Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais R. M. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir R. M. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (b. l. 1–3), 2022 m. spalio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-4267 (b. l. 4–10), banko sąskaitų išrašais (b. l. 11–51), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b. l. 52–72).

R. M. posėdžio metu paaiškino, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Įmonės pagrindinė veikla buvo prekybinės įrangos ir baldų pardavimas, projektavimas, gamyba ir montavimas. Prasidėjus Covid-19 pandemijai, nebuvo daromi nauji objektai, todėl tuo metu susidarė skola valstybei ir įmonė su VMI pasirašė mokesčių atidėjimo sutartį. Tuo metu buvo susidariusi apie 8 000 – 9000 eurų skola, todėl sutartį pasirašė dvejiems metams. Apie metus laiko jis VMI mokėjo apie 600 eurų kas mėnesį. Ieškojo išeičių, kaip išsilaikyti, todėl nuomojamas patalpas pernuomavo, jog atlaisvinti salę ir pradėti kitą veiklą su įrengimais baldų pramonei, kaip gretutinę veiklą gamybai siūlyti. Kadangi nuo Covid-19 mirė patalpų savininkas, paveldėtojas paprašė atlaisvinti patalpas, dėl ko įmonei atsirado daugiau finansinių problemų. Dabar įmonė veikia kaip tarpininkai – patys įrenginių negamina, tačiau apie juos konsultuoja pirkėjus ir tarpininkauja parduodant prekes. Klientui pasikreipus dėl staklių, suranda gamintojus, kurie tokias stakles gamina ir klientas per juos tas stakles nusiperka. Kadangi jie veikia kaip tarpininkai ir kliento sumokėtus pinigus atiduoda gamintojui, įmonė nuo pardavimų gauna tik komisinius mokesčius. Būna atvejų, kuomet klientai sumoka ne visą sumą iškart, o moka dalimis, taip pat reikia laukti, kol staklės pasieks klientą. Nors išrašuose matoma, kad minėtu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. įmonė gaudavo lėšų, tačiau iš jų įmonei likdavo tik komisiniai mokesčiai. Kadangi sąskaita-faktūra yra išrašoma ir klientas sumoka tik jau gavęs prekę, per tą laikotarpį reikia pragyventi iš turimų komisinių mokesčių – susimokėti už transportą, telefono paslaugas, ofisą, darbuotojų atlyginimus, prekių pristatymą. Pinigus turi atiduoti tiekėjui, kitaip įmonė negaus prekių, nebus veiklos. Covid-19 laikotarpiu tie terminai prailgėjo. Įmonė turėjo planų sudaryti sandorį, kuris būtų padengęs visus įsiskolinimus, tačiau kadangi planas buvo vežti prekes per Rusijos teritoriją, prasidėjus karui su Ukraina, šis sandoris nutrūko. Dabar planuoja dengti esamus įsiskolinimus VMI savo komisinių sąskaita, ieško tiekėjų. Kai buvo atliekamas tyrimas, jis teikė paaiškinimą VMI. Pripažįsta, kad padarė šį pažeidimą, gailisi.

2022 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime R. M. nurodė, kad įmonė patyrė eilę sunkumų veikloje nuo 2020 metų. Pagrindinė veikla buvo prekybinės įrangos gamyba. Sumažėjus prekybinės įrangos poreikiui su Covid-19 pradžia, įmonėje sustojo prekybinės įrangos ir baldų gamybos procesai, neliko tinkamų darbuotojų. Per 2020-2021 metus buvo bandoma persiorientuoti iš prekybinės įrangos gamybos veiklos į prekybinės įrangos prekybos veiklą bei medienos apdirbimo įrengimų prekybos veiklą. 2021 metais įrengimų prekyboje prasidėjo kainų padidėjimai, tiekimo sutrikimai, pailgėjo terminai, pirkėjai mokėjo sumas dalimis per kelis mėnesius, kol atvažiuodavo užsakyti įrengimai. Tos sumos taip pat dalimis buvo pervedamos gamintojams bei buvo apmokamos kasdienės išlaidos. PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos tada, kai staklės galutinai atvažiuodavo pas klientus ir tuomet atsirasdavo mokėtinas PVM. Įmonė 2021-2022 metais dirbo prie kelių projektų, kurie turėjo atnešti finansinės naudos, bet kuriuos teko nutraukti suprastėjus santykiams su Kinija bei prasidėjus karui Ukrainoje. Pardavimų skaičius pradėjo mažėti, klientai stabdė suplanuotus pirkimus. Įmonė atstovavo Lietuvoje ir Latvijoje specifinio produkto gamintoją iš Rusijos – baldų projektavimo programos, kuri užtikrindavo gamybos procesą ir veikdavo kartu su medienos apdirbimo įrengimais, tačiau dėl kilusio karo Ukrainoje neteko galimybės vykdyti prekybos bei neteko dar vieno pajamų šaltinio. Šiuo metu, siekiant taupyti, atsisakyta nuomojamųjų ofiso patalpų, dirbama iš namų. Ieškomi nauji partneriai, tiekėjai ir prekės, klientai. Planuojama prekiauti tarpininkaujant, išrašant sąskaitas už tarpininkavimą tiekėjui, gamintojui arba klientui ir taip tęsti veiklą, mažinant skolą.

