- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-1763-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00405-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. 2018 m. sausio 29 d. (žyma ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 92) ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 27 d. apie 10 mėnesių kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų: trūko ploto, kurį dar mažino kamerose esantis sanitarinis mazgas ir baldai, buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, natūralus apšvietimas, neįrengta ventiliacija, rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais, kameroje Nr. 322 buvo blakių, dėl kurių patyrė skausmą bei diskomfortą, kol juos išnaikino, atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina, daiktus vertė dėti į nešvarias dėžes),
Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, nusilpo regėjimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė juos patenkinti. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas visose kamerose buvo įrengtas taip, kad stovint galėdavo matyti pareigūną ir pasikalbėti su juo, kai jį stebėdavo pro langelį. Atskira ventiliacija sanitariniame mazge nėra įrengta, todėl kamerose tvyro blogas kvapas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10–17, 97–99).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 27 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas - 7,38 m² (3 asmenys kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 198 (plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. sausio 29 d.–2015 m. vasario 2 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. vasario 3 d.–2015 m. kovo 5 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 6 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 7–9 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 332 (plotas - 7,43 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. kovo 11 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 12 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 13–24 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 25 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. kovo 26 d.–2015 m. balandžio 2 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 3 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 4–12 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 13 d. (2 asmenys kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 301 (plotas - 8,03 m² (2 asmenys kameroje)), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas - 8,22 m² (3 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. balandžio 15 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 16 d. kamera Nr. 307 (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 17–20 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 21 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 22 d.–2015 m. gegužės 3 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 4 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 5 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 6–7 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas - 7,45 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. gegužės 9–18 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 19 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. gegužės 20 d.–2015 m. birželio 24 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 25 d. perkeltas j kamerą Nr. 156 (plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. birželio 26–29 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 30 d.–2015 m. rugpjūčio 2 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugpjūčio 3 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. rugpjūčio 4–19 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugpjūčio 20 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. rugpjūčio 22–26 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. rugpjūčio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas - 42,33 m² (5 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. rugpjūčio 28 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. rugpjūčio 29 d.–2015 m. rugsėjo 2 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 3 d. (7 asmenys kameroje), 2015 . rugsėjo 4 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 5–6 d. (7 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 7–13 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 14 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. rugsėjo 15 d.–2015 m. spalio 4 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 5–6 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 7–14 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 15 d. (4 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 16–20 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 21 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 22–26 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 27 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 28–29 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 30 d. (7 asmenys kameroje), 2015 m. spalio 31 d.–2015 m. lapkričio 2 d. (8 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 3 d. (7 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 4–9 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas - 6,48 m² (2 asmenys kameroje)), 2015 m. lapkričio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas - 34,43 m² (7 asmenys kameroje)), 2015 m. lapkričio 12 d. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2015 m. lapkričio 17 d. buvo parvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas - 7,45 m² (2 asmenys kameroje)), 2015 m. lapkričio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas - 23,32 m² (6 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. lapkričio 19-24 d. (6 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 25 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1 - ąjį sektorių.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.
Nurodo, kad Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.7 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visų laikų yra išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijų aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose.
Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrų bei profilaktinius patikrinimus.
Pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Priėmimo - paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Priėmimo - paskirstymo skyriuje tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.
Nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-323 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 27 d. (b. l. 18), į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2018 m. sausio 29 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą, b. l. 6)). Taigi, reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 27–28 d. (2 dienas) pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. sausio 27–28 d. buvo nedarbo dienos (savaitgalis), pripažįsta tai svarbia priežastimi, todėl praleistas ieškinio senaties terminas paduoti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 27–28 d. atnaujintinas ex officio (pagal pareigas).
Dėl minimalaus ploto kamerose
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 10–17) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2015 m.sausio 27 d., 2015 m. vasario 3 d.–2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 7 d.–2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. balandžio 17–20 d., 2015 m. balandžio 22 d.–2015 m. gegužės 3 d, 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 8–18 d., 2015 m. gegužės 20 d.–2015 m. birželio 24 d., 2015 m. birželio 26–29 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 17 d., iš viso 142 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).
Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2015 m. lapkričio 12–16 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 142 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2011 m. birželio 19 d.–2016 m. sausio 28 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 107, 111, 125, 156, 182, 198, 252, 253, 256, 299A, 301, 307,332.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 14 d. pranešime Nr. 24-1512 „Dėl V. V. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose Nr. 252-257 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti tokių kabinų – privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos (b. l. 23–24).
Kadangi kamerose Nr. 252, 253 ir 256 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, laikytina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pareiškėjo teisės į privatumą nepažeidė.
Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtos tik užuolaidos, kurios, teismo nuomone, nėra pakankamas privatumo užtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2015 m. sausio 27 d.–2015 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 17 d., iš viso 214 dienų.
Dėl kitų sąlygų kamerose
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, neįrengta ventiliacija, trūko natūralios šviesos, rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiaisiais, kameroje Nr. 322 buvo parazitų, blakių, atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.
Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo dvi higienos normos (Lietuvos higienos norma HN 76:2010 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28o C ir 18–22o C šaltuoju metų periodu, o santykinė oro drėgmė 35–65 proc. šiltuoju metų periodu, 35–60 proc. šaltuoju metų periodu. Pagal 22 punktą gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Taigi, šios higienos normos nustatė iš esmės panašias temperatūros ir drėgmės, apšvietimo gyvenamosiose patalpose normas bei tai, kad turi būti sudaryta galimybė šias patalpas išvėdinti per langą.
Byloje yra pateikta 2015 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18 tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, iš kurios matyti, kad pastaroji įsipareigoja atlikti patalpų priežiūrą išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 83–86).
Taip pat pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 25–82), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.
Per 2015 m. vasario 24–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–26). Pažeidimų taip pat nenustatė ir per 2015 m. kovo 3–10 d. patikrinimą (b. l. 27–31), 2015 m. kovo 9–18 d. patikrinimą (37–39).
Per 2015 m. balandžio 29 d.–2015 m. gegužės 5 d. patikrinimą kameroje Nr. 301, kurioje pareiškėjas buvo laikomas dalį dienos 2015 m. balandžio 14 d, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.
Per 2015 m. kovo 18–23 d. patikrinimą kameroje Nr. 299A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gegužės 8 d.–2015 m. birželio 24 d., jo nurodomų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 45–49).
Per 2015 m. spalio 16–23 d. patikrinimą kameroje Nr. 156, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. birželio 25 d.–2015 m. rugpjūčio 20 d., pareiškėjo nurodomų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 63–64).
Per 2015 m. liepos 22–27 d. patikrinimą kameroje Nr. 125, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. lapkričio 10 d., Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 65–66). Pažeidimų šioje kameroje nenustatyta ir per 2015 m. rugpjūčio 12–14 d. patikrinimą (b. l. 67–68).
Per 2015 m. vasario 9–10 d. patikrinimą kameroje Nr. 111, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. lapkričio 17 d., pareiškėjo nurodomų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (69–70), taip pat pažeidimų nenustatyta ir per 2015 m. balandžio 27 d.–2015 m. gegužės 5 d. patikrinimą (b. l. 71–74). Šioje kameroje patikrinimas buvo atliekamas 2015 m. gruodžio 22–23 d., tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 77–78).
Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo atlikti patikrinimai.
Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo „Apie V. V. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ matyti, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2018 m. vasario 12 d. neteikė (b. l. 22).
Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad kameroje Nr. 322 buvo parazitų, blakių, tačiau taip pat nurodo, kad jie buvo išnaikinti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu apskritai buvo laikomas šioje kameroje.
Taigi, byloje pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, nepakankamos temperatūros, natūralios šviesos trūkumo, neįrengtos ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu jį laikyti su nerūkančiais asmenimis, nedetalizavo, kokiose kamerose ar laikotarpiu jį laikė su rūkančiais asmenimis.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Taigi, pareiškėjui neindividualizavus šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (buvo šalta, purvina, daiktus vertė dėti į nešvarias dėžes).
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 151 punktą, Suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.
Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (152 punktas).
Instrukcijos 153 punkte išvardyti atvejai, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai, t. y. atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų ir t. t.
Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Tada nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas (154 punktas).
Iš atsakovės atstoto atsiliepime (b. l. 10–17) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 27 d., išvežtas 2015 m. lapkričio 12 d., parvežtas 2015 m. lapkričio 17 d., išvežtas 2015 m. lapkričio 25 d.
Taigi, pagal Instrukciją jam turėjo būti atliekama privaloma asmens apžiūra.
Iš anksčiau aptartų patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra ar švaros užtikrinimu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatyta.
Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens apžiūra atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje.
Dėl teises bei interesus galimai pažeidžiančio apžiūros atlikimo būdo pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia galimybe būtų pasinaudojęs.
Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 142 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 214 dienų. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 142 dienas, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas, o 2015 m lapkričio 12–16 d. buvo išvežtas į kitą įstaigą (Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 12 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 062 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą ir patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 062 (du tūkstančius šešiasdešimt du) eurus neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo ir patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.