Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-15 · Administracinė byla Nr. I3-1023-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
I3-1023-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00713-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinė miškų tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1023-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00713-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui S. R.,atsakovo atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. spalio 12 d. sprendimą BRK-4900 ir NMA 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018).

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) išmokėtą paramos sumą – 20 640 Eur. Neaišku, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, kaip ji apskaičiuota, atsakovas nevertino inkriminuojamo pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir kt. Tokie atsakovo sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą. Atsakovas neatliko visapusiško teisinio ir faktinio reikšmingų aplinkybių įvertinimo, pavyzdžiui, neatliko patikros vietoje, kurios metu būtų galėjęs nustatyti, kad ginčo žemės plote auga mišrus ąžuolynas su spygliuočių priemaiša (pastaroji aplinkybė pareiškėjo iniciatyva užfiksuota kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „Jungtiniai miškai“ parengtoje 2018 m. spalio 23 d. išvadoje, kurioje taip pat pažymėta, jog 100 proc. ąžuolynai Lietuvoje itin reti, 30–40 proc. ąžuolų rūšinėje sudėtyje laikytina normalia ąžuolyno procentine sudėtimi), bei neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir pati NMA savo interneto svetainėje bei teikdama konsultacijas telefonu nurodė, jog dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Pareiškėjas tvirtino, kad mažiau ąžuolų prigijo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 str.). Pareiškėjo įsitikinimu, jis sėkmingai įgyvendino projektą ir pasiekė Priemonės tikslus – įveisė mišką, užtikrino vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste ir kt. (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Taisyklės), 5, 6 ir 7 p.). Be to, pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kadangi buvo taikomos Taisyklių nuostatos, kurios negaliojo pareiškėjui teikiant 2009 m. rugsėjo 15 d. paraišką. Atsakovas nepagrįstai vien tik formaliai rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86, kadangi jos turinio bei vertinimo metodika nuo paraiškos pateikimo momento ir pažymos patvirtinimo momento taip pat keitėsi. VMT pateikė tik pažymą (be sprendimo), kurios rezultatų pareiškėjas realiai negali ginčyti (tam nenumatyta tvarka). Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas vienodai vertina miško veisimą naudojant sodinukus bei sėjimo būdu, nepaisydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 7 d. rašte Nr. (12-3)-D8-159 pateiktos pozicijos, t. y. kad įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų kokybė nevertinama (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, 27 p.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam buvo išmokėta parama už miško įveisimą bei penkerius metus mokama parama už miško priežiūrą ir apsaugą, net po ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas buvo informuotas apie apskaičiuotą 429,20 Eur dydžio išmoką. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūra 2010 m. lapkričio 23 d. ir VMT 2013 m. spalio 31 d. apskaitė miško želdinius.

Pareiškėjas teigė, kad LAGK nepagrįstai neįvertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų, be kita ko, susijusių su Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija bei NMA skelbiama informacija. LAGK taip pat nepagrįstai nepripažino KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. išvados, kurią parengė atitinkamos srities žinių bei patirties turintis specialistas. LAGK, kaip ir atsakovas, vien tik formaliai rėmėsi VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86 bei nepagrįstai vienodai vertino miško veisimą naudojant sodinukus bei sėjimo būdu, nepaisė to, kad pareiškėjas visiškai pasiekė Priemonės tikslus, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad paramos išmokos pareiškėjui buvo ir yra mokamos, miško želdiniai buvo apskaityti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė šį skundą atmesti.

