- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-2366-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01220-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- I. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. L. 2014 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė padidinti iš atsakovo J. L. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai G. L. iki 150 EUR (518 Lt) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. L. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau dukra auga, jos poreikiai didėja, ji lanko mokyklą, todėl atsirado papildomos išlaidos. Ieškovė dirba UAB „Maxima LT“, gauna nedidelį darbo užmokestį, nekilnojamojo turto neturi, todėl didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo negali. Tokiu būdu priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai nepakanka ir jis turėtų būti padidintas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jis jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybėje neturi, su dukra Greta nebendrauja dėl itin nepalankių santykių su ieškove ir jos sugyventiniu, jam neaiški ieškovės šeimos materialinė padėtis, kur ir su kuo gyvena Greta. Be to ieškovė nuslėpė, kad ji su sugyventiniu augina dar vieną nepilnametį vaiką D. I., neaišku, ar prie šio vaiko išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2915-562/2007 priteisto išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo J. L. išlaikymą dukrai G. L. kas mėnesį mokama 150 EUR periodine išmoka iki dukros G. L. pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant I. L.. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo - šiuo metu dukra mokosi mokykloje, kas sąlygoja didesnių išlaidų, susijusių su vaiko vystymusi, auklėjimu, mokymu ir būtinų poreikių tenkinimu, atsiradimą. Priteisto išlaikymo vaikui dydis nesikeitė daugiau negu septynerius metus, tuo tarpu visų prekių ir paslaugų kainos padidėjo. 2007 m. gruodžio 7 d. teismo priteisto išlaikymo dydis šiuo metu negali užtikrinti vaiko poreikių ir būtinų jam vystytis sąlygų. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad vaiko išlaidos padidėjo. Nepilnametė G. L. gyvena su ieškove I. L., o atsakovas J. L. pagal amžių yra jaunas ir darbingas, todėl privalo rūpintis savo vaiku ir prisidėti prie jo išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. L. apeliaciniame skunde ir jo patikslinime su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 116 EUR periodinių išmokų kas mėnesį. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neįvertinus reikšmingų įrodymų dėl ginčo dalyko. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilių, todėl ir daugiau galimybių išlaikyti vaiką. Ieškovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, jog turi dar vieną nepilnametį vaiką, teismas neišaiškino faktinės aplinkybės, kiek konkrečiai Gretai ieškovė išleidžia pajamų. Apeliantas pažymėjo, kad jis G. L. mokėjo išlaikymą po 350 Lt (102 EUR). Teismas taip pat turėjo įvertinti atsakovo galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
Atsiliepime ieškovė I. L. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka formuojamą teismų praktiką ir negali būti laikoma per didele. Tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, nėra priežastis jai didesne dalimi išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Ieškovė niekada nevengė savo pareigų ir užtikrino G. L. poreikių patenkinimą, tuo tarpu apeliantui už vengimą išlaikyti nepilnametį vaiką buvo skirta baudžiamoji atsakomybė. Su ieškove kartu gyvena ir jos našlaitis sūnus D. I., kuris gauna našlaičio pensiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo J. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš atsakovo J. L. nepilnametės šalių dukters G. L. naudai priteistas 350 Lt periodinis kasmėnesinis išlaikymas iki dukters pilnametystės. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Bylos duomenys tvirtina, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra G. L. gyvena su ieškove, mergaitė yra sulaukusi 11 metų amžiaus (b.l. 5), išlaikymas dukrai iš atsakovo priteistas daugiau kaip prieš 7 metus. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindžia tuo, kad, dukrai augant, jos poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių šiuos poreikius pilnai patenkinti. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė jokiais leistinais ir pagrįstais įrodymais, jo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais remtis teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 263 str.).
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškino konkrečios vaiko poreikiams reikalingos pinigų sumos, todėl jam yra neaišku, kiek konkrečiai Gretai ieškovė išleidžia pajamų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog, siekdama mažesnės nei pusės pripažįstamos minimalios išlaikymo sumos priteisimo, ieškovė neturėjo pareigos išsamiai argumentuoti dukters poreikių, kadangi akivaizdu, jog per 7 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, o, mergaitei augant, jos poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja.
Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie savo turtinę ir šeiminę padėtį (dirba UAB „Maxima“, kurioje gauna vidutinį atlyginimą, registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi dvi registruotas transporto priemones, turi kitų išlaikytinių – sūnų Damirą, gimusį 2010-03-30, kuris gauna našlaičio pensiją, ir pan.). Tuo tarpu atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, išskyrus pažymą apie gaunamą darbo užmokestį UAB „Jaukurai“, kurie objektyviai pagrįstų jo sunkią turtinę padėtį, t.y., kad jis neturi realių galimybių teikti dukrai teismo priteistą išlaikymą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių. Atvirkščiai, kaip bylos duomenys tvirtina, atsakovas yra darbingas – dirba ir gauna atitinkamas pajamas - didesnes nei minimalios, todėl nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo atleisti jį nuo įstatyminės pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą taip, kad būtų patenkinti jos bent minimalūs poreikiai. Remtis vien atsakovo niekuo nepagrįstais samprotavimais apie teismo sprendimo neteisėtumą, teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.