Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS” dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 23S180045 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis J. K. skunde nurodo, kad jis nuo 2023-02-10 iki dabar dirba Lietuvoje. Nuo 2023-01-02 iki 2024-01-01 pareiškėjui yra išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas 2023-06-01 pateikė prašymą Departamentui išduoti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje (Leidimas laikinai gyventi) darbo UAB „HQDS“ (HQDS arba Bendrovė) pagrindu. Departamentas 2023-10-09 priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi. Skundžiamą sprendimą Departamentas grindė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) 35 str. 1 d. 14 p., numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Kaip tariamą pareiškėjo neatitikimą leidimui laikinai gyventi gauti, Departamentas įvardijo aplinkybę, kad „Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu J. K. neatitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas)“.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimu, nurodo, kad Skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes: Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo nepakito; UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar; kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo; esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino HQDS veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo HQDS darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi.

Nurodo, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų veiklą, o vairavimo paslaugų teikimas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. nevykdo veiklos atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo – Kelių transporto kodekso (Kodeksas) ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reikalavimų, nes Bendrovė neturi reikiamo Bendrijos licencijų kroviniams vežti (EBKR licencija) kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams pervežti. Asmenų teisėti lūkesčiai yra vienas iš teisinės valstybės principo elementų greta teisinio tikrumo ir teisino saugumo, kuriuos visus privalo užtikrinti valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Departamento Skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Nuo Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito. Taip pat nepakito ir Skundžiamame sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo vertinimu, Departamento staiga pakitusi pozicija, kuri Skundžiamame sprendime yra niekaip nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo nepakito. Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo pat HQDS veiklos pradžios ji teikia vairavimo paslaugas ir toks jos veiklos modelis liko nepakitęs iki pat Skundžiamo sprendimo priėmimo. Departamento pozicija atsisakyti išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad Bendrovė neva neatitinka teisinio reguliavimo, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių nepagrįsta. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir Pareiškėjui pasikreipus išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi. Todėl faktinė situacija visą Bendrovės veiklos laikotarpį yra nepakitusi. UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UTPĮ 44 str. 2 d. reguliavimas (užsienietis verčiasi profesija, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, kuriuo remiantis Bendrovės darbuotojams buvo išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš esmės liko nepakitęs nuo 2017 m. Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo . Skundžiamą sprendimą Departamentas grindžia, be kita ko, aplinkybe, kad Bendrovė neatitinka teisinio reguliavimo, nes „Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus. Nurodo, kad tokia Departamento pozicija neatlaiko kritikos, nes teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad „Transporto kodekso 8 str. įtvirtinta nuostata, jog profesinę vežimo kelių transporto veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 str. 6 d. reglamentuota, kad šio straipsnio 2 d. 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Transporto kodekso 8 str. 4 d. nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims.“

Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas egzistavo ir HQDS pradėjus vykdyti veiklą. Kodekso 8 str. 5 d. numatė, kad „Licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija), vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 6 p. numatė, kad „Kelių transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kopiją. Licencijos kopija, išduota vienai kelių transporto priemonei, negali būti naudojama kitai kelių transporto priemonei.“ Analogiška nuostata, buvo įtvirtinta ir vėlesnės redakcijos (2020-01-01 - 2022-11-24) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 13 p. 1.4. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino HQDS veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo HQDS darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje

Valstybės institucijos, dar 2017-2018 m. patvirtino, kad HQDS vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) 2017-07-10 išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje net neužsiminta, kad HQDS veikla, t. y. vairavimo paslaugos teikimas, galėtų būti kažkuo nelegali ar neteisėta ar negalima Lietuvos Respublikoje. 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje . 2018-02-09 Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad HQDS gali teikti vairavimo paslaugas.

2018-08-22 VDI išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikla neprieštarauja jokiems darbo teisės aktams . Nurodo, kad pats atsakovas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad HQDS verčiasi teisėta veikla. Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš HQDS EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti pareiškėjui bei kitiems HQDS darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį.

ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Departamentas savo Skundžiamame sprendime atsisakyti išduoti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi rėmėsi tuo, kad:

HQDS – įmonė, kurioje Pareiškėjas yra įdarbintas, (i) vykdo vairavimo paslaugų veiklą, kuri nėra laikoma krovininio kelių transporto veikla; ir (ii) Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, nes neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Kodekso numatytus reikalavimus; HQDS veikla atitinka laikinojo įdarbinimo požymius: „Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.“

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais. Departamentas spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, viršijo savo kompetenciją. Departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. UTPĮ 28 str. 4 d. numato, kad „sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas“.

Teisės aktais nėra pavesta Departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

Kodekso 14 str. 2 d. numatyta, kad Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. To paties straipsnio 6 d. numatytos pasekmės, kad, jeigu vežėjo vairuotojas nepateikia galiojančios Bendrijos licencijos kopijos, vežti krovinius leidžiama tik perkrovus vežamą krovinį į kitą transporto priemonę, kurios vežėjas turi galiojančią Bendrijos licencijos kopiją. Tokiais atvejais taip pat surašomas administracinio nusižengimo protokolas (Kodekso 14 str. 6 d. 2 p.).

Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Būtent šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.

Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių, neturėjo teisės Skundžiamo sprendimo dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais Departamentas veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Departamentas viršijo savo kompetenciją Skundžiamame sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. nurodyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė.

Departamento kompetencija, kaip paaiškinta aukščiau, apima leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą, panaikinimą, pakeitimą ir pan. Departamentas Skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad „Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis <...>“ veikė ultra vires. Departamentas tokiu būdu ignoravo VDI 2018-08-22 išvadą, kurioje konstatuota, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikino įdarbinimo požymių.

Atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ numatytas sąlygas gauti Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti UTPĮ 141 str. numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų (LTSA ir VDI) apie Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą. Atsakovas nusprendė Skundžiamą sprendimą grįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2023-02-20 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) UAB „HQDS“ (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis 2023-10-09 priėmė sprendimą Nr. 23S180045 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230630-120244 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 str. 1 d. nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 d. nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 str. 6 d. reglamentuota, kad šio straipsnio 2 d. 2 ir 3 p. nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Kodekso 8 str. 4 d. nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims.

Taip pat minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 str. 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 str. profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.

Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023-10-03 dirbo 377 darbuotojai. Atsižvelgiantį tai, Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

2023-04-11 Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023-09-01 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023-09-11, patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. numato, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Be to, Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi.

Vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoti atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 6 punktą – jeigu jis nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, pagal 7 punktą – jeigu neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir pan.). Tačiau Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 str.

Įstatymo 62 str. 4 d. nustato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 str. 6 d. nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.

Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Kaip krovininio kelių transporto veiklą pagrindžiančius dokumentus Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis (UAB „Arnatransa“, UAB „CarLo Lt“, UAB „Dorošas“, UAB „Ipukis“, Vokietijos įmone Sikupi GmbH) sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį. Transporto priemonės, kuriomis vežami kroviniai priklauso paslaugos užsakovams, užsakovai privalo pasirūpinti, tuo, kad transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja turėti ir EBKR licenciją bei šios licencijos kopijas (t. y. dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti krovininio kelių transporto ekonominę veiklą). Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja suderinti su savo draudimo kompanija dėl patirtos žalos regreso netaikymo vykdytojui (civilinės atsakomybės draudimas, vežėjų civilinės atsakomybės CMR draudimas, savanoriškas (kasko) draudimas). Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.

Atkreipia dėmesį, kad buvusių taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022-08-01 įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 str. pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022-08-01 Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022-08-01 taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 str. pakeitimai, t. y. Kodekso 8 str. buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Nurodo, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją norinti įdarbinti Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai neva sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į skundą palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodo, kad Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų (vienas kurių yra pareiškėjas). Nurodo, kad nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017 m. - 2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Departamentas ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą.Departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - ir Sprendimas Nr. 4077) atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdamas su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą (adm. byla Nr. eI2-l 1752-331/2023). Bendrovė vertina, kad Departamentas, Sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl, neva, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimo, o vairavimo paslaugos teikiamos UAB „Ipukis“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023-06-01 pateikė prašymą Departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo UAB „HQDS“ pagrindu. Pareiškėjui nuo 2023-01-02 iki 2024-01-01 yra išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas nuo 2023-02-10 iki dabar dirba Lietuvoje.

Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. ir 44 str. 2 d. nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Sprendime nurodyta, kad pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas . Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti J. K. yra krovininis kelių transportas.

Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo d.1 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. spalio 4d. dirba 377 darbuotojai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Sodros duomenis, Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla). Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2023-01-02 iki 2024-01-01. Leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. J. K. nuo 2023-02-10 dirba Lietuvoje. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 str. 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą, be to, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, Sprendimo tinkamai nemotyvavo, o Bendrovės veikla yra teisėta, ką yra pripažinęs tiek pats Departamentas, tiek kitos kompetentingos institucijos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui 2023-01-02 išduota nacionalinė viza, pareiškėjas nuo 2023-02-10 dirba Bendrovėje dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Departamentui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

Pastebėtina, kad įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme Departamentas turėjo pareigą, prieš priimdamas Sprendimą aptariamu pagrindu, surinkti faktinius duomenis bylojančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, tačiau toks neatitikimas paaiškėjo vėliau. Teismo nuomone, atsakovas turėjo pateikti įrodymus bei vertinti aplinkybes, kad pareiškėjui išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas neturės realių galimybių dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis informacija, kad 2023 m. spalio 4 d. Sodros duomenimis, kad Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, viešai skelbiamais LTSA duomenis, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentuojant, kad Bendrovė neįvykdė Departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Teismo vertinimu šios faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Departamento priimtas Sprendimas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Teismas pažymi, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas (2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos).

Teismas pažymi, kad Departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: atstovavimo sutartį, kuria advokatui Karoliui Gudui pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2023-12-12 sąskaita faktūra Nr. 2023-112-12/M03 iš kurios matyti, kad pareiškėjas (pirkėjas J. K.) už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) sumokėjo 605 Eur; 2023-12-13 Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (605 Eur); 2023-10-23 Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (23 Eur) (žyminis mokestis). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 23S180045, kuriuo pareiškėjui J. K. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 628 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.