Atsakovė paaiškino, jog VMT, atlikusi patikrinimą šeštaisiais metais po miško įveisimo (Taisyklių 52 p.), padarė išvadą, kad visame ginčo sklype (želdomas plotas – 4 ha) želdinių tankis yra blogas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą miško įveisimo išmoką – 10 368 Eur, ir miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2010–2014 metais, – 10 272 Eur (2 054,40 Eur x 5 m.). VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. A-7K-03-86 padarytos išvados nebuvo nuginčytos teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl atsakovė pagrįstai jomis rėmėsi priimdama 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4900. Atsakovė nepritarė pareiškėjo vertinimui, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir teigė, kad priimtas sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad NMA, prieš priimdama sprendimą, privalėjo atlikti patikrą vietoje, kadangi būtent VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą ir pan. (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.10.1 p.). Dėl pareiškėjo paaiškinimų apie želdinių būklės priežastis (stichinė sausra) atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas paraišką, prisiėmė riziką įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti tikėtinas grėsmes. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas auga netinkamai, nepasinaudojo Taisyklių 64 punkte numatyta teise keisti pateiktą projektą. Atsakovė teigė, kad šiuo atveju paprastojo ąžuolo auginimui įtaką turėjo pareiškėjo pasirinkta netinkama augavietė, kas nepriskirtina force majeure aplinkybėms, pareiškėjas per 10 darbo dienų neinformavo atsakovo apie jokias nenugalimos jėgos aplinkybes (Taisyklių 68 p.). Pareiškėjas nepasiekė numatytų projekto rodiklių, nes nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalį dėl 10 368 Eur miško įveisimo išmokos susigrąžinimo ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalį dėl 10 368 Eur skolos sumos grąžinimo (pervedimo į nurodomą Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą) ir bylą dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalį ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalį dėl susigrąžinimo pareiškėjui S. R. sumokėtos miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 272 Eur), perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas turi išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo dalį, t. y. dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalies dėl susigrąžinimo pareiškėjui S. R. sumokėtos miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 272 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

LVAT, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, 2020 m. spalio 7 d. nutarties 32 punkte, be kita ko, nurodė, jog vertindama, ar pagrįstai pareiškėjui taikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas, teisėjų kolegija priėjo prie tokių išvadų: neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl force majeure aplinkybių egzistavimo; KB „Jungtiniai miškai“ išvadoje nurodyti argumentai dėl veiksnių, turėjusių įtakos ąžuolyno išauginimui (sausros, šilumos ir staigių atšalimu įtaka augimui); byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, pati NMA savo internetinėje svetainėje www.nma.lt bei teikdama konsultacijas telefonu teigė, kad „atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų“ ir kt., tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai būtų reikšminga, jei pareiškėjas pateiktų konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį Miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytoje vietoje pasodintiems medžiams (visame plote ar jo dalyse / dalyje). Tokie įrodymai galėtų būti sausros lygio matavimų duomenys, taip pat šilumos ir staigių atšalimų amplitudės. KB „Jungtiniai miškai“ išvadoje visiškai nesiremiama vietą konkretizuojančiais faktais. Abstraktūs vertinimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių egzistavimą. Konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas (Taisyklių 57 p.).

LVAT nutarties 32.7 ir 32.8 punktuose pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl pritaikytų poveikio priemonių proporcingumo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad, vadovaujantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsniu, administracinės priemonės taikomos, kai yra būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai, jos turi būti proporcingos. Teisės taikymui (sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo) yra svarbu tirti ir įvertinti konkrečias aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų taikomos poveikio priemonės atitiktį siekiamam tikslui – apsaugoti Bendrijos finansinius interesus.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001 (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018, b. l. 32–38). 2010 m. lapkričio 23 d. Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūra apskaitė pirmųjų auginimo metų želdinius. Pažymoje nurodyta, jog reikia atsodinti 2000 vnt. želdinių (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018, b. l. 13). 2013 m. spalio 31 d. Valstybinė miškų tarnyba apskaitė miško želdinius ketvirtais jų auginimo metais, neatitikimų nenustatyta bei pažymėta, kad pareiškėjas atliko želdinių, žėlinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Miško želdinimo ir žėlinimo projektą (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018, b. l. 10-11).

NMA buvo gauta VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86, kurioje nurodyta, kad miško želdinių žėlinių kokybė septintaisiais jų augimo metais žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), veisiamo 4,00 ha miško rūšinės sudėties atitikimo projektuotai vertinimas yra „blogai“. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 4,0 / 1,8 tūkst. vnt. / ha (b. t. 1, b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, kad septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Valstybinės miškų tarnybos vertinimu (pagal Taisyklių 52 punktą) visame sklype (želdomas sklypo plotas 4,00 ha) yra blogas, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (10 368,00 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (2 054,40 Eur x 5metai, iš viso 10 272,00 Eur), mokėtas 2010–2014 metais, t. y. buvo priimtas NMA sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 20 640,00 Eur paramos sumą.

Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog yra neaišku, kodėl NMA pareiškėjui taiko pačią griežčiausią sankciją – visos paramos susigrąžinimo, kai pareiškėjas pilnai pasiekė priemonės tikslus, t. y. bendrą tikslą – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą <...> (Taisyklių 3 punktas) ir specialius tikslus (Taisyklių 5 punktas). Jo teigimu, šias aplinkybes patvirtina faktai, jog NMA išmoka paramą tik tais atvejais, kai projektas tinkamai įgyvendintas. Parama pareiškėjui kasmet buvo mokama. 2010 m. lapkričio 23 d. pažyma patvirtina, jog želdiniai buvo apskaityti pirmaisiais jų auginimo metais, o 2013 m. spalio 31 d. VMT pažyma patvirtina, jog projektą jis sėkmingai įgyvendino.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, jog pats neturėjo pakankamai žinių, todėl pasitikėjo KB „Jungtiniai miškai“ specialistais ir klausydamas jų patarimų įveisė ąžuolyną. Pažymėjo, jog pirmaisiais ir trečiaisiais metais dėl miško įveisimo nebuvo jam priekaištų. Po 2014 metų, kai buvo nepalankūs metai, keletą kartų atsodino ąžuoliukus (2000 vnt. ir 6300 vnt.) ir jam kasmet buvo mokamos išmokos. Jokių pastabų dėl neatitikimo negavo. Tik 2017 metais supratęs, jog galima projektą koreguoti. Tuomet kreipėsi į VMT dėl projekto korekcijos, t. y. jau po projekto įgyvendinimo ir neigiamo įvertinimo. Koreguoti projekto rūšinę sudėtį neleido, atsakė, jog reikia kreiptis į NMA.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad sankciją numato taisyklės. Jokių išimčių pareiškėjo atveju dėl sankcijos nenustatyta. Pareiškėjas pats pasirinko miško rūšį. VMT yra Vyriausybės įgaliota institucija vertinti želdinių kokybę. Galėjo jau 2014 m. kreiptis į NMA dėl rūšinės sudėties pakeitimo, nes VMT jau pirmais - trečiais metais nustatė, jog reikia atsodinti. Teigė, jog VMT vertinimas nebuvo nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl NMA juo vadovavosi pagrįstai.

Byloje nustatyta, jog NMA, atsižvelgdama į VMT vertinimą, kuris nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunkčiu (sprendimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija), priėmė 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18, kuriuo, be kita ko, nusprendė susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (10 272 Eur).

Paramos, kurią gavo pareiškėjas panaudojimo ir įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

NMA sprendimo priėmimu metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) 52 punkte nurodyta, kad „Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą“.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020 nurodė, jog NMA, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, gali taikyti tik paraiškos pateikimo metu teisės aktuose nustatytas poveikio priemones (Nutarties 31 punktas).

Paraiškos teikimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) buvo nustatyta, jog „55. Paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus, taikomos šios sankcijos: 55.5. jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.

Pareiškėjo argumentas, jog NMA privalėjo atlikti patikrą vietoje ir tik tuomet taikyti sankcijas pagal teisės aktų nuostatas, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 3.10.1 papunktį Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taigi, būtent šios tarnybos pareigūnai atlieka šios priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, jog kol nėra nuginčyti VMT pateikti duomenys, tol NMA neturi teisnio pagrindo keisti priimto sprendimo.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Priemonę pagal 2009 m. paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mišką įveisė 2010 metais. Valstybinė miškų tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. septintaisiais vegetacijos metais. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-03-86, VMT užfiksavo, jog visame sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 4,0 / 1,8 tūkst. vnt. / ha. Taip pat, įvertinus nepageidaujamų (stelbiančių medžių ir krūmų rūšis (įvertinimas „gerai“) bei rūšinės sudėties atitikimą projektuotai (nustatyta rūšinė sudėtis 6P2Ą1E1B, kai projektuota yra 10Ą (įvertinimas „blogai“)), bendra įveisto miško želdinių žėlinių kokybė pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą buvo įvertinta blogai (b. t. 1, b. l. 35).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus. Pažymėtina, kad konstatuojant Taisyklių pažeidimą, t. y. netinkamą želdinių kokybę, vadovaujamasi ir Nuostatuose nurodytų miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 priede nustatyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.

