Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. M. dėl kreditorių teisių pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė), yra VMI prie FM skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 47 761,89 Eur.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1249-924/2023 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 m. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Tai leidžia daryti pagristą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto

nėra.

AB „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių eismas draudžiamas.

Paskutiniame Bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse už 2021 metus (vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė) viso turto vertė nurodyta 117 736,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 220 653,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė gavo 263 440,00 pajamų, patyrė 58 322,00 Eur nuostolio.

Į bankroto bylą buvo pateiktas Bendrovės 2022 metų balansas, kuriame viso turto vertė nurodyta 71 801,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 207 435,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė gavo 94 679,00 pajamų, patyrė 32 717,00 Eur nuostolio. Į bankroto bylą buvo pateiktas Bendrovės 2023 metų I-III ketvirčių balansas, kuriame viso turto vertė nurodyta 32 245,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 216 331,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2023 metų I-III ketvirčių pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė gavo 8 727,00 pajamų, patyrė 42 957,00 Eur nuostolio.

Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises.

VMI prie FM manymu, R. M. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2021 metų, kadangi jau 2020 metų balanso duomenimis, Bendrovė buvo nemoki (įsipareigojimai viršijo turto vertę).

R. M. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2024 m. sausio 22 d., taigi Bendrovė tapo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. Taigi iki 2021 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą (inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka) dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo buvo sustabdyta, o pareiga inicijuoti Bendrovei bankroto bylą R. M. kilo nuo 2021 m. spalio 1 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.22-1109/2023 R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje R. M. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgus į tai, kad R. M. daromą pažeidimą tęsė ir po 2023 m. vasario 9 d. nutarimo priėmimo, daromas pažeidimas nutrūko tik 2023 m. rugsėjo 1 d. VMI prie FM pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad R. M. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, todėl turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, VMI prie FM prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. M. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir paskirti ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį 4350 Eur dydžio baudą (b. l. 1–5).

R. M. atstovas advokatas Haroldas Juška pateikė teismui atsiliepimą į VMI prie FM pareiškimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl ANK 120 straipsnio taikymo pasikeitus įmonių nemokumo teisiniam reguliavimui, šiuo atveju VMI prie FM pareiškime nurodytas R. M. padarytas pažeidimas neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos - pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui - sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

Pareiškime prašoma R. M. iškelti administracinio nusižengimo bylą už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu, jau nuo 2021 m. spalio 1 d., privalėdamas suvokti, jog bendrovė yra nemoki, nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą, ir tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuo atveju R. M. veiksmuose nėra būtinojo straipsnio dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės - tyčios.

ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodytos trys skirtingos alternatyvios veikos, kurias padarius pažeidžiamos kreditorių teisės: 1. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas; 2. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui; 3. kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Gi, pagal minėto straipsnio 2 dalį, dėl ko VMI ir siekia patraukti administracinėn atsakomybėn R. M., asmuo baudžiamas, kuomet šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-22-1109/2023, R. M. buvo pripažintas kaltu ne dėl to, jog laiku neinicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, o dėl to, kad pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad R. M. negali būti baudžiamas už tai, kad pakartotinai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. M. atstovas prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. M. administracinio nusižengimo bylos neiškelti ir nuobaudos neskirti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 115–122).

2024 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas VMI prie FM prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-7-36-594/2024 pateiktus išaiškinimus dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui (b. l. 156).

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 47 761,89 Eur.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1249-924/2023 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį.

R. M. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2024 m. sausio 22 d., taigi Bendrovė tapo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises.

VMI prie FM manymu, R. M. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2021 metų, kadangi jau 2020 metų balanso duomenimis, Bendrovė buvo nemoki (įsipareigojimai viršijo turto vertę).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą). Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei kilti, aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI prie FM į teismą kreipėsi dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį R. M. atžvilgiu dėl galimo JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi R. M., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, suprasdamas finansinės būklės sunkumą, Bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė taip pažeisdamas VMI prie FM teises.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio, remiantis VMI pareiškimu R. M. ir neinicijavo, R. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-132-725/2024 teiseną R. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, jo veiksmuose nesant šio administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.