Iš VMI pareiškimo (b. l. 1–3) ir Operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 4–10), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo (b. l. 74–82), matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2018 m. vasario 13 d. yra R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas įmonės operatyvus patikrinimas, kuris buvo pradėtas 2022 m. rugsėjo 26 d. ir baigtas 2022 m. spalio 20 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą. Operatyvaus patikrinimo metu iš pateiktų dokumentų, t. y. banko sąskaitų išrašų, kasos knygos, avanso apyskaitos dokumentų, mokestinės nepriemokos balansų, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų, nustatytos šios aplinkybės:

1) Mokesčių apskaitos sistemos 2022 m. rugsėjo 20 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 58 540,34 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 59 343,02 Eur, 2023 m. sausio 2 d. – 65 704,08 Eur (pridėtinės vertės mokestis bei delspinigiai, pelno mokestis bei delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis bei delspinigiai, mokestis už aplinkos teršimą bei delspinigiai).

2) 2021 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo 1496,28 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gauta 225 255,98 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 226 747,90 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitos lėšų likutis – 4,36 Eur. Iš sąskaitos atlikti didesni mokėjimai: (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 8 d. sumokėta 1900 Eur, 2022 m. gegužės 13 d. – 2995 Eur, 2022 m. gegužės 27 d. – 6510 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. – 2995 Eur; (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 9 d. sumokėta 7920 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 14 d. sumokėta 47 760 Eur; (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 9 d. sumokėta 45 700 Eur; R. M. 2022 m. balandžio 15 d. pervesta 2468,37 Eur (paskirtis – avansas, atlyginimas, atostoginiai, avansas ūkio reikmėms), 2022 m. gegužės 27 d. – 4500 Eur.

3) 2021 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (RUB) likutis buvo 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gauta 630,12 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 630,11 Eur. Lėšų likutis sąskaitoje 2022 m. rugsėjo 15 d. – 0,00 Eur.

4) 2021 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) likutis buvo 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gauta 22 212,18 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 22 211,85 Eur. Lėšų likutis 2022 m. rugsėjo 15 d. – 0,00 Eur. Iš sąskaitos atlikti pavedimai – (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 28 d. – 2854 USD, 2022 m. balandžio 4 d. – 5609 USD, 2022 m. balandžio 8 d. – 6149 USD, 2022 m. balandžio 11 d. – 7140 USD, 2022 m. balandžio 12 d. – 1586 USD, 2022 m. balandžio 15 d. – 914 USD).

5) 2021 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 42,36 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gauta 49 943,32 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 49 985,67 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. likutis sąskaitoje – 0,00 Eur. Iš sąskaitos atlikti didesni mokėjimai: (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 30 d. – 7656 Eur, 2021 m. spalio 17 d. – 5104 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. – 5104 Eur, 2021 m. gruodžio 15 d. – 5104 Eur, 2021 m. gruodžio 27 d. – 2552 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 19 d. pervesta 534,82 Eur, 2022 m. vasario 9 d. – 314,60 Eur, 2022 m. vasario 18 d. –502,30 Eur, 2022 m. kovo 22 d. – 490,05 Eur, 2022 m. balandžio 19 d. – 326,70 Eur; į Bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 8100 Eur.