Pagal Metodikos 2 punktą, miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto, kai 3,1–5 ha – 4 proc., kai 5,1–10 ha – 3 proc., kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo dydžio 100–400 m² ploto.Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m², kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m² ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m². Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Žėlimas yra tolygus, kai tikslinių medžių rūšių medelių yra daugiau kaip 66-iuose procentuose visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai jų yra 66-iuose procentuose ir mažiau apskaitos aikštelių (3 punktas).

Taigi, Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi įveisto miško vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė bloga visame sklype. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti skundo argumentus, jog tam turėjo įtakos force majeure aplinkybės, rėmėsi KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. išvada „Dėl paprastojo ąžuolo augimo ir išlikimo (duomenys neskelbtini)“, kurioje aptartos ąžuolyno išauginimo Lietuvoje problemos (LAGK medžiaga Nr. AG-490103-2018, b. l. 14). Tačiau LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, jog KB „Jungtiniai miškai“ išvadoje visiškai nesiremiama vietą konkretizuojančiais faktais. Abstraktūs vertinimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių egzistavimą. LVAT konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas (Taisyklių 57 p.). Taigi, LVAT įvertinus KB „Jungtiniai miškai“ išvados įrodomąją reikšmę nagrinėjamam ginčui, teismas dėl šio įrodymo nepasisako.

Nagrinėjamoje byloje VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma nėra nuginčyta ar paneigta. Tokiu atveju pažymoje užfiksuotų duomenų tikrinimas galėjo būti atliekamas tik po pažymos parengimo atliktu analogišku kompetentingu faktinių duomenų fiksavimu. Todėl teismas daro išvadą, jog NMA pakako šių duomenų padaryti objektyvią išvadą, jog visame sklype įveisto miško kokybė bloga. Pažymėtina, kad priimdama Sprendimą, NMA privalo vadovautis pateiktu Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Dėl poveikio priemonės proporcingumo

Pareiškėjas teigia, jog yra neaišku, kodėl NMA pareiškėjui taiko pačią griežčiausią sankciją – visos paramos susigrąžinimo, be to, pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsniu, administracinės priemonės taikomos, kai yra būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai, jos turi būti proporcingos.

Kaip jau minėta, ginčijamame Sprendime NMA apskaičiavo sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdinamo sklypo plotą (10 272 Eur).

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, be kita ko, apibrėžia ir priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ kriterijus bei numato galimas taikyti sankcijas. Programoje nurodyta, kokias sankcijas galima taikyti pagal šią priemonę – paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Konkrečias sankcijų taikymo sąlygas numato šios priemonės įgyvendinimo taisyklės (Taisyklės).

Bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (ES Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). ES Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti apibrėžtus projekto tikslus. Tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Kaip minėta, paramos susigrąžinimo priemonė nepasižymi baudžiamumu, o labiau skirta užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Taigi, iš vienos pusės vertinant, kad gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios buvo įsipareigojimų prisiėmimo momentu (paraiškos pateikimo momentu), iš kitos pusės reikia įvertinti, kad būtent su tokia rizikos apimtimi susitaikė ir ją prisiėmė pareiškėjas.

Be to, pareiškėjui skirta sankcija yra numatyta teisės akte (Taisyklių 55.5 p.), kuri yra nei didesnė ar mažesnė, o išmokėtos paramos dydžio, kuri pareiškėjui buvo tikslingai skirta. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmės yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų lėšų už miško priežiūros ir apsaugos išmokas grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė. Paskirta sankcija, teismo vertinimu, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. susigrąžinti išmokėtą paramą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo argumentai dėl poveikio priemonės neproporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NMA 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 ir NMA 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalis, kuria pareiškėjas S. R. įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo šioje dalyje naikinti LAGK 2019 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė