- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- I-2480-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00713-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei miškų tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą patikslintu skundu (b. l. 13–19), prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018), panaikinti NMA 2018 m. spalio 12 d. sprendimą BRK-4900 ir 2018 m. spalio 8 d. sprendimą.
Nurodo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio, nes yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad pareigingai vykdė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – įgyvendinimo taisyklės) nuostatas, sėkmingai įveisė mišką, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
NMA neatliko visapusiško teisinio ir faktinio įvertinimo pvz., neatliko patikros vietoje, ir prieš priimant ginčijamą sprendimą, neįsitikino, nesurinko faktinių aplinkybių, kad auga mišrus ąžuolynas su spygliuočių priemaiša. Paaiškina, kad mažiau ąžuolų prigijo, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Šios aplinkybės aprašytos KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. išvadoje. NMA nepagrįstai nepripažino šios išvados. Pažymi, kad išvada parengta specialisto turinčio atitinkamos srities žinių bei patirties. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, pati NMA savo internetinėje svetainėje www.nma.lt bei teikdama konsultacijas telefonu teigė, kad „atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų“ ir kt. Nesutinka su visos paramos sugrąžinimo NMA sankcija, nes mano, kad pilnai pasiekė priemonės tikslus, t. y. bendrą tikslą numatytą Taisyklių 3 - 5 punktuose.
LAGK tik formaliai taikė Valstybinės miškų tarnybos pažymą, nes jos turinio bei vertinimo metodika nuo paraiškos pateikimo momento (2009-09-15) iki Sprendime cituojamos pažymos datos (2017-11-30) keitėsi. Taip pat Valstybinės miškų tarnyba pateikia tik pažymą, be sprendimo, kurios rezultatus realiai Pareiškėjas neturi galimybės ginčyti, nes nėra numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos skundą (e. b. l. 47–51) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (NMA Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ (toliau – nuostatai) 1 punktas).
Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. lapkričio 30 d. užfiksavo, kad būtent visame sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė, o ne tam tikroje sklypo dalyje. Todėl mano, kad Pareiškėjo argumentas, jog NMA privalėjo atlikti patikrą vietoje ir tik tuomet taikyti sankcijas pagal teisės aktų nuostatas, yra nepagrįstas. Daro išvadą, kad pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota būtent Valstybinė miškų tarnyba. Kol nėra nuginčyti Valstybinės miškų tarnybos pateikti patikimi duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto sprendimo.
Paaiškina, kad Pareiškėjas pateikdamas Paraišką prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Tuo labiau, kad Pareiškėjas iki skundžiamo NMA sprendimo nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.). Pažymi, kad pagal Taisyklių 64 punkto nuostatas atsiradus poreikiui Pareiškėjas turėjo teisę keisti pateiktą projektą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pastebi, kad teikiant paraišką paramai gauti Pareiškėjas priėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo bei NMA nesuteikė jokių garantijų, kad parama pareiškėjui bus besąlygiškai išmokėta, net tuo atveju jeigu projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Be to, Taisyklių 68 punkte numatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus Pareiškėjas privalo informuoti NMA per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jam buvo pritaikyta griežčiausia bausmė už projekto vykdymą. Patvirtino, jog žemės sklypas yra nederlingiausioje Molėtų žemėje. Buvo įkalbinėjamas projektą atsiimti NMA vadovų. Pirmais ir trečiais metais dėl miško įveisimo nebuvo jam priekaištų. Koreguoti projekto rūšinę sudėtį neleido. Bandė tai daryti. Ąžuoliukų sklype yra, bet jie yra mažesni. Patvirtino, jog kreipėsi į NMA dėl projekto korekcijos 2017 m. kreipėsi, t. y. jau po projekto įgyvendinimo ir neigiamo įvertinimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad sankciją numato taisyklės. Jokių išimčių pareiškėjo atveju nenustatyta dėl sankcijos. Pareiškėjas pats pasirinko miško rūšį. 2018 m. skelbta sausra NMA puslapyje, projekto metu nebuvo tokių pranešimų. Net jeigu ir buvo toks pranešimas, pareiškėjas vis tiek turi pareigą pranešti NMA, nes pats sausros faktas nepatvirtina, kad miškas galėjo būti paveiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškino, kad 2010 m. apskaita priklausė aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne VMT. Šitą kontrolės funkciją VMT perėmė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki šios datos buvo pateiktas pareiškėjo projekto įvertinimas, kad būtina atsodinti 2000 vnt. ąžuolo sodinukų. Jau tada buvo signalas pareiškėjui, kad nesklandumų įgyvendinant projektą. Pagrindinė priežastis dėl ko ąžuolynas įvertintas septintais vegetacijos metais blogai yra ta, kad ąžuoliukai įveisti tarp želdinių. 2013 m. apskaitą atliko VMT ir nustatė vietoj 10,5 tūkst. vnt. ąžuolo sodinukų tiktai 8,5 tūkst. vnt. ąžuolo sodinukų. Nenurodė, kad reiktų atsodinti, nes jeigu trečiais metais randama daugiau nei 80 proc. tada nenurodoma atsodinti. Paskutinis kokybės vertinimas ir apskaita atliktas 2017 m. Apskaitos tikslas nustatyti miško želdinių prigijimą ar išnykimą ir įvertinti kiekius skaičiais, o kokybės vertinimas skirtas nustatyti, ar įveistas miškas pripažintinas įveistu. Pripažintinas įveistu tuo atveju, jeigu yra įvertinimas želdinių tankio gerai arba patenkinamai ir jeigu yra blogai negalima sakyti, kad miškas yra įveistas. Septintaisiais augimo metais pagal NMA pateiktą sąrašą atliekami patikrinimai siekiant išsiaiškinti, ar parama skirta pagrįstai. Raštu pareiškėjas nesikreipė su skundais.
Paaiškino, kad vertinant kokybę ir apskaitą buvo vertinami tik ąžuolai, nes projekte numatytas 100 proc. ąžuolynas. Pušys, eglės, beržai nepatenka į tikslinių rūšių sąrašus, dėl ko irgi blogai įvertinta. Taip pat papildomai nurodė, kad praktiškai niekuomet niekas nerengia 100 proc. vienos rūšies Miško želdinimo projekto, nes iki 20 proc. paprastai būna kitos rūšies. Taip pat pažymėjo, kad ąžuolai prasčiau užaugo ir dėl to, kad buvo prisodinti tarp pušų, dėl ko jų ąžuolui išaugti sudėtinga. Paaišųkino, kad po antrojo patikrinimo iki 2017 m. praėjo keturios vegetacijos, todėl ąžuolai galėjo ir išdžiūti, juolab, kad ir pušys užstojo. Dėl sausros nebuvo kreiptasi nei į juos, nei į NMA. Dėl projekto korekcijos kreipėsi jau po projekto įgyvendinimo.
Teismo posėdžio metu specialistu apklaustas G. S. patvirtino esąs pareiškėjo Miško želdinimo projekto rengėjas. Sėjimo būdu įveistas miškas. Žemės sklypo dalis buvo gaisravietė, išdegęs plotas ir sėjimo būdu pamėgino įveisti mišką, eksperimentavo. VMT pažymoje tvarkingai surašė, ką rado. Atsodino pirmą nepavykusį sėjimą. Visą laiką miškas buvo prižiūrimas. Patirtino, jog sklype buvo savaiminių eglių, pušų želdinių, kurie yra vertingi medžiai. Mano, kad paskutinis VMT vertinimas 2017 m. nėra tikslus, nes pušis yra vertingas medis. Patvirtino, jog suprojektuotas 100 proc. ąžuolynas, tačiau negali naikinti pušis. Iškirtus pušis būtų 100 proc. ąžuolynas. Ąžuoliukams buvo nepalankios sąlygos, nebuvo iškirstos pušys ir eglės. Projekto įgyvendinimo neprižiūrėjo. Dėl Projekto koregavimo pareiškėjas į jį kreipėsi 2017 m., po projekto įgyvendinimo. Pripažino, kad projekto parengime buvo klaida dėl labai daug pušų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl NMA sprendimo susigrąžinti visą išmokėtą 20640,00 Eur paramos sumą iš pareiškėjo pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 15 d. NMA pateikė paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Paraiška) (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018 b. l. 32–38).
Pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. 2009 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas NMA informacinis pranešimas Nr. S-KU-0021907 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“. Pareiškėjui išmokėta miško įveisimo išmoka (10 368,00 eur) ir penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmoka (2 054,40 * 5 metai, viso 10 272,020 eur).
