Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo (toliau – Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – bauda 80 Eur. V. Š. nubaustas už tai, kad 2024 m. vasario 10 d., 10.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nenaudodamas laisvų rankų įrangos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punkto reikalavimus.

2. Skundžiamu nutarimu buvo tenkintas V. Š. skundas ir Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

3.1. apylinkės teismas suabejojo policijos pareigūnų objektyvia galimybe aiškiai pamatyti V. Š. naudojantis mobilaus ryšio telefonu jį laikant rankose, tačiau šiai abejonei pašalinti pats apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir nesprendė klausimo dėl jų iškvietimo, o iš esmės padarė nepagrįstą išvadą, kad pati Institucija nereiškė prašymo apklausti apylinkės teismo posėdyje minėtus policijos pareigūnus, nors apylinkės teismas nagrinėjo skundą institucijos atstovui nedalyvaujant;

3.2. teisminėje praktikoje akcentuojama, kad vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrų nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos, todėl tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje;

3.3. apylinkės teismas, nesiėmęs iniciatyvos ir neapklausęs tiesiogiai pažeidimą pastebėjusių pareigūnų, padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog dėl pareigūnų tarnybinio automobilio ir (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavusio automobilio esamo atstumo ir trumpo laiko tarpo, pareigūnai negalėjo aiškiai pamatyti, ar tikrai V. Š. naudojosi mobilaus ryšio telefonu laikydamas jį rankoje;

3.4. pažeidimų nustatymas ir tyrimas yra policijos pareigūnų tarnybinė pareiga ir tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-530/2024). Todėl duomenys, kuriuos apklausos metu parodo policijos pareigūnas, teismo turi būti apsprendžiami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. Š. su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad vienintelis Institucijos argumentas, kad apylinkės teismas suabejojo policijos pareigūnų objektyvia galimybe aiškiai pamatyti V. Š. naudojantis telefonu, jį laikant rankose ir nesiėmė iniciatyvos surinkti kitų papildomų įrodymų. Byloje buvo vertinamas pareigūno V. S. tarnybinis pranešimas, kuriame jis teigia, kad V. Š. laikė rankoje telefoną, tačiau, vaizdo registratorių užfiksuotoje medžiagoje tas pats pareigūnas klausia kolegės ką daryti, nes vairuotojas sako nesinaudojęs telefonu. Jei pareigūnas būtų įsitikinęs ir matęs pažeidimą, jam neturėtų kilti tokių klausimų. Akivaizdu, kad pats V. S. pažeidimo nematė. Manytina, kad byloje buvo pakankamai įvertinta pareigūnų pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kviesti liudytojais pareigūnų nebuvo būtina. Tų pačių policijos pareigūnų apklausa būtų vienas ir tas pats įrodymas, kaip ir vertinant administracinio nusižengimo protokole pateiktą informaciją, kurią surašė tie patys asmenys. Be to, kiek būtų tikslus pareigūnų liudijimas praėjus 2 mėnesiams po pažeidimo, kai pareigūnai kiekvieną dieną fiksuoja pažeidimus ir surašo administracinius protokolus. Jau V. S. teikiant tarnybinį pranešimą, pozicija skiriasi nuo užfiksuotos vaizdo medžiagoje. Apylinkės eismas vadovavosi V. Š. paaiškinimais ne bylos nagrinėjimo metu, o registratorių filmuotoje medžiagoje. Sutiktina su apylinkės teismo išaiškinimu, kad vertinant pažeidimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turėtų būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nėra jokių aiškių įrodymų, kad V. Š. administracinį pažeidimą padarė, netgi yra priešingų įrodymų - kurie parodo, kad mažai tikėtina, kad administracinis pažeidimas galėjo būti padarytas.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. Š. skundą dėl Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), jį tenkino ir Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino, o administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Apylinkės teismas šį sprendimą priėmė, be kita ko, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau priėmė nutartį. Pagal ANK 642 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Kadangi apylinkės teismas tenkino V. Š. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikino, jis privalėjo priimti ne nutartį, o nutarimą. Akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą, kadangi vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, jog 2024 m. gegužės 3 d. priimtas nutarimas, o ne nutartis (ANK 638 straipsnis).

7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog policijos pareigūnai iš toliau pastebėję (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojantį minėtą automobilį, galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo pažeidimo, o be jų parodymų kitų objektyvių V. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodoma, jog apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų veiksmų administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms ištirti. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Skundžiamame nutarime, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog V. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra neįrodyta. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodant, kad pats apylinkės teismas, padaręs tokią išvadą, nesiėmė veiksmų visoms administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms nustatyti. Iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo įvertino V. Š. teismo posėdžio apylinkės teisme metu duotus paaiškinimus, administracinio nusižengimo byloje esantį policijos pareigūno V. S. tarnybinį pranešimą, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi darytą vaizdo įrašą ir policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo fiksavimo kameromis darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su V. Š. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Apygardos teismas susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, Skundžiamo nutarimo priėmimo motyvais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie, įvertinus kilusias abejones dėl V. Š. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, neabejotinai patvirtintų jo kaltę.

9. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog aplinkybę, kad V. Š., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, patvirtino policijos pareigūnė M. O.. Tai matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų (b.l. 25) bei policijos pareigūno V. S. tarnybinio pranešimo (b.l. 18). Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad policijos pareigūnė M. O., aptariamo įvykio metu gatve pravažiavus V. Š. vairuojamam automobiliui pasakė žodį „telefonas“, taip pranešdama, jog galimai užfiksavo kaip transporto priemonę vairuojantis asmuo naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Dėl šios priežasties policijos pareigūnai pradėjo važiuoti paskui V. Š. vairuojamą automobilį, kol galiausiai jį sustabdė išsiaiškinti įvykio aplinkybių su pačiu vairuotoju. Byloje esantys vaizdo įrašai bei juose užfiksuoti duomenys, o taip pat kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, jog V. Š. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu padarius pažeidimą bei policijos pareigūnams nurodė, jog naudojosi automobilyje įrengta laisvų rankų įranga. Ši aplinkybė nagrinėjamo įvykio metu buvo nurodyta tiek policijos pareigūnui V. S., tiek ir policijos pareigūnei M. O.. Nepaisant to, policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų V. Š. nurodytai įvykio versijai, jog jis naudojosi automobilyje įrengta laisvų rankų įranga ir mobilaus ryšio telefono rankoje nelaikė, patikrinti. Priešingai, policijos pareigūnai nagrinėjamo įvykio aplinkybių daugiau nesiaiškino, apsiribodami nurodymu, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog pats apylinkės teismas nesiėmė visų veiksmų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėms nustatyti, pavyzdžiui, teismo posėdyje neapklausė policijos pareigūnų V. S. ir M. O., tačiau matyti, jog jų (policijos pareigūnų) pozicija ir nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra aiškios. Be to, visas nagrinėjamas įvykis bei policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl įvykio yra užfiksuotos objektyviais duomenimis, o būtent administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių V. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų, įvertino aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio metu, kuomet buvo užfiksuotas galimai padarytas administracinis nusižengimas, tarp stovėjusio pareigūnų tarnybinio automobilio ir gatve pravažiavusio V. Š. vairuoto automobilio buvo pakankamai didelis atstumas ir itin trumpas laiko tarpas (apie 2 sekundes), kuomet buvo stebimas pravažiuojantis automobilis. Tai užfiksuota ir administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše, tačiau kaip ir nurodyta Skundžiamame nutarime, iš aptariamo vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. Š., vairuodamas automobilį, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, kadangi vaizdo įrašas nėra pakankamai ryškus ir aiškiai rodantis vairuotojo rankoje laikytą daiktą. Aptariamuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina ir apylinkės teismo padarytas išvadas, jog policijos pareigūnas V. S. jau iškart užfiksavus galimai padarytą administracinį nusižengimą, abejojo dėl jo padarymo fakto, kas neprieštarauja apylinkės teismo padarytai išvadai dėl kilusių pagrįstų abejonių dėl V. Š. kaltės. Nepaisant to, policijos pareigūnai nesiėmė veiksmų šioms kilusioms abejonėms pašalinti. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju galima daryti tik prielaidą, kad V. Š., vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, o policijos pareigūnė M. O., galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo pažeidimo fakto. Šiuo metu spręstina, kad papildomų veiksmų atlikimas teismo posėdžio apylinkės teisme metu, kuomet iškart po automobilio vairuotojo sustabdymo nebuvo imtasi atlikti veiksmų visoms galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėms užfiksuoti ir išsiaiškinti, nebūtų sąlygojęs kitokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Pabrėžtina ir tai, kad byloje priimant nutarimą nebūtina išnaudoti visas įmanomas priemones surenkant kuo daugiau duomenų, kadangi teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, bylos nagrinėjimo procesas nėra savitikslis ir beribis, juo siekiama nustatyti reikšmingas aplinkybes teisiniam asmenų padarytų veikų įvertinimui, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog V. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

11. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl V. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, neobjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus. Kaip nurodyta aukščiau, apylinkės teismas įvertino tiek V. Š. duotus paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio, tiek administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis bei kitus objektyvius duomenis – vaizdo įrašus, kuriuose, be kita ko, užfiksuotas ne tik nagrinėjamas įvykis, tačiau ir policijos pareigūnų V. S. ir M. O. pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Matyti, jog administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, kurie buvo patikrinti teismo posėdžio apylinkės teisme metu, apylinkės teismui pakako sprendimui dėl Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinti. Todėl apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus vertino ir faktines aplinkybes nustatinėjo nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje esminių proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamus Institucijos nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina Institucijos 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai Skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą nutarimą, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad 2024 m. gegužės 3 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai priėmė nutarimą.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.