Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Valerijaus Novikovo (toliau – ir atstovas) prašymas (skundas) ir pakeista Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31781-2024 dalis dėl pareiškėjo atstovo prašymo dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, priteista D. Č. iš valstybės 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28126-2024 D. Č. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 65 Eur dydžio bauda (t. 1, b. l. 56–58). Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28126-2024 ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 139–150).

2. Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31781-2024 pareiškėjo atstovo skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Institucijos vyriausiosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28126-2024, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu (t. 1, b. l. 12–13).

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 15 d. buvo gautas D. Č. atstovo advokato padėjėjo Valerijaus Novikovo prašymas (skundas) dėl bylinėjimosi išlaidų. Jame nurodoma, kad Institucija 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31781-2024 tenkino pareiškėjo atstovo reikalavimą ir panaikino 2024 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28126-2024, tačiau klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235445186 liko neišspręstas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo D. Č. atstovo advokato padėjėjo Valerijaus Novikovo prašymas (skundas) tenkintas ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31781-2024 dalis pakeista, priteisiant pareiškėjui iš valstybės 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Teismas nutartyje pažymėjo, jog Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-31781-2024 nepagrįstai nenagrinėtas D. Č. atstovo prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde Institucijos vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31781-2024.

5.1. Teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo atstovo prašymą ir iš valstybės priteisė 500 Eur atstovavimo išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Apylinkės teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, plečiamai traktavo įstatymą ir peržengė savo kompetencijos ribas.

5.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. Č. administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta priimant nutartį, kuria administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta. Apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė ANK 666 straipsnio taikymą, kadangi šiame straipsnyje atstovavimo išlaidų atlyginimas siejamas tik su teisminiu procesu. Įstatymas nenumato, kad valstybė apmokėtų asmens patirtas advokato išlaidas tais atvejais, kai procesas vyko ne teisminio nagrinėjimo stadijoje. Apylinkės teismas, priteisdamas 500 Eur išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti, neatskyrė, kokia jų dalis buvo susijusi su bylos nagrinėjimu teisme, o kokia – su teisena Institucijoje. Apelianto teigimu, išlaidos už atstovavimą neteisminėje stadijoje nepriteisiamos.

5.3. Pasak apelianto, ANK 666 straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti asmens teises tik išimtinėje situacijoje – kai nustatoma, jog asmuo apskritai nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, ir byla (teisena) dėl to nutraukiama. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu nebuvo priimtas sprendimas nutraukti teiseną, o byla buvo grąžinta pareigūnui, įgaliotam atlikti tyrimo veiksmus. Teismas netinkamai interpretavo nutarimo turinį.

5.4. Tvirtina, jog Institucija nėra įstatymo įgaliota spręsti proceso išlaidų atlyginimo klausimo, todėl apylinkės teismo sprendimas laikytinas teisiškai ydingu. ANK 625 straipsnyje numatyti veiksmai, kuriuos Institucija gali atlikti gavusi skundą dėl pačios priimto nutarimo, tačiau įstatyme nėra numatyta, kad Institucija galėtų priteisti asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, pripažindamas Institucijos nutarimą neteisėtu dėl to, jog jame nebuvo spręstas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, faktiškai reikalauja, kad Institucija vykdytų veiksmus, kurių įstatymas jai nesuteikia teisės atlikti. Be to, toks aiškinimas paneigia pačią ANK 625 straipsnio prasmę – skatinti institucijoms pačioms taisyti savo sprendimus.

5.5. Pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teigia, jog ANK 642 straipsnis yra speciali norma, apibrėžianti teismo veiksmų ribas, tikrinant institucijos nutarimus; įstatymų leidėjas sąmoningai į ją neįtraukė galimybės savarankiškai spręsti dėl išlaidų, nes šis klausimas reguliuojamas kitoje ANK normoje – 666 straipsnyje.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas D. Č. prašo Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu priteisti pareiškėjui D. Č. patirtas išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Su apylinkės teismo sprendimu priteisti D. Č. išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti apeliantas iš esmės nesutinka, kadangi, jo įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė ANK 666 straipsnio taikymą bei peržengė savo kompetencijos ribas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Taip pat pažymi ir tai, kad apylinkės teismas, priteisdamas 500 Eur išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti, neatskyrė, kokia jų dalis buvo susijusi su bylos nagrinėjimu teisme, o kokia – su teisena Institucijoje.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją, tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Tokia išvada atitinka ir šiuo klausimu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. EŽTT sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18) buvo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kai nacionaliniai teismai, atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

10. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šių normų aiškinimas sisteminiu aspektu leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo užtikrinti asmens teisę į gynybos išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai administracinio nusižengimo procesas pasibaigia jo nutraukimu, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2-jo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė D. Č. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 62–64). Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tiriant galimai padarytą D. Č. administracinį nusižengimą, jis aktyviai gynėsi nuo administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo, teikė paaiškinimus, prašymus, dalyvavo Institucijoje vykusiame žodiniame procese (t. 1, b. l. 103–131), tačiau nepaisant to, Institucijos vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28126-2024 D. Č. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 65 Eur dydžio bauda (t. 1, b. l. 56–58). Nesutikdamas su šiuo (2024 m. spalio 29 d.) Institucijos nutarimu, pareiškėjo atstovas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28126-2024 ir priteisti D. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 138–150).

12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tenkinus iš dalies pareiškėjo atstovo skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31781-2024 panaikino Institucijos vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28126-2024, tačiau klausimo dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nenagrinėjo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad administracinio nusižengimo teisenos procesas vyko ne teismo tvarka (t. 1, b. l. 12–13). Pareiškėjo atstovas 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė Institucijai prašymą pagal nustatytą kompetenciją perduoti spręsti klausimą dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 1, b. l. 14). Institucijos viršininkė Irena Biriukovienė į minėtą D. Č. atstovo prašymą atsakė 2025 m. sausio 6 d. raštu, kuriame išdėstė poziciją, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimta nutartis nutraukti pareiškėjui administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos (t. 1, b. l. 16). Pareiškėjo atstovas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame prašė nurodyti 2025 m. sausio 6 d. rašto apskundimo tvarką ir terminus (t. 1, b. l. 17), Institucijos viršininkė 2025 m. balandžio 18 d. pateikė atsakymą, jog Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą pareiškėjas ir jo atstovas turi teisę skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235445186 dar nėra priimtas, kadangi Institucijos priimtas nutarimas buvo apskųstas, skundas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (t. 1, b. l. 22). Pareiškėjo atstovas 2025 m. birželio 18 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 23–24). Institucija, remdamasi tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-532-1100/2025 (ROIK 24235445186), bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. Č. administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta priimant nutartį, kuria administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta. Su tokiu argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31781-2024 buvo panaikintas Institucijos vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28126-2024, kuriuo D. Č. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir pareiškėjui administracinio nusižengimo teisena nebebuvo tęsiama, t. y. ji buvo nutraukta. Taigi vien formalus ANK 565¹ straipsnio 1 punkto neįrašymas 2024 m. gruodžio 6 d. nutarime negali užkirsti kelio pareiškėjui tikėtis teisėto ir pagrįsto atlyginimo už išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Iš to paties nutarimo matyti, kad juo, nors ir netiesiogiai, bet pripažinta, kad D. Č. veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-532-1100/2025, kurioje pripažinta, kad administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, padarė Č. B., o ne D. Č..

14. Apygardos teismas pritarti skunde dėstomiems argumentams ir naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutartį neturi pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Šios bylos aplinkybėmis, pareiškėjas patyrė išlaidų administracinio nusižengimo bylos procese, kuris jam buvo nutrauktas. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė 500 Eur atlyginimą už išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms, kurios buvo patirtos dar ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo stadija (administracinio nusižengimo tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo) negali apriboti asmens teisės į gynybą, teisės pasirinkti atstovą bei, tuo atveju, jei asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, teisės į atlyginimą išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.

15. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas priteisė pareiškėjui iš valstybės 500 Eur atlyginimą tik už išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti neteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas, priteisdamas 500 Eur išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti, neatskyrė, kokia jų dalis buvo susijusi su bylos nagrinėjimu teisme, o kokia – su teisena Institucijoje, yra netikslus. Atsižvelgus į advokato padėjėjo suteiktų paslaugų apimtį, bylos rezultatą (administracinė teisena pareiškėjui nutraukta), išlaidų dydis (500 Eur) protingumo bei proporcingumo kriterijus atitinka.

16. Apeliantas teigia ir tai, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą – ANK 666 ir 642 straipsnius, o Institucija pagal ANK 625 straipsnio nuostatas nėra įstatymo įgaliota spręsti proceso išlaidų atlyginimo klausimo. Su tokiais argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutinka iš dalies.

17. Visų pirma, kaip numatyta ANK 625 straipsnyje, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti, įstatyme nenurodytas draudimas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusiai institucijai, panaikinant skundžiamą nutarimą byloje, kartu išspręsti ir išlaidų atstovo paslaugoms atlyginti klausimą, ar, esant ginčui dėl atlyginimo pagrindo ar jo dydžio, išaiškinti teisę dėl to kreiptis į teismą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31781-2024, teisingai pažymėjo, jog prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo nenagrinėtas nepagrįstai.

18. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 666 straipsniu. ANK 642 straipsnio 1 punkte numatytas vienas iš sprendimų, kuriuos priima apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje – pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. ANK 666 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą. Skundą nagrinėjantis teismas panaikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nenustato.

19. Apygardos teismo vertinimu, ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teismo sprendimas gali būti priimamas ir tais atvejais, kai apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nustato klaidas, kurių ištaisymas yra būtinas siekiant įvykdyti teisingumą. Šiuo atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, veikė teisėtai ir pagrįstai, kadangi priimdamas sprendimą ištaisė Institucijos padarytą procesinį pažeidimą. Taigi apylinkės teismas aptariama teisės norma vadovavosi tinkamai.

20. Kaip minėta, ANK 666 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, šiuo atveju gi spręsta dėl išlaidų, pareiškėjo patirtų neteisminėje stadijoje. Apygardos teismas vertina, kad minėtas ANK 666 straipsnis pagal analogiją pritaikytas tinkamai.

21. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama analogišką byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 keliamą klausimą, konstatavo, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas ginčą teisme nagrinėjamoje byloje ir privalėdamas aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti, iš esmės teisingai vadovavosi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis bei konstituciniu teisinės valstybės principu, priėmė teisingą sprendimą, todėl keisti ir naikinti skundžiamos nutarties dėl formalaus minėtų Konstitucijos nuostatų neįvardijimo nutarties rezoliucinėje dalyje, apygardos teismas pagrindo nenustato.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.