- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- I2-9124-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00880-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 10,70 Eur turtinę žalą ir 50 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-7) nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 13.10 val. Kauno AVPK tyrėjas E. M. neteisėtai pateko į M. Š. priklausančią patalpą, kurią patikėjimo teise valdė Z. Š. ir joje neteisėtai atliko daiktų apžiūrą. Pareigūnai E. M., Ž. A. ir B. J. atliko kontrolinį 10 senų nenaudotų rusiškų dujokaukių pirkimą iš pareiškėjo tėvo Z. Š.. 2020 m. birželio 17 d. Z. Š. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo skirta 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 administracinio nusižengimo teisena Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad nebuvo padaryti veiksmai, turintys nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, požymių. Dėl šio įvykio pareiškėjas M. Š. 2020 m. balandžio 23 d. turėjo važiuoti iš Vilniaus į Kauną apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, išklausyti ir nuraminti tėvą Z. Š., su kuriuo pareiškėją sieja artimi ryšiai. Dėl kelionės pirmyn ir atgal M. Š. patyrė 10,70 Eur išlaidų kurui (turtinę žalą). Po patirtų išgyvenimų ir nuovargio dėl kelionės, taip pat nežinios dėl pareigūnų atliekamų veiksmų ir tėvo Z. Š. sveikatos būklės, pareiškėjas negalėjo miegoti kaip įprasta, ėjo į darbą nepailsėjęs, darbe patyrė emocinį stresą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 73-77) palaikė, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkės pavedimu 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrėjui E. M. buvo pavesta atlikti kontrolinį pirkimą pagal skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpintą skelbimą (duomenys neskelbtini). Kontrolinio pirkimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), garažų masyve Nr. (duomenys neskelbtini) Z. Š. pardavė 10 vnt. dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą. Buvo nustatyta, kad Z. Š. neinformavo mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar neįregistravo juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Tą pačią dieną tyrėjas E. M. tarnybiniu pranešimu informavo tiesioginį vadovą apie atliktus veiksmus, nurodydamas, kad pagal skelbimą (duomenys neskelbtini) prekiaujama dujokaukėmis, su asmeniu sutartas pardavimo laikas 2020 m. balandžio 23 d. 13.00 val., buvo atliktas dujokaukių pirkimas. Z. Š. pardavė 10 vnt. dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą. Z. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalį. 2020 m. birželio 17 d. Z. Š. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo paskirta 700 Eur bauda. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 minėtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismas administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, neginčytinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Z. Š. vykdė mažmeninę prekybą dujokaukėmis, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo byla Z. Š. atžvilgiu buvo nutraukta teismui įvertinus surinktus įrodymus kitaip, nei juos vertino Kauno AVPK pareigūnai.
Pažymėjo, kad Kauno AVPK buvo gautas M. Š. 2020 m. balandžio 26 d. skundas „Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų“. Atlikus aplinkybių patikslinimą nebuvo nustatyta objektyvių duomenų apie pareigūnų netinkamus veiksmus, neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių. M. Š. 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 20-S-10515 „Dėl atlikto aplinkybių patikslinimo“ buvo pateikta išsami informacija, surinkta atliekant aplinkybių patikrinimą, paaiškintos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus. Priešingai nei teigiama skunde, šiuo atsakymu nebuvo pripažinta, kad pareigūnai be Z. Š. sutikimo pateko į jam priklausančias patalpas. Be to, tarp Kauno AVPK pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomų kelionės išlaidų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. M. Š. savarankiškai priėmė sprendimą vykti į Kauną susitikti su Z. Š. ir apžiūrėti patalpas. Jokių duomenų ar argumentų, patvirtinančių tokio sprendimo būtinybę byloje nėra pateikta. Atitinkamai ir M. Š. apibūdinama neturtinė žala – išgyvenimai, susiję su poilsio trūkumu, nėra tiesiogiai susiję su Kauno AVPK pareigūnų veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai apžiūrėjus jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, pradėjus administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo tėvo Z. Š. atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui M. Š. nuosavybės teise priklauso negyvenama patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Kauno AVPK pareigūnai E. M., B. J. ir Ž. A., vykdydami 2020 m. balandžio 21 d. pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 20-IL-14058 (b. l. 83), nuvyko prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), kur laukė dujokaukes parduodantis asmuo Z. Š.. Kontrolinio pirkimo metu Z. Š. pardavė 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą (b. l. 85-86, 88).
