Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

nuteistojo S. Č. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant jam arešto bausmę 46 (keturiasdešimt šešioms) paroms. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Č. sulaikymo dienos, jį suimant. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 28 d., 19.40 val., iki 2022 m. gruodžio 29 d., 11.48 val., t. y. viena suėmimo diena.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, S. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

S. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai iš nuteistojo S. Č. priteista 23,02 Eur dydžio suma nukentėjusiosios J. Č. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant nukentėjusiosios J. Č. interesus, netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog S. Č. kaltė yra įrodyta ir jis pripažintinas kaltas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo sutikti su nuteistojo gynėju dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo, nepagrįstumo ir neteisingumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios parodymai būtų pripažinti nepatikimais. Nors įvykio metu pati nukentėjusioji nebuvo blaivi, tačiau iš byloje esančių duomenų, taip pat ir iš vaizdo įrašų, padarytų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos (toliau ir – BODY kamera), matyti, kad nukentėjusioji adekvačiai elgėsi ir vertino pačią situaciją. Juo labiau, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, sudarantys nuoseklią įrodomąją grandinę, pagrindžiančią nuteistojo S. Č. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

14. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios metu įvykio vietoje daugiau konfliktą mačiusių asmenų nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistojo ir nukentėjusiosios motina E. Č. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 57–58; 2 t., b. l. 27). Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus atsisakė duoti ir nuteistojo sugyventinė N. S. (2 t., b. l. 72), dėl to buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog grįžusi namo įvykio dieną rado savo sugyventinį S. Č., jo motiną (E. Č.) ir seserį (J. Č.) girtus; S. Č. nuėjus į motinos bei J. Č. kambarį, ji (liudytoja) išgirdo, kaip jis pradėjo rietis su J. Č.; nors ir nematė to, kas vyko tarp S. Č. ir J. Č. (1 t., b. l. 51–53). Taigi, nors liudytoja N. S. nurodė nemačiusi konflikto aplinkybių, tačiau jos parodymai visumoje su kitais duomenimis patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiosios kambaryje rėkė ir konfliktavo su nukentėjusiąja J. Č..

15. Kaip jau minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, dėl to, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad dėl mušimo ar kitokio smurtavimo nukentėjusysis iš tiesų patyrė fizinį skausmą arba buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Fizinis skausmas yra individualus – kiekvienas žmogus jį jaučia savaip, be to, jis nėra nustatomas teismo medicinos specialistų, todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai, ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

16. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų, padarytų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos, matyti, jog po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams J. Č. nurodė, kad S. Č. ją mušė, jai skaudėjo (vaizdo įrašas „2022_1228_192428_002“ 00.05 min., 00.22–00.24 min.); nuo ryto mušė, rankomis (vaizdo įrašas „2022_1228_192428_002“ 00.30–00.36 min.) (1 t., b. l. 66–68).

17. Svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiąja pripažinta J. Č. iš esmės nedelsdama, t. y. neilgai trukus po paties įvykio, kreipėsi medicininės pagalbos. Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 28 d. gydytojo išrašo matyti, jog J. Č., 2022 m. gruodžio 28 d. 20.17 val. atvykusi į gydymo įstaigą, skundėsi kairės veido pusės skausmu; apžiūrint kairiame smilkinyje stebėtas nubrozdinimas, palpuojant skausminga ties kairiu skruostikauliu, jautru ties kairiu antakiu, kairiu apatiniu žandikauliu (1 t., b. l. 32). Apžiūrėjęs nukentėjusiosios medicininius dokumentus specialistas konstatavo, kad J. Č. nubrozdinimas kairiame smilkinyje padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu aptariamo įvykio metu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 34–35). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, kad būtent dėl nuteistojo S. Č. veiksmų buvo sukelti pavojingi baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai nukentėjusiosios J. Č. sveikatai.

18. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad byloje esančios aplinkybės buvo aiškintos nuteistojo nenaudai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021). Nagrinėjamu atveju abejonių, kurios negalėtų būti panaikintos net ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nenustatyta.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog S. Č. veikoje tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, dėl to, jis pagrįstai pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu prašoma apskritai panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, netenkinus tokio apeliantų prašymo, pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tenkinti civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad būtent dėl S. Č. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, kuriai gydyti išlaidas patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl skubiosios medicinos pagalbos suteikimo J. Č. patirtų 23,02 Eur dydžio išlaidų pagrįstai tenkintas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, civilinės ieškovės naudai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžio šioje dalyje įvykdymo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje, vertindama, kad skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai išnagrinėtas civilinio ieškinio klausimas, o apeliaciniame skunde nėra konkrečių nesutikimo su šiuo klausimu argumentų, plačiau šiame kontekste nepasisako.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

21. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį S. Č. išteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas kaip alternatyvų prašymą pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Siekdamas išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šio gynėjo prašymo nepagrįstumo.

22. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020). Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022).

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo spręsti, kad nuteistojo S. Č. padaryta nusikalstama veika laikytina mažareikšme. Svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir dėl jos nesigailėjo, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog gailisi, kad timptelėjo nukentėjusiajai už plaukų, jeigu taip buvo (1 t., b. l. 116–117). Iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, jog nuteistasis yra linkęs į smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi, jo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Įvertinus visumą aplinkybių spręsti, kad S. Č. padarytos veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

24. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad S. Č. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu, pasisako dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės teisingumo bei pagrįstumo.

25. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės paskirtis yra nulemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

26. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų – bausmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus S. Č. nuo visuomenės, dėl to jam buvo paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Č. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens sveikatos sutrikdymą. Parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta S. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina net dvi aplinkybės, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Tai, kad S. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas ir jis nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys (1 t., b. l. 126–134), o nuteistojo neblaivumą patvirtina byloje esantys duomenys apie atvykusių policijos pareigūnų nustatytą S. Č. 4,49 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 77–78). Be to, tai kad S. Č. po įvykio buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir nekoordinuotai patvirtina ir byloje esantys mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos, užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija su minėtomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių / sunkinančių aplinkybių sutinka ir atkreipia dėmesį, kad ir nustačius dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jam buvo skirta mažesnė nei pagal BK 49 straipsnio 3 dalį numatytas už nusikaltimą skiriamos arešto bausmės vidurkis.

28. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. Č. anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra atlikęs ir realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 126–134). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis S. Č. baustas administracine tvarka, administraciniai nusižengimai padaryti jam būnant neblaiviam, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 165–170). S. Č. nedirba (1 t., b. l. 171), gydėsi psichikos ir elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 154; 2 t., b. l. 45). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis turi polinkį į alkoholio vartojimą, o būdamas neblaivus linkęs elgtis agresyviai ir nesilaikyti įstatymų. 2023 m. sausio 17 d. duomenimis per penkių metų laikotarpį nebuvo kreipęsis į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą (1 t., b. l. 149). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas gydytojas psichiatras J. G. nurodė, kad S. Č. yra psichiatro įskaitoje nuo 2019 m., iš viso gydytas vienuolika kartų dėl alkoholio vartojimo, ambulatoriškai jis pas psichiatrą nesilanko, jam nebuvo taikytas joks gydymas, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72; 2023 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 56 sek. – 3 min. 15 sek.). Aptarti duomenys iš esmės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog nagrinėjamoje byloje analizuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

29. Įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir atsižvelgęs į nuteistąjį apibūdinančių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nuteistajam paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), nes smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta šeimos nario atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta pagrindo nesutikti su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. Č. paskirta bausme ir / ar baudžiamojo poveikio priemone, o dėl šių klausimų argumentų nepateikta ir apeliaciniame skunde, plačiau apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste nepasisako.

30. Apibendrindama visas įvertintas ir išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis S. Č. atžvilgiu laikytinas teisingu ir pagrįstu, jam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė paskirtos tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu ir yra individualizuotos. Nenustačius pagrindų keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, nuteistojo S. Č. gynėjo advokato V. Giriūno apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.