2017 m. gruodžio 14 d. NMA buvo gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) pažyma Nr. A-7K-03-86 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav.), veisiamo 4,00 ha miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra „blogai“. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt./ha, projektuota/reikalaujama reikšmė yra 4,0/1,8 tūkst. vnt./ha (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018 b. l. 12).
Atsižvelgiant į tai, kad septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Valstybinės miškų tarnybos vertinimu (pagal Taisyklių 52 punktą) visame sklype (želdomas sklypo plotas 4,00 ha) yra blogas, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (10 368,00 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (2 054,40 Eur x 5metai, iš viso 10 272,00 Eur), mokėtas 2010–2014 metais, t. y. buvo priimtas NMA sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 20 640,00 Eur paramos sumą.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė miškų tarnybos vertinimas nebuvo nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, NMA, priimdama 2018 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl S. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – NMA sprendimas) (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018 b. l. 19–21), vadovavosi pateiktu Valstybinės miškų tarnybos vertinimu. Apie priimtą NMA sprendimą Pareiškėjas buvo informuotas NMA 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4900 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Pareiškėjas nesutikdamas su NMA sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – LAGK), kuri išnagrinėjusi Pareiškėjo skundo argumentus 2019 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018) atmetė Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (toliau – LAGK sprendimas).
Paramos, kurią gavo pareiškėjas, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Įgyvendinimo taisyklės. Pareiškėjas, gaudamas paramą pagal paraišką, įsipareigojo 5 metus vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Įgyvendinimo taisyklių 13 punktas, 2009 m. rugpjūčio 3 d. redakcija, galiojusi paraiškos teikimo metu). Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliko įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą 2012 ir 2017 metais (Įgyvendinimo taisyklių 52 punktas, 2013 m. gegužės 2 d. redakcija). Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal EŽŪFKP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ (Nutarimo 3.10.1 punktas). Kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas (Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunktis, 2013 m. gegužės 2 d. redakcija). Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai specialistai paaiškino, kaip atliekamas kokybės vertinimas ir įveisto miško apskaita.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendindamas Priemonę pagal 2009 metais pateiktą paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001895-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mišką įveisė 2010 metais. Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjo įveisto miško kokybės vertinimą atliko 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. septintaisiais vegetacijos metais.
Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. A-7K-03-86 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, viso pareiškėjo įveisto miško 4 ha sklype, kurio kadastrinis Nr. 6224/0001:34, miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas, nes rasta žymiai mažiau ąžuolo sodinukų nei buvo suprojektuota (vietoje 4,0/1,8 gyvybingų rasta 0,56 tūkst.vnt./ha, taip pat blogai įvertinta rūšinė sudėtis, nes projektuotas 100 proc. ąžuolynas (turėjo būti 10 ąžuolų matavimo vienete), tačiau jo vietoje auga daugiau pušys (įvardinta 6pušys-2ąžuolai-1eglė-1beržas). Tad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, už ką taikyta sankcija, jei matyti, jog sankcija skirta už paties pareiškėjo deklaruotų projekto rodiklių nepasiekimą. Nėra byloje ginčo dėl to, kad sklype auga mišrus miškas, tačiau projektas buvo parengtas ąžuolynui ir paramai skirta įveisti ąžuolyną.
Pareiškėjas skunde dėstydamas argumentus iš esmės neneigia fakto, kad prigijo mažiau ąžuoliukų ir kad sklype auga mišrus miškas. Iš esmės įrodinėdamas, kad taip nutiko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų, jog apie šią aplinkybę buvo raštu pranešęs atsakovui. Taisyklių 68 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant netaikomos sankcijos, jei nustatomi nenugalimos jėgos (force majeure) atvejai, tačiau apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Šios aplinkybės aprašytos KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. išvadoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, pati NMA savo internetinėje svetainėje www.nma.lt bei teikdama konsultacijas telefonu teigė, kad „atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų“ ir kt. Tačiau, kaip minėta tai būtų reikšminga, jei pareiškėjas pateiktų įrodymus, jog nenugalimos jėgos aplinkybės kilo projekto vykdymo laikotarpiu ir Agentūra buvo informuota per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus, kadangi ne kiekviena teritorija ir ne kiekvienas sklypas pilna apimtimi buvo ir galėjo būti paveiktas sausros.