Kauno AVPK tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-695-2020 Z. Š. buvo nubaustas dėl to, kad 2020 m. balandžio 23 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), kontrolinio pirkimo metu pardavė 10 vienetų dujokaukių su priedais už 150 Eur sumą. Z. Š. nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravęs juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nutarime konstatuota, kad Z. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, patvirtinto 2002 m. liepos 2 d., 35 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, Z. Š. buvo skirta 700 Eur bauda (b. l. 25).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2020 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-695-2020 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Z. Š. vykdė mažmeninę prekybą dujokaukėmis, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Z. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, o išvados dėl Z. Š. kaltės padarytos nesurinkus ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais nepagrįstai pradėjus administracinio teisės nusižengimo teiseną tėvo Z. Š. atžvilgiu, apžiūrėjus jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), t. y. neveikimu taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus pareigūnai privalėjo elgtis. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų jis turėjo vykti iš Vilniaus į Kauną (ir atgal) susitikti su Z. Š. ir jį nuraminti bei apžiūrėti patalpas, dėl ko patyrė 10,70 Eur kelionės išlaidas (turtinę žalą) bei 50 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė poilsio trūkumu, išgyvenimais.
Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 Kauno AVPK 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-695-2020 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Z. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus Z. Š. atžvilgiu, nepagristai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai pareiškėjo M. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-1091/2020 nebuvo konstatuoti, administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nebuvo pradėta.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnas E. M. neteisėtai įėjo ir apžiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: „siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui“.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad Kauno AVPK pareigūnai 2020 m. balandžio 23 d. buvo įėję į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Iš vyresniosios tyrėjos B. J. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad garažo durys buvo atviros, patalpą (garažą) pareigūnai apžiūrėjo tik vizualiai (b. l. 88).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 26 d. skundu kreipėsi į Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatą dėl galimai neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų. Atlikus aplinkybių patikslinimą, Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ informavo Imuniteto valdybos viršininką, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareigūnų netinkamą elgesį ar įgaliojimų viršijimą. (b. l. 15, 22-24). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad Kauno AVPK pareigūnai 2020 m. balandžio 23 d. buvo įėję į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jas apžiūrėjo, ar kitaip netinkamai atliko savo pareigas, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
Dėl turtinės žalos
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi nuostoliai (10,70 Eur kelionės išlaidos) pagal savo pobūdį nėra tiesiogiai susiję su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais (nepagristai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą). Kaip buvo minėta, Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai pareiškėjo M. Š. atžvilgiu nebuvo konstatuoti, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ne pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas pareigūnai apžiūrėjo vizualiai pro atidarytas garažo duris. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų būtinybę pareiškėjui automobiliu vykti iš Vilniaus į Kauną apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ir susitikti su Z. Š.. Teismo vertinimu, pareiškėjas šias išlaidas patyrė ne dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats priėmė sprendimą vykti iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Be to, pareiškėjas šių išlaidų nepagrindė, nes kontrolinis pirkimas vyko 2020 m. balandžio 23 d., o pareiškėjo kelionės išlaidos grindžiamos 2020 m. birželio 23 d. mokėjimo kvitu (b. l. 32).
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis negalėjo miegoti kaip įprasta, ėjo į darbą nepailsėjęs, darbe jautė emocinį stresą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 Eur suma. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl byloje konstatuotų Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pobūdžio, masto ar laipsnio. Be to, teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (nepagristai pripažinus Z. Š. padarius administracinį nusižengimą) pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 prasme.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu (dėl patalpų apžiūros), pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp byloje nustatytų neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (nepagrįstai pradėjus administracinio teisės nusižengimo teiseną) su pareiškėjo nuodytomis pasekmėmis (žala). Nenustačius žalos atsiradimo fakto, priežastinio ryšio su jo nuodytomis pasekmėmis, taip pat atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu (dėl patalpų apžiūros), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.