio sergėjimo sistemų lygis yra 2, sergėjimo sistemos pultelių skaičius 2, faktinis raktų skaičius taip pat 2. Sergėjimo sistemų lygių ir ženklinimo reikalavimai lengviesiems automobiliams yra nustatyti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2014 m. rugpjūčio mėn. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Transporto priemonių draudimo ir pagalbos kelyje draudimo metodinių nurodymų (toliau – ir metodiniai nurodymai) priede Nr. 1. Iš šio priedo matyti, kad radiolokacinė, palydovinė automobilių apsaugos ir/ar paieškos sistema (viena jų – ir SHERLOG Light) būtina tik draudžiant automobilį sergėjimo sistemų lygiu 2+, taip pat šiai sistemai reikalinga ir garsinė kintamu kodu valdoma sistema.Draudžiant pas atsakovą automobilį 2 lygio sergėjimų sistema, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, iš tiesų nebuvo būtina tokia sistema, kaip SHERLOG Light. Šiuo draudimu draudžiantis privalu transporto priemonėje turėti ar papildomai sumontuoti iš viso tris sergėjimo sistemas: A) garsinę kintamu kodu valdomą automobilių sergėjimo sistemą su tūrio jutikliu ir sireną su autonominiu maitinimu; B) nepriklausomą imobilizatorių; C) automatiškai įsijungiančią sistemą prieš atvirą vagystę (negali būti garsinės signalizacijos funkcija), valdomą atskiru „transponderiu“ (kortele, žetonu), turinčiu elektroninį valdymo kodą. Pastaroji sistema galėtų būti pakeista automobilio žymėjimu ar ženklinimu, jei automobilyje montuojama ne gamyklinė A punkte nurodyta sergėjimo sistema bei išpildyti B punkto reikalavimai (jeigu automobilis draudžiamas ne pirmą kartą). Priešingu atveju sistema prieš atvirą vagystę yra privaloma. Apeliantas pas atsakovą draudėsi pirmą kartą, todėl jam ši išlyga netaikytina. Metodinių nurodymų 1 priede nurodoma ir tai, kad kaip alternatyva A, B ir C reikalavimams gali būti naudojamas vienas iš šių sergėjimo sistemų komplektų: Altas-1, Altas-2, BCE-1, BCE-2, TERCIJA plius, REKIJA-1, REKIJA-3, REKIJA-3M, sergėjimo sistemų kompleksas SPAS I. Taip pat pastabose pažymima, kad tik vieną iš A, B ar C punkte nurodytų sergėjimo sistemų gali sudaryti gamyklinės apsaugos priemonės, o apsaugos priemonės, nurodytos A ir B punktuose, turi turėti serviso rėžimą, įjungiamą kodu. Vadinasi, draudžiantis 2 lygio sergėjimo sistemos draudimu apeliantas turėjo būti automobilyje sumontavęs visas tris (A,B ir C) sergėjimo sistemas, iš kurių tik viena galėjo būti gamyklinė, arba turėti vieną iš 28 punkte nurodytų kompleksinių sergėjimo sistemų. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantas, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sergėjimo sistemos 2+ lygį atitinkančios sergėjimo priemonės taip pat atitinka ir žemesnį, t. y. 2 lygį. Tik tokiais dviem atvejai galėtų būti vertinama, kad sumokėta draudimo įmoka atitinka draudiko prisiimtą riziką. Aplinkybę, kad automobilyje jo vagystės momentu buvo draudimo sutarties reikalavimus atitinkanti sergėjimo įranga, turėjo įrodyti apeliantas, o tokiais įrodymais galėjo būti ir draudimo brokeriui ar draudikui pateikti dokumentai (saugos įrangą montavusios įmonės išduota pažyma), ir tokios saugos įrangos valdymo pultelis, pateiktas draudikui iš karto po įvykio, už kurį prašoma draudimo įmokos. Būtent tokios yra draudimo sąlygos vagystės atveju (draudimo taisyklių 3.2.1.5. p., 3.2.1.6. p., metodinių nurodymų 10.2. p. a–e papunkčiai).Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturėjo galimybės anksčiau pateikti apsaugos montuotojo UAB „Altas automotive“ pažymos, patvirtinančios 2 apsaugos lygio turėjimą, ar dėl įtampos ir šoko užmiršęs draudikui pateikti jos valdymo pultelį ir draudikas jo neprašęs, pultelį iki šiol tebeturi ir jį galėtų pateikti (apeliacinio skundo 16 p.), ypač tokiame kontekste, kai pavogtame automobilyje buvo palikti ir automobilio bei šio automobilio valdytojo asmens dokumentai, viena vertus, neatitinka draudimo sąlygų, kita vertus, aiškiai prieštaringi ir neįtikinami. Raktų/pultelių pateikimo draudikui sąlyga apeliantui neabejotinai buvo žinoma, jis tą ir padarė iš karto po įvykio. Abejotina, kad esant dar vienam automobilio eksploatavimo metu naudojamam pulteliui jis nebūtų nurodytas draudimo sutartyje, kurioje, be kita ko, aiškiai buvo apibrėžtas turimų raktų ir turimų valdymo pultelių skaičius, ar vienas iš pultelių būtų užmirštas tiek pildant draudikui anketą apie įvykį, tiek ir žalos administravimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai kilusio ginčo esmė – buvo ar nebuvo automobilyje sumontuota visa reikiama sergėjimo sistema, atitinkanti 2 lygį. Kaip minėta, aplinkybės dėl papildomos saugos įrangos, atitinkančios 2 sergėjimo lygį, sumontavimo UAB „Altas automotive“ apelianto nebuvo įrodinėtos pirmosios instancijos teisme, o nauji įrodymai apeliacinio proceso metu nėra priimti. Todėl tokie trečiojo asmens UAB „FT Broker“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad teismas nenustatė ir nenustatinėjo aplinkybės, ar, atsisakius palydovinio sekimo sistemos SHERLOG Light, automobilyje veikė 2 lygį atitinkanti sergėjimo sistema, nepagrįsti. Teismas negali pažeisti rungimosi principo ar šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12 str., 17 str.) ir įgyvendinti įrodinėjimo pareigą už kurią nors ginčo šalį, kurią bylos procese atstovauja profesionalus teisininkas advokatas. Bylos procesinė eiga ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota informacija leidžia įsitikinti, kad galimybė teikti įrodymus šalims buvo sudaryta ir jų procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Pažymėtina ir tai, kad, nepateikus jokių sistemos prieš atvirą vagystę buvimo, taigi ir jos veikimo automobilyje vagystės metu įrodymų, kai paties automobilio jau nesama (jis pavogtas), šis faktas objektyviai ir negalėtų būti patikrintas. Vadinasi, transporto priemonėje esant sumontuotai radiolokacinei, palydovinei automobilių apsaugos ir/ar paieškos sistemai SHERLOG Light bei garsinei kintamu kodu valdomai automobilių sergėjimo sistemai su autonominiu maitinimu, draudimo sutarties sudarymo momentu transporto priemonės sergėjimo sistemos atitiko ir 2+, ir 2 lygius. Kaip yra nurodęs liudytoju teisme apklaustas draudimo brokeris D. K., pirmą kartą drausdamas automobilį kitoje draudimo kompanijoje apeliantas jam pateikė duomenis apie šios sistemos sumontavimą automobilyje. Taigi, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad sudarant draudimo sutartį transporto priemonė Toyota Land Cruiser neabejotinai atitiko net aukštesnį, nei draudikas reikalavo, sergėjimo sistemos lygį, t. y. atitiko 2+. Kita vertus, apelianto iniciatyva 2015-03-04 nutraukus šios apsaugos (paieškos) sistemos veikimą, jokių duomenų, patvirtinančių, kad kitokia, nei gamyklinė, apsaugos sistema transporto priemonėje Toyota Land Cruiser buvo sumontuota, į bylą nepateikta. Apeliantas šios aplinkybės neįrodinėjo, apsiribodamas vien teiginiais, kad automobilyje buvusi vagystės metu apsaugos sistema atitiko 2 lygio reikalavimus. Tokiu atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad po palydovines sistemos atjungimo liko tik gamyklinė automobilio apsaugos sistema, kurią sudarė imobilizatorius ir garsinė signalizacijaAtsižvelgiant į pirmiau išvardintus draudiko nustatytus sergėjimo sistemos 2 lygio reikalavimus bei byloje esančius duomenis, spręstina, kad transporto priemonėje Toyota Land Cruiser jos vagystės metu buvo gamyklinė garsinė sergėjimo