6) 2021 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 42,36 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. gauta 8100 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 8 100 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. lėšų likutis sąskaitoje – 0,00 Eur. Iš sąskaitos atlikti mokėjimai: (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. sumokėta 125,67 Eur, 2021 m. lapkričio 13 d. – 272,23 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. – 161,27 Eur, 2021 m. lapkričio 27 d. – 265,76 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 637,49 Eur, 2021 m. gruodžio 5 d. – 115,90 Eur, 2021 m. gruodžio 16 d. – 340,10 Eur, 2021 m. gruodžio 17 d. – 2056,10 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. – 1282,21 Eur, 2022 m. sausio 12 d. – 27,19 Eur, 2022 m. vasario 3 d. – 688,26 Eur, 2022 m. vasario 4 d. – 985,13 Eur.

7) 2021 m. rugsėjo 1 d. kasoje buvo 2954,44 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. į kasą gauta 4924,70 Eur pajamų, išlaidos sudarė 7884,14 Eur (2021 m. rugsėjo 14 d. išmokėta 7884,14 Eur atskaitingam asmeniui R. M.). 2022 m. rugsėjo 15 d. likutis kasoje – 0,00 Eur.

8) 2021 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė direktoriui buvo skolinga 37 117,29 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus pajamos sudarė 30 249,73 Eur (22 365,59 Eur pervesta iš banko sąskaitos, 7884,14 Eur gauta iš kasos), išlaidos – 23 417,27 Eur. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė skolinga atskaitingam asmeniui 30 284,83 Eur Didžiausios sumos sumokėtos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 29 d. sumokėta 6050 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 3630 Eur, 2022 m. kovo 23 d. – 4477 Eur; 8480 Eur įnešta į banką sąskaitos papildymui.

9) Bendrovės vadovas tikrinamu metu, turėdamas įsiskolinimą valstybei, nesilaikydamas kreditorių pirmumo, išmokėjo šias sumas: 1) 2021 m. lapkričio 12 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5 104 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 26 828,25 Eur; 2) 2021 m. gruodžio 15 d. įmonei (duomenys neskelbtini)išmokėjo 5 104 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 44 572,25 Eur; 3) 2022 m. kovo 23 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 4 477 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 53 167,25 Eur; 4) 2022 m. balandžio 4 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5 183,92 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 54 038,39 Eur; 5) 2022 m. balandžio 11 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5779,14 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 54 038,39 Eur; 6) 2022 m. balandžio 19 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2 125 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 54 038,40 Eur; 7) 2022 m. gegužės 13 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2 995 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 48 717,28 Eur; 8) 2022 m. gegužės 27 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 6 510 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 49 178,66 Eur; 9) 2022 m. gegužės 31 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2 995 Eur, kai skola valstybei tuo metu sudarė 49 178,66 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nagrinėjamu atveju R. M. neginčija, kad jis buvo įmonės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką. Taip pat pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais bendrovės kreditoriais, o ne atsiskaitymui su Mokesčių inspekcija, nors bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Byloje aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 12 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 5 104 Eur; 2021 m. gruodžio 15 d. įmonei (duomenys neskelbtini)išmokėta 5 104 Eur; 2022 m. kovo 23 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 4 477 Eur; 2022 m. balandžio 4 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 5 183,92 Eur,; 2022 m. balandžio 11 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 5779,14 Eur; 2022 m. balandžio 19 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 125 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 995 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 6 510 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 995 Eur.

R. M. nurodė, kad iš klientų gautus pinigus turėjo atiduoti tiekėjams, kadangi kitaip įmonė būtų negavusi prekių, kitos išlaidos buvo būtinos siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įmonė buvo patyrusi sunkumų dėl Covid-19 pandemijos ir dėl karo Ukrainoje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, žinodamas, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, t. y. veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

R. M. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. įmonei vadovauja nuo 2008 m., administracine tvarka anksčiau – 2020 m. gruodžio 14 d., baustas už tai, kad būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, tuo pažeisdamas ANK 223 straipsnio 2 dalį; 2018 m. lapkričio 30 d. baustas už tai, kad būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pavėluotai pateikė mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus duomenis, tuo pažeisdamas ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarką ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje. Taip pat praeityje du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą.

Kadangi R. M. anksčiau baustas administracine tvarka už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą, tačiau už šiuos pažeidimus baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.