- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- eI3-229-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00329-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, NMA prie ŽŪM
- Atsakovas
- S. R.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. R. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo S. R. (toliau – ir atsakovas, ir S. R.) priteisti 9 842,80 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo 9 842,80 Eur negrąžintos skolos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad S. R. 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraišką įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2009 m. gruodžio 29 d. paraiškos teikėjui išsiuntė informacinį pranešimą Nr. S-KU-0021907 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad Nacionalinėje mokėjimo agentūroje 2017 m. gruodžio 14 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) pažyma Nr. A-7K-03-86 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau – ir Pažyma). Pažymoje buvo nurodyta, kad sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veisiamo 4,00 ha miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas „blogai“, nes projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt./ha, kai projektuota/reikalaujama reikšmė yra 4,0/1,8 tūkst. vnt./ha.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgusi į tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis, Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, visame 4,00 ha sklype buvo blogas, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 punktu, nusprendė susigrąžinti 2010–2014 metais išmokėtas 10 368,00 Eur miško įveisimo ir 10 272,00 Eur penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. KU_10_18 „Dėl S. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatė, jog S. R. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai 20 640,00 Eur paramos sumą. Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4900 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su Sprendimu, 2018 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Administracinių ginčų komisija), kuri 2019 m. sausio 10 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir Administracinių ginčų komisijos sprendimas). S. R., nesutikęs su Administracinių ginčų komisijos sprendimu, jį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas) atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dalį dėl 10 368,00 Eur miško įveisimo išmokos susigrąžinimo, o kitą Sprendimo dalį, kuria taikoma 10 272,00 Eur paramos susigrąžinimo sankcija dėl 5 metų miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimo, perdavė teismui nagrinėti iš naujo (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis). Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas). Atsakovas šį sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis) atsakovo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog atsakovui Sprendimu pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija dėl miško priežiūros bei apsaugos išmokų grąžinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi palikta galioti, o miško įveisimo paramos susigrąžinimo sankcija – panaikinta, 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. BRK-9982 „Dėl dalies skolos anuliavimo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštas) informavo atsakovą, kad 10 368,00 Eur skolos dalis buvo anuliuota, o 10 272,00 Eur skolos dalis liko galioti. Be to, pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklėmis (OL 2014, L 227, p. 69) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 809/2014), praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo datos, atsakovui buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. (originale - 2021 m. kovo 31 d.) nutartimi, atnaujino 10 272,00 Eur skolos išieškojimą. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. iš skolos buvo išskaičiuota 429,20 Eur. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, atsakovo negrąžintų paramos lėšų suma yra 9 842,80 Eur, be to, pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, skaičiuojamos palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė R. S. (toliau – ir R. S.) prašė tenkinti reikalavimą, remiantis prašyme išdėstytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjos atstovė naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
S. R. pateiktu atsiliepimu prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymą atmesti. Atsakovas atsiliepime teigė, kad Paraiška prisiimtus įsipareigojimus įgyvendino bei pasiekė numatytus tikslus skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste, sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse bei specialius tikslus. Atsakovas pažymėjo, kad Nacionalinė. Atsakovas nurodė, kad savo lėšomis įvykdė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-KU-0116630 nurodytą įpareigojimą atsodinti ąžuolo sodinukus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad Valstybinė miškų tarnyba atsodintų ąžuolų sodinukų kaip tinkamų neįtraukė į Pažymą nes, akivaizdu, kad šie sodinukai buvo pasodinti vėliau ir negalėjo užaugti iki tinkamo dydžio. Atsakovo manymu, Nacionalinė mokėjimo agentūra nepagristai prašo gražinti visą išmokėtą paramos sumą už miško priežiūrą ir apsaugą. Nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba Pažymoje miško želdinių, žėlinių kokybę septintaisiais jų auginimo metais vertino pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą. S. R. nurodė, kad kooperatinė bendrovė „Jungtiniai miškai“ bei ekspertas A. P. (toliau – ir A. P.) pateikė išvadas, į kurias pareiškėja neatsižvelgė. Atsakovo nuomone, Nacionalinė mokėjimo agentūra neatliko visapusiško teisinio ir faktinio aplinkybių įvertinimo, t. y. neatliko patikros vietoje, nevertino aplinkybių visumos, neatsižvelgė į aplinkybę, kad miškas buvo įveistas sėjimo būdu. S. R. vertinimu, prašoma priteisti suma yra neteisinga, ji turi būti mažinama atsakovo patirtomis išlaidoms atsodinant sodinukus. Atsakovas pažymėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, norėdama prisiteisti paramos lėšas, turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo principais ir susigrąžintų skirtumą tarp Paraiškoje numatyto įveisti miško (ąžuolų miško) ir esamo miško (mišraus miško).
Teismo posėdyje R. prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymą atmesti. Pagrįsdamas prašymą, atsakovas iš esmės rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. Pažymėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neįpareigojo pašalinti kitų medžių, kad sklype vyrautų ąžuolynas. Atkreipė dėmesį, kad ekspertas A. P. parengtoje išvadoje nurodė, jog miško būklė jau yra pasikeitusi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti negrąžintas paramos lėšas ir metines palūkanas už pavėluotas grąžinti paramos lėšas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys patvirtina, kad S. R. 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001 paramai gauti pagal 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009 m. gruodžio 29 d. informaciniu pranešimu Nr. S-KU-0021907 „Dėl paramos gavėjo pavirtinimo“ atsakovas buvo informuotas apie jo patvirtinimą paramos gavėju.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. gruodžio 14 d. gavo Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. A- 7K-03-86, „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“, kurioje nurodyta, kad sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veisiamo 4,00 ha miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas „blogai“; projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt./ha, kai projektuota/reikalaujama reikšmė yra 4,0/1,8 tūkst. vnt./ha.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 12 punktas nustatė, jog paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis, o šių taisyklių 52 punkte buvo numatyta, kad šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atlieka įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą. Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 punkte buvo nurodyta, kad kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgusi į tai, kad, Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame sklype (veisiamas 4,00 ha, želdomas sklypo plotas 3,76 ha) buvo blogas, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 punktu, nusprendė susigrąžinti miško įveisimo išmoką 10 368,00 Eur ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas 10 272,00 Eur, mokėtas 2010-2014 metais.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktas numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, kurios priimtas sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 12, 52, 68.6.2 punktais, 2018 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. KU_10_18 „Dėl S. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“. Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4900 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Atsakovas nesutiko su Sprendimu ir 2018 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018) S. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovas, nesutikdamas su Administracinių ginčų komisijos sprendimu, jį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2480-816/2019 jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas šį sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo dalį dėl 10 368,00 Eur miško įveisimo išmokos susigrąžinimo, o kitą Sprendimo dalį, kuria taikyta paramos susigrąžinimo sankcija 10 272,00 Eur dėl 5 metų miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimo, perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, kad S. R. neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl pritaikytų poveikio priemonių proporcingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I3-1023-872/2021, 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo S. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3121-502/2021 S. R. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai priėmė Sprendimą dėl 10 272 Eur penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigražinimo ir kad pareiškėjui buvo taikyta proporcinga poveikio priemonė.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3121-502/2021. Taigi, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU_10_18 „Dėl S. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“, kuriuo grindžiamas byloje nagrinėjamas prašymas, dalis dėl miško priežiūros bei apsaugos išmokų grąžinimo nenuginčyta ir yra galiojanti.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo atsakovą, kad Sprendimo dalis dėl 10 368,00 Eur skolos anuliuojama, o Sprendimo dalis dėl 10 272,00 Eur skolos lieka galioti. Šiuo raštu atsakovui buvo pranešta, jog grąžintinos paramos sumą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą.
Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus); administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą, konstatavo, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas; šiame sprendime, be kita ko, yra nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau nurodytoje nutartyje konstatavo ir tai, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas bylose dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra vertinamas.
Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3121-502/2021 konstatavus, kad Sprendimu pritaikyta S. R. paramos susigrąžinimo sankcija – 10 272,00 Eur dėl miško priežiūros ir apsaugos išmokų sugrąžinimo yra teisėta ir pagrįsta, nagrinėjamoje byloje Nacionalinės mokėjimo agentūros priimto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pakartotinai negali būti vertinamas.
Teismas pažymi, kad S. R., atsiliepime į prašymą remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. vasario 20 d. teiktame skunde. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-1023-872/2021 išsamiai aptarė visus S. R. nesutikimo su Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimo argumentus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3121-502/2021 konstatavo, kad pirmosios instancijos administracinis teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. vertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į teisminę praktiką ir vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Byloje pateiktais duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, 2018 m. spalio 16 d. iš apskaičiuotos grąžintinos paramos lėšų sumos išskaičiavo 429,20 Eur. Taigi, po atlikto išskaičiavimo grąžintinos paramos lėšų suma yra 9 842,80 Eur.
Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš S. R. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog vykstant teisminiam ginčui dėl Sprendimo teisėtumo, metinių palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas iki kol įsiteisėja teismo sprendimas.
Minėta, kad S. R. Sprendimą skundė Administracinių ginčų komisijai, o nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, jį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pastarojo teismo sprendimą atsakovas apeliacine tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris Sprendimo dalį panaikino, o dėl kitos Sprendimo dalies bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3121-502/2021 paliko nepakeistą.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybėmis ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad metinių palūkanų pagal Sprendimą skaičiavimas buvo sustabdytas nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. Metinių palūkanų skaičiavimo sustabdymas nėra tolygus metinių palūkanų anuliavimui už visą laikotarpį, kurio metu nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkto prasmę, metinių palūkanų skaičiavimo anuliavimas galimas tik teismui konstatavus, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą. Taigi, teismui nusprendus, jog Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra teisėtas bei pagrįstas, skolininkas turi prievolę sumokėti metines palūkanas, kaip yra nustatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.1 punkte t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo užregistravimo administruojančioje institucijoje iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu S. R. negrąžinus išmokėtos paramos sumos, pareiškėjai atsirado pagrindas pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos 9 842,80 Eur paramos lėšų sumos.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš S. R. 9 842,80 Eur paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl S. R. teisės į turėtas bylinėjimosi išlaidas neįgijo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš S. R. 9 842,80 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 80 euro centų) paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas paramos lėšas ir palūkanas S. R. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. BRK-9982.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.