sistema, tačiau nėra duomenų, jog ji būtų su tūrio jutikliu ir sirena su autonominiu maitinimu bei būtų valdoma kintamu kodu. Taip pat transporto priemonėje buvo gamyklinis imobilizatorius, tačiau nėra duomenų, jog buvo sumontuota automatiškai įsijungianti sistema prieš atvirą vagystę, kuri būtų valdoma atskiru „transponderiu“ (kortele, žetonu), turinčiu elektroninį valdymo kodą. Be to, vien jau sergėjimo sistemos 2 lygiui keliamo C reikalavimo nebuvimas leidžia teigti, jog transporto priemonėje Toyota Land Cruiser vagystės metu nebuvo 2 lygį atitinkančios sergėjimo sistemos pagal atsakovo pateiktus metodinius nurodymus, juolab kad gamyklinė sergėjimo sistema gali atitikti tik vieną iš trijų sistemų, kai šiuo atveju tiek garsinė signalizacija, tiek imobilizatorius transporto priemonėje Toyota Land Cruiser buvo gamykliniai ir tokį vertinimą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Šiuo aspektu nepagrįstais ir deklaratyviais pripažintini tokie apeliacinio skundo argumentai, kad iš užsienio valstybės įsigyjant transporto priemonę Toyota Land Cruiser joje jau buvo sumontuotos 2 apsaugos lygio apsaugos sistemos, kurias apeliantas manė esant gamyklinėmis, ar kad transporto priemonėje Lietuvoje buvo įdiegta papildoma sistema prieš atvirą vagystę ir atliktas automobilio žymėjimas. Pastarąja aplinkybe jis nesirėmė pirmosios instancijos teisme, ir teiginiams apie papildomų nuo gamyklinių sergėjimo sistemų sumontavimą (bet kurioje valstybėje) pagrįsti įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vagystės metu transporto priemonė Toyota Land Cruiser neatitiko nei 2+, nei 2 sergėjimo sistemos lygio.

Dėl draudimo rizikos padidėjimo

Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė ir jo neinformavimu apie pakitusią (padidėjusią) draudimo riziką, po draudimo sutarties sudarymo apeliantui atsisakius paieškos sistemos SHERLOG Light (draudimo taisyklių 15.4.3, 16.2, 21.25 p.). Atsakovas 2016-02-17 pranešime apeliantui informavo, kad pagal draudimo taisykles išmokėti draudimo išmokos negali, nes sudarant draudimo sutartį transporto priemonėje veikė SHERLOG Light paieškos sistema, kuri atitiko pagal draudimo sutartį reikalaujamą 2 sergėjimo sistemos saugos lygį, tačiau vagystės dieną minėta apsaugos (paieškos) paslauga tiekiama nebuvo. Apeliantas savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis neturėjo informuoti draudiko ar su juo konsultuotis dėl minėtos sistemos atsisakymo, nes ši sistema nebuvo draudimo sutarties dalykas ir jos egzistavimas sutartyje nebuvo aptartas.Metodinių nurodymų, kuriais vadovaudamiesi draudimo brokeriai turi sudaryti draudimo sutartis su draudėjais, 10.2 punkto „e“ papunktyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutarties sudarymo metu draudėjas nepateikia sergėjimo sistemos pažymos arba reikalaujamo lygio sergėjimo sistema nesumontuota, apsauga vagystės rizikai įsigalioja tik ją pateikus. Sutarties sudarymo metu gavus tokią pažymą, ją nuskanuotą būtina pateikti Transporto priemonių draudimo skyriaus darbuotojams. Šie nurodymai papildomai leidžia įsitikinti draudimo rizikos vagystės atveju prisiėmimo sąlygomis: ne tik turi būti sumontuota draudimo sutartyje aptartą lygį (arba ir aukštesnį) atitinkanti kompleksinė sergėjimo sistema, bet ir pateikiamas šį faktą patvirtinantis dokumentas. Draudikui tokia pažyma nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad draudimo sutartį sudaręs trečiojo asmens UAB „FT Broker“ darbuotojas, draudimo brokeris D. K. teismo posėdyje apklausiamas liudytojui nurodė paaiškinęs apeliantui būtinybę pateikti tokią pažymą. Apeliantas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad iš jo niekas pažymos apie įrengtas sergėjimo sistemas nereikalavęs. Atsakovo 2017-05-02 pateikė į nagrinėjamą bylą rašytinius įrodymus – elektroninį susirašinėjimą tarp draudiko ir draudimo brokerio po įvykusios vagystės. 