Toks reguliavimas numatytas ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisyklėse (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat numatyta, kad apie tokių aplinkybių atsiradimą kompetentingai institucijai turi būti pranešama per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti (Reglamento Nr. 1974/2006 47 str. 2 d.). Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti. Taigi nėra ginčo, kad pareiškėjas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl jis prarado teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia projekto neįgyvendinimą ir projekto rodiklių nepasiekimą bei sankcijų už tai netaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau dėstomas aplinkybes atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo pareigos pranešti NMA, kad dalis ąžuoliukų neišaugo. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nagrinėjant civilines bylas nėra aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi sprendžiama ES paramos sugrąžinimo klausimai, kam skirtas kitoks aukščiau aptartas reguliavimas. Dėl to pareiškėjo akcentuojama KB „Jungtiniai miškai‘ pažyma tik patvirtina, jog pateiktas projektas, pagal kurį gauta parama, liko neįgyvendintas, nes įvertintas tiek medžių tankis, tiek ir jų rūšinė sudėtis blogai (turėjo būti bent patenkinamai ar gerai).
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1367, aktualios redakcijos nuostatos numato paramos lėšų susigrąžinimo atvejus, tvarką ir sankcijas už laiku negrąžinamą paramą.
Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, jog NMA 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. KU_10_18 „Dėl S. R. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, VMT pažyma ir teisės aktų normomis, o pareiškėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės yra teisėtos ir motyvuotos. Šio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus Priemonės tikslus, yra proporcingos, nešališkos ir objektyvios (VAĮ 3 straipsnio 2 ir 3 punktai). Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad NMA turėjo atlikti patikrą vietoje, kadangi tai atliko VMT specialistai, kurių nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais duomenimis bei vertinimu atsakovas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Pagal projektų įgyvendinimo tvarką būtent šios tarnybos pareigūnai atlieka šios priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą. Paties pareiškėjo prašymu apklaustas Miško želdinimo ir žėlimo projektą rengęs specialistas patvirtino, jog VMT pareigūnai teisingai nurodė pažymose duomenis. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 2 priedu patvirtinta Miško želdinių ar želinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika. Jokių argumentų dėl netinkamo jos taikymo nepateikta, kaip ir dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų taikymo.
Pareiškėjo argumentai, kad netinkamai vertintas projektas, nes miškas įveistas sėjimo būdu, akcentuojant aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 7 d. raštą, nepagrįsti, kadangi šioje byloje VMT nevertino miško želdinimo darbų kokybės. Iš 2017 m. pažymos matyti, kad vertinti miško želdinių ir žėlinių tankis, rūšinė sudėtis ir nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšys. Šioje byloje ir buvo įveisimo rezultatai įvertinti pagal išdygusius medelius, kaip matyti iš 2010, 2013 ir 2017 pažymų, kuriose nurodomas medelių skaičius tūkst.vnt. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie projekto sėkmingą įgyvendinimą remiantis 2013 metų pažyma, kadangi ketvirtais augimo metais kokybės vertinimas nebuvo atliktas. 2013 metais atlikta tik miško želdinių ir žėlinių apskaita.
Pažymėtina ir tai, kad visiškai nereikšmingi pareiškėjo argumentai ir nurodomos aplinkybės apie siekį koreguoti projektą (rūšinę sudėtį) po projekto įgyvendinimo pasibaigimo, po atlikto kokybės vertinimo, kadangi projektas galėjo būti koreguojamas tol, kol jis įgyvendinimas. Pareiškėjo pateiktas miško įveisimui projektas numatė iš esmės vienos rūšies medžių – ąžuolų – įveisimą, kas nebuvo pasiekta. Tai, kad 2013 metais (tretieji metai nuo įveisimo, po 1/5 sodinukų atsodinimo) VMT pareigūnai neturėjo pastabų dėl miško įveisimo, nesuteikė pagrindo pareiškėjui neprižiūrėti įveisto miško tolesniu projekto vykdymo laikotarpiu iki galutinio projekto įvertinimo (kokybės įvertinimo), rodiklių fiksavimo ir projekto užbaigimo. Stebėsenos būtinumą indikavo prasti įveisimo rezultatai, atsodinimo poreikis, tai, kad net ir po atsodinimo ąžuolų tebuvo 8,5 tūkst. vnt vietoje suprojektuoto 10,5 tūkst.vnt kiekio (b.l.33).
Kiti pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti bylos medžiaga.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, išklausius ir specialistų paaiškinimų, tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo S. R. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.