Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pretenzijų nei raštu, nei žodžiu dėl konvojavimo sąlygų nereiškė. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnai vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, todėl nekyla pareiga atlyginti žalą.

II.

8. Pirmosios instancijos teismas iš Konvojaus būrio vado 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-17922 nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės ir atgal konvojuotas penkis kartus: 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas konvojuotas specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 14 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 31 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 29 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 11 d. – tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepimo turinį, Tarnybinį pranešimą, valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimus ir techninių reikalavimų įvertinimo išvadas, sprendė, kad pareiškėjo konvojavimui naudotos tam pritaikytos specialiosios transporto priemonės Fiat Ducato bei tarnybinis lengvasis automobilis Škoda Oktavia, kurių techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus, t. y. tiek Fiat Ducato transporto priemonėse, tiek lengvajame automobilyje Škoda Oktavia kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskirtos sėdimos vietos, o keleivių saugumui užtikrinti įrengti saugos diržai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl automobiliuose neįrengtų saugos diržų.

III.

13. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnų veiksmų jį konvojuojant į teismo posėdžius laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindė argumentais, kad automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuotas, nebuvo saugos diržų, o teismo posėdžio salėje Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnai jį laikė surakintą antrankiais, nors jis prašydavo pareigūnų antrankius nuimti.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

20. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

21. Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų penkis kartų konvojuotas iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės į teismo posėdžius ir atgal laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. konvojuotas specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 14 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 29 d. – specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 11 d. – tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių Fiat Ducato ir tarnybinio lengvojo automobilio Škoda Oktavia techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus (b. l. 19–24).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių Fiat Ducato ir tarnybinio lengvojo automobilio Škoda Oktavia techniniai duomenys ir komplektacija atitiko techninius reikalavimus, dėl ko pareiškėjo argumentas, susijęs su saugos diržų nebuvimu, pagrįstai atmestas.

23. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentų dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu pagrįstumą, pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Konvojavimo taisyklių 195 punktas numato, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, ginčai dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-41/2014). Todėl reikalavimai dėl žalos, kilusios dėl asmens (pareiškėjo) laikymo su antrankiais, kaip nurodo pareiškėjas, teismo posėdžio metu, atsisakytini priimti (nenagrinėtini) kaip nepriskirtini administraciniam teismui, kadangi teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-502/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2379-624/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir nustatė, jog pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti neturtinę žalą patirtą dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų, o ne teismo, neteisėtų veiksmų, ir nagrinėjo bylą būtent šioje apimtyje, t. y. ar pareigūnai vykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų, nevykdant teismo posėdžio pirmininko nurodymų dėl pareiškėjo apsaugos (Konvojavimo taisyklių 195 p.). Nors pareiškėjas teigia, jog jis prašydavo pareigūnų antrankius nuimti, pažymėtina, kad sprendimą dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo priima teismo posėdžio pirmininkas, todėl kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo turi pats pareiškėjas. Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte yra tik numatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą. Taigi ši norma įtvirtina tik išimtinį atvejį, kada antrankiai nurodytiems asmenims gali būti nuimami.

28. Įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnų veiksmų teismo posėdžių metu.

29. Nenustačius Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo nėra tikslinga pasisakyti, nes atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali atsirasti.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.