2016-02-09 elektroniniame laiške draudikui D. K. patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį iš pradžių telefonu, vėliau ofise (duomenys neskelbtini), buvo pateikti tokie dokumentai: informacija apie savininką R. G.; naudotojo (t. y. apelianto) vairuotojo pažymėjimas stažui patvirtinti, bei apsaugos pažyma, nes be jos draudikas nedraudžia; automobilis du kartus (pirmais metais po įsigijimo buvo draudžiama PZU) apžiūrėtas prie ofiso, padarytos jo nuotraukos; draudžiant PZU automobilis turėjo apsaugos sutartį su SHERLOG, o draudžiant (atnaujinant draudimą) 2015 m. pas atsakovą palydovinės apsaugos nereikėjo ir draudimas kainavo brangiau. Žodžiu teismo posėdyje liudytojas paaiškino, kad pirmą kartą (t. y. PZU draudimu) draudžiantis buvo pateikta pažyma apie SHERLOG sergėjimo sistemą (ši sistema galiojo ir ginčo draudimo sutarties sudarymo metu), taip pat draudėjo buvo pateikta vadinamoji „tabletė“, kada buvo išmontuota SHERLOG sergėjimo sistema nežino, pažymos, reikalingos pagal draudimo sutartį, nebuvo. Iš minėto susirašinėjimo turinio bei liudytojo paaiškinimų spręstina, kad draudimo brokeriui buvo suprantamas pažymos buvimo draudžiantis svarbumas bei aplinkybė, kad atsakovas be jos neprisiima draudimo rizikos dėl vagystės (nedraudžia). Tas pats užfiksuota ir metodiniuose nurodymuose, kurių nuostatos šioje nutartyje jau buvo cituojamos ir kurie yra privalomi sutartis atsakovo vardu sudarantiems draudimo brokeriams. Liudytoja teisme 2017-06-19 apklausta atsakovo buvusi darbuotoja R. L. patvirtino, kad ši išlyga dėl pažymos turi reikšmės tik draudimo apsaugai nuo vagystės, kitiems Kasko draudimo sutartimi apdraustiems draudžiamiesiems įvykiams apsauga galioja. Liudytojos teigimu, tokios pažymos reikalauti turi brokerio darbuotojai, o be pažymos sudaryta draudimo sutartis galiotų tik kitiems, nei vagystė, atvejams. Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo apsauga yra nustatoma tiek draudimo bendrovės parengtomis draudimo taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas savo pareigą įvykdė ir įrodė, kad įvykis buvo nedraudiminis, nes po draudimo sutarties sudarymo apelianto atsisakyta palydovinio sekimo sistema SHERLOG Light nebuvo pakeista kita 2 sergėjimo lygį atitinkančia sistema ir/ar apie tai teisės aktų nustatyta tvarka draudikui nepranešta.Draudėjo pareiga informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką reglamentuojama CK 6.1010 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Draudimo taisyklių 15.4.3 punkte nurodoma, kad draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudikas, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos, draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jei draudėjas nustatytu terminu nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos.Pagrindinis apelianto argumentas, kuris jo nuomone, patvirtina, kad draudimo rizika nepadidėjo, yra faktas, kad apie radiolokacinės apsaugos sistemos SHERLOG Light atsisakymą draudimo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo informuotas dar iki draudimo sutarties sudarymo. Jau buvo minėta, kad šią aplinkybę patvirtino ir draudimo brokeris D. K., liudydamas 2016-06-19 teismo posėdžio metu. Draudimo brokeris D. K. 2016-04-15 paaiškinime taip pat nurodė, kad ieškovas pats rinkosi draudimo paslaugas pagal draudikų pasiūlymus. Ieškovas pasirinko atsakovą, nes jis nereikalavo palydovinės apsaugos sistemos, šią aplinkybę patvirtina, byloje esantys duomenys jog kitose draudimo bendrovėse draudimo sutarties sudarymo