Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikianti teismo, kuriam teisminga byla vardu, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „TF bank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.

2023 m. sausio 24 d. byloje gauta ieškovės nuomonė, kurioje nurodyta, jog ieškovas iki šios dienos nėra gavęs iš atsakovo jokio žadėto mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pradinė vartojimo kredito davėja AB TF Bank (toliau – pradinė kreditorė), ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas (toliau – atsakovas), 2021 m. liepos 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 18 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 14,90) ir administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

2022 m. liepos 4 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniai kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Ieškovė, atsižvelgdama į CK 6.109 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2022 m. liepos 28 d. atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.5. punktu atsakovas įsipareigojo per 2 (dvi) kalendorines dienas raštu informuoti pradinę kreditorę apie pasikeitusius savo kontaktinius duomenis. Atsakovas iki šios dienos nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi. Taip pat pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6.1 punkte nurodoma, kad gautas pranešimas elektroniniu paštu laikomas tada, kai po jo išsiuntimo praėjo 12 valandų.

Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei Sutarties 7.7. ir 7.8. punktais, pradinė kreditorės 2022 m. liepos 24 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį.

Teismas, vadovaudamasis naujausia teismų praktika, įgyvendina teismo pareigą savo iniciatyva išsiaiškinti, ar AB ,,TF Bank“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu. (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog pradinis kreditorius AB ,,TF Bank“ yra registruotas viešajame vartojimo kreditų davėjų sąraše, taigi turėjo teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla. Byloje pateiktų duomenų pagrindu vertinama, kad šiuo atveju tinkamai įvykdytos pradinio vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo (atsakovo) kreditingumą ir pateikti atsakovui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius įrodymus patvirtinančius aukščiau nurodytas aplinkybes.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

Pradinė kreditorė AB ,,TF Bank“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 708718787. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą 18 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. gruodžio 20 d.). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustayto dydžio mokėjimo palūkanas bei sutarties administravimo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį tinkamai, nemokėjo mėnesinių įmokų, negrąžino pradiniam kreditoriui 526,33 Eur suteikto vartojimo kredito. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinė kreditorė 2022 m. liepos 24 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, tai pripažino teismui nurodydamas, kad 2023 m. sausio 20 d. ieškovei sumokės pusę skolos, tačiau 2023 m. sausio 24 d. ieškovė teismui pateikė informaciją, jog iki šiol atsakovas jokio mokėjimo neatliko, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 526,33 Eur dydžio negrąžintą kreditą ieškovei yra tenkinamas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 15,97 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas Sutarties 1.3.12. punkte įsipareigojo sumokėti už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyto dydžio sutartyje apibrėžtą bendrą vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą ieškovei iš atsakovo priteistina 15,97 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl administravimo mokesčio

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 Eur administravimo mokesčio.

Pažymėtina, kad paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną administravimo sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Pagal sutarties 1.3.10 punktą administravimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo mokamas mokestis už sutarties ir įmokų administravimą, kuris nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokamas grafike nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pasisakoma, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties administravimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kaip minėta, iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.10 punkte pateiktos sutarties administravimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties ir įmokų administravimu. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi sutarties administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. liepos 24 d. ( Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).

Iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 4 Eur dydžio sutarties administravimo (įvardinant, kaip „kiti mokesčiai“) mokestis. Priede prie reikalavimo perleidimo sutarties nurodyta pradinio kreditoriaus sutarties nutraukimo dienai paskaičiuota 12 Eur negrąžinta sutarties administravimo suma. Kaip minėta aukščiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę sutarties administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei iš jo priteisiama 12 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.).

Dėl negautų pajamų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14,90 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 526,33 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito gražinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal tą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Nagrinėjamu atveju, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 20 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 14,90 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-601/2021).

Todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 14,90 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 526,33 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito gražinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal tą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sutarinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgiant į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, ieškovei iš atsakovo priteitinos 14,90 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 526,33 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito gražinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal tą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal sutarties mokėjimo grafiką.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei pateikus į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, iš viso 262 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje ieškinį tenkinus visiškai, byloje patirtos 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 punktu, 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

526,33 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 33 ct) negrąžinto kredito;

12 Eur (dvylika eurų) administravimo mokesčio;

15,97 Eur (penkiolika eurų 97 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.);

14,90 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 526,33 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito gražinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal sutarties mokėjimo grafiką;

5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo;

262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.