metu buvo reikalaujama radiolokacinės palydovinės apsaugos sistemos tokiam automobiliui, kurį siekė apdrausti apeliantas. D. K. 2016-06-19 teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju apeliantui buvo naudingiau mokėti didesnę draudimo įmoką, nei palaikyti radiolokacinę apsaugos sistemą. Atitinkamai, jam buvo apskaičiuota didesnė draudiminė įmoka. Kita vertus, D. K. taip pat nurodė, kad išvadą, jog transporto priemonės sergėjimo sistemos atitinka 2 lygį, jis padarė remdamasis tik apelianto žodžiais, jog be SHERLOG Light apsaugos sistemos taip pat transporto priemonėje yra apsauga nuo atviros vagystės, žodžiu prašytos pažymos apie transporto priemonėje esančias apsaugos sistemas šis nepateikęs, momento, nuo kada atsisakyta aukštesnio lygio sergėjimo sistemos SHERLOG Light, kurios pasą jis matęs, liudytojas nežino.Apelianto teigimu, jis nėra apsaugos sistemų specialistas, galintis nustatyti kokio lygio sergėjimo sistema buvo transporto priemonėje. Liudytojas D. K. 2016-06-19 vykusio teismo posėdžio metu paliudijo, kad su apeliantu žodžiu aptarė, kas yra 2 lygio sergėjimo sistemos ir kad vienas iš komponentų yra apsauga prieš atvirą vagystę („tabletė“). Teisėjų kolegija, pritardama atsakovui, pripažįsta tokius apelianto skundo teiginius nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl reikalingos pagal draudimo sutartį apsaugos nebuvimo ir tokių įrodymų nepateikimo draudikui, dėl ko šiam nekyla sutartinė pareiga kompensuoti dėl vagystės patirtus nuostolius. Turėdamas draudimo taisyklėse ir teisės aktuose numatytą informavimo ir bendradarbiavimo pareigą, apeliantas neturėjo pagrindo savarankiškai spręsti, kad jo transporto priemonėje esanti sergėjimo sistema yra pakankama ir atitinkanti draudimo sutartyje numatytą sergėjimo sistemų apsaugos lygį, taip pat turėjo pareigą pateikti pažymą, kurios nepateikė. Apeliantas, pripažindamas, jog jis nėra specialistas ar šios srities profesionalas, neturėjo pagrindo tokios pareigos nevykdyti, juolab kad su draudimo taisyklėmis jis buvo supažindintas ir parašu patvirtino gavęs draudimo taisyklių kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat negali atleisti apelianto nuo sutarties vykdymo prievolės pranešti apie visus reikšmingus rizikai įvertinti faktus, kai tik ši rizika modifikuojama (pasikeičia). Neabejotina, kad palydovinės sergėjimo sistemos, buvusios sudarant sutartį, atsisakymas padidino draudiko riziką, tačiau net ir iš anksto išviešinti draudimo brokeriui apelianto ketinimai tokios sergėjimo sistemos ateityje nepalaikyti neeliminavo jo pareigos turėti/įsirengti kitą draudimo sutartyje sulygtą sergėjimo sistemą ir, įvykus minėtam faktui – pakitus rizikai, informuoti apie tai draudiką ar jo įgaliotą atstovą, nebent tokius įrodymus (pažymą) apie atitinkančią sulygtą sergėjimo sistemos 2 lygį jis būtų pateikęs jau sudarydamas draudimo sutartį. To nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo padaryta ir kitos sergėjimo sistemos (išskyrus buvusią SHERLOG Light) įrengimą patvirtinantis dokumentas draudimo sutarties sudarymo momentu (ir vėliau) nebuvo pateiktas. Pats apeliantas asmeniškai teismo posėdyje nedalyvavo, o draudimo brokerio liudijimai teisme, kad išaiškinimo pateikti pažymą apie kitas sergėjimo sistemas, atsisakius sergėjimo sistemos SHERLOG Light, pareigą jis atliko ir apie tai informavo draudėją kitais įrodymais nepaneigti (Draudimo įstatymo 91 str. d. 1 p.). Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.). Apelianto skundo teiginiai, jog atsakovui net nebuvo žinoma, kad draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonėje Toyota Land Cruiser veikė palydovinio sekimo sistema SHERLOG Light, kad jis sutiko sudaryti su apeliantu draudimo sutartį pagal sergėjimo sistemų 2 lygį, nesuponuoja kitokio byloje analizuojamos draudiko pareigos dėl draudimo išmokos sumokėjimo vertinimo. Sprendžiant dėl informavimo pareigos tinkamo įvykdymo aktualu ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, gali veikti ir per atstovą, šiuo konkrečiu atveju veikė per tarpininką UADBB „FT Broker“, kuris ir turėjo įvertinti draudėjo pateiktą informaciją ar reikalauti pateikti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Draudimo brokeris iš apelianto žodžiu suteiktos informacijos (yra apsaugos sistema nuo atviros vagystės, vadinamoji „tabletė“), atsakovui patvirtino, kad draudimo sutarties sudarymo metu Toyota Land Cruiser sergėjimo sistema atitiko 2 lygį, todėl gavo atsakovo sutikimą apdrausti automobilį. Iš tiesų draudžiama transporto priemonė, turėjusi palydovinę sergėjimo sistemą, nuo 2015-02-23 (draudimo sutarties sudarymo data) iki 2015-03-09 atitiko net ir aukštesnį sergėjimo lygį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad paties apelianto pozicija bei argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, jis nurodo, kad nežinojo kokia iš tiesų transporto priemonėje Toyota Land Cruiser veikė apsaugos sistema, kita vertus, tvirtina, kad esanti sistema draudimo sutarties sudarymo metu atitiko sergėjimo sistemos 2 lygį, kad veikė apsauga nuo atviros vagystės. Teismo posėdžio, vykusio 2017-06-19, metu atsakovas nurodė, jog „tabletė“ buvo SHERLOG Light Pulsar apsaugos pultelis, kuris ir buvo pateiktas brokeriui. Brokeris atsakovui perdavė visą informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti, o šis, įvertinęs, kad draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonėje Toyota Land Cruiser buvo sumontuota 2 lygį atitinkanti apsaugos sistema (SHERLOG Light paieškos sistema ir gamyklinė signalizacija (imobilizatorius ir garsinė signalizacija), laikė, kad sergėjimo sistemos atitiko atsakovo keliamus sergėjimo sistemų 2 lygio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui draudimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie transporto priemonėje veikiančią SHERLOG Light apsaugos sistemą, dėl kurios buvimo buvo laikoma, kad transporto priemonės sergėjimo sistema atitinka 2 lygį. Aplinkybė, jog draudikas savalaikiai nepareikalavo pažymos apie transporto priemonėje esančias apsaugos sistemas, nulemta apelianto neveikimo, šiam nepranešus apie rizikos pasikeitimui turintį reikšmę faktą – nustojusią funkcionuoti aukštesnį apsaugos lygį atitinkančią sistemą, ir tai nešalina apelianto pareigos veikti sąžiningai bei vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas pareigas.Apeliantas taip pat ginčija pirmos instancijos teismo išvadą, jog Ukraina yra laikoma didesnio pavojingumo ir vagysčių rizikos valstybe. Su tokiais skundo argumentais sutiktina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų išvadoms apie realią padėtį dėl transporto priemonių vagysčių Ukrainoje padaryti, o teismų sprendimai negali būti grindžiami tik samprotavimais. Be to, atsakovas prisiėmė pareigą taikyti draudimo apsaugą visoje geografinėje Europos teritorijoje, neišskiriant jokių jos teritorijų dalių. Taigi šie skundžiamo teismo sprendimo motyvai kritikuotini. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog draudikas turėjo pagrindą įvertinti šią faktinę situaciją kaip nedraudžiamąjį įvykį, nesant jokių objektyviai patikrinamų duomenų apie pakankamas ir draudimo sutartyje nustatytą 2 sergėjimo lygį atitinkančių priemonių įrengimą ir jų veikimą automobilyje vagystės momentu, taigi turėjo ir teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl šio automobilio vagystės pagal draudimo taisyklių 3.2.1.5. punktą.

Dėl draudimo taisyklių sąlygos pripažinimo negaliojančia

Apeliantas ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti draudimo taisyklių 4.2.3 punkto sąlygą, nustatančią draudikui turi teisę sumažinti draudimo išmoką 50 proc. dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, nesąžininga bei negaliojančia. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, o ir dokumentų palikimas transporto priemonėje neturėjo jokios įtakos jos vagystei. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nepaneigus atsakovo teisės atsisakyti sumokėti draudimo išmoką, jos mažinimo klausimas net nėra teisiškai aktualus, todėl itin išsamių motyvų dėl šios ginčo dalies reikalingumas abejotinas. Bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl šios draudimo taisyklių 4.2.3 punkto sąlygos atitikimo draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyrai, draudėjo lūkesčiams, jog draudimo išmoka mažintina 50 proc., jeigu transporto priemonė bus pavogta su joje paliktais transporto priemonės dokumentais, nurodė ir tai, kad tokios sąlygos nustatymas yra susijęs su draudėjo rizika, jei jis elgsis neatsakingai. Taip pat teismas atmetė šį apelianto reikalavimą, nenustatęs teisinių prielaidų tokią sąlygą pripažinti nesąžininga ir ją panaikinti. Teisinių prielaidų draudimo taisyklių sąlygos panaikinimui neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Net ir pritarus apeliantui, kad transporto priemonės registracijos dokumentų palikimas automobilyje savaime nereiškia aplinkybės, lengvinančios tyčinio nusikaltimo (vagystės) padarymą, atsiradimą ir nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), vis tik tai gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Teisėjų kolegija, įvertinusi šią konkrečią nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją bei vagystės padarymo aplinkybes, pripažįsta, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje nors ir neturėjo tiesioginės reikšmės neteisėtam turto užvaldymui, bet neabejotinai galėjo turėjo įtakos vagystės padariniams, t. y. sunkiau surasti transporto priemonę, kartu – ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise, jeigu jam būtų nustatyta pareiga sumokėti draudimo išmoką dėl vagystės. Tokiu atveju konstatuotina, kad draudimo taisyklėse nustatyta ir apelianto ginčijama sąlyga savaime nėra nesąžininga, be to, ji neteikia pagrindo draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o tik sudaro pagrindą ją sumažinti, nustačius, kad draudėjo veiksmai eliminuoja ar itin sumažina draudikui galimybes ginti savo teises per regreso institutą. Tokia sąlyga neprieštarauja ir Draudimo įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju tokie apelianto skundo argumentai, jog tarp šalių sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis vertintini kritiškai, kadangi pats apeliantas tiek visuose pranešimuose apie įvykusią vagystę, tiek procesiniuose dokumentuose tvirtino į Ukrainą važinėjęs būtent verslo reikalais. Dar daugiau, apeliantas draudimo sutartį sudarė transporto priemonės savininko R. G. vardu, taigi sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi aktualus yra būtent paties savininko ir draudimo išmokos gavėjo, o ne jo įgaliotinio, sudariusio sutartį, statusas. Tačiau automobilio savininko buvimas vartotoju, automobilio perdavimo naudotis apeliantui sąlygos (atlygintinas ar ne buvo naudojimasis) byloje net nebuvo įrodinėtas. Taigi draudimo sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinant apeliacinio skundo, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ir jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.). Trečiasis asmuo taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė ir tokių įrodymų neteikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.