Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. G. pareikštą ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo nekilnojamam turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kyla iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės. Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis c. b. Nr. 2-751/2011).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y., ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovė S. G. 2014-07-28 pareiškė Prienų rajono apylinkės teisme ieškinį atsakovui B. J. H., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovo nekilnojamam turtui: 1,1600 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Prienų r. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22190-877/2014 tenkino pareiškėjo B. J. H. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino 2014-09-01 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis buvo areštavęs aukščiau nurodytus B. J. H. nekilnojamuosius daiktus. Kauno apygardos teismas 2S-415-480/2015 nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-28-950/2015, Prienų rajono apylinkės teisme 2015 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovė S. G. bei jos atstovas adv. G. G. žodžiu pareiškė, jog atsiima ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo nekilnojamam turtui, nes atsakovas pateikė kitą nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo būdą, t. y. įkeitė pinigines lėšas. Nagrinėjant ieškovės ieškinio dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovo nekilnojamajam turtui, atsiėmimo klausimą, šalių buvo klausiama nuomonės dėl trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad trečiojo asmens išlaidos nespręstinos, kadangi banko atstovas nebuvo atvykęs nei į vieną teismo posėdį, o jei teismas nuspręstų, kad jos turi būti priteistos, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, jos turi būti kiek galima sumažintos. Atsakovo atstovas su ieškovo atstovo pozicija trečiojo asmens turėtų išlaidų atlyginimo klausimu sutiko, kas reiškia, kad šalys esmine aplinkybe, dėl ko trečiojo asmens patirtos išlaidos neturėtų būti priteistos, laikė trečiojo asmens Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atstovo neatvykimą į teismo posėdžius.

Prienų rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl priverstinės hipotekos atsakovo B. J. H. nekilnojamajam turtui nustatymui, ieškovei atsiėmus ieškinį atsakovui, ieškinį paliko nenagrinėtą, kas reiškia, kad civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Nutarties motyvuose dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad proceso šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo sąžiningas ir tinkamas, trečiasis asmuo, kuris su atsakovės ieškiniu nesutiko, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtos bylinėjimosi išlaidų nėra labai didelės, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo iš ieškovės priteisti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio atsiėmimo klausimą, turėjo išspręsti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. įvertinęs proceso dalyvių procesinį elgesį, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtų bylinėjimosi išlaidų priežastingumą bei pagrįstumą, nustatyti, kas turi atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad trečiasis asmuo, atstovaujamas advokatės E. B., į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ieškovės iniciatyva, teismas 2014-07-31 pranešimu įpareigojo trečiąjį asmenį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą S. G. ieškinį. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į ieškinį parengė advokatė, teikė atsiliepimą dėl šalių sudarytos taikos sutarties ir kt., dėl to trečiasis asmuo patyrė realių bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju šalių procesinio elgesio sąžiningumas bei tinkamumas ir/ar trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis negali lemti sąžiningo proceso dalyvio trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne) atlyginimą. Be to, tai, kad trečiojo asmens atstovas neatvyko į teismo posėdį, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, ar kad patirtos išlaidos neturi būti atlygintinos, kadangi jis teikė prašymus nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes savo valią ginčo klausimu yra išdėstęs atsiliepime į ieškinį ir kt., jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

Nors nagrinėjamoje situacijoje ir nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, ar kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo netinkamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą šiuo atveju buvo sąlygotos abiejų proceso šalių, t. y. ieškovė inicijavo teisminį procesą, kuris baigėsi jai atsiėmus ieškinį, nes atsakovas pasiūlė kitą nepilnamečių vaikų laikymo užtikrinimo būdą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė reiškė reikalavimą, kad nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas būtų užtikrintas įkeičiant konkretų atsakovui nuosavybės teisė priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo eigoje šalys sudarė taikos sutartį ir teikė ją tvirtinti teismui, tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi ją atsisakė tvirtinti, pažymėdamas, kad taikos sutartyje reiškiami savarankiški reikalavimai, t. y. susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, kurie nebuvo reiškiami teikiant ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimą dėl priverstinės hipotekos užtikrinimo nekilnojamuoju turtu palaikė, nebuvo linkusi ,,nusileisti“ ir/ar spręsti ginčą taikiai, su kitu užtikrinimo priemonių būdu nesutiko (nors tuo metu prašomas hipoteka įkeistas turtas buvo areštuotas antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriaus Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui). Atsakovas su ieškovės ieškiniu iš pat pradžių nesutiko, prašė ieškinį atmesti, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pateikė kitą nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo būdą – sutiko įkeisti piniginių lėšų sumą, lygią 2 metų vaiko išlaikymo sumai, t. y. apie 3 500 Eur, kas reiškia, kad tokiu būdu atsakovas sutiko su vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo reikalingumu. Ieškovė, bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė poziciją ir nebuvo tokia kategoriška dėl vaiko išlaikymo užtikrino būdo, t. y. atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (nors antstolio taikytas areštas nurodytam turtui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo panaikintas ir turtas nesuvaržytas), tačiau nesutiko su atsakovo siūloma įkeistina 3 500 Eur piniginių lėšų suma, kėlė reikalavimą dėl 4 000 Eur sumos. Teismo posėdyje šalys, atstovaujamos advokatų, po užtrukusių derybų, abipusių nuolaidų būdu sutarė dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo įkeičiama 3 750 Eur piniginių lėšų suma. Taigi, nors ieškovė pradžioje kėlė reikalavimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo įkeičiant atsakovui priklausantį turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė apie 50 000 Lt (14 481 Eur) (tokią vertę taikos sutartyje nurodė šalys), tačiau bylos eigoje sutiko ne tik su užtikrinimo būdo pakeitimu (ne nekilnojamajam turtui, o piniginėms lėšoms), bet iš esmės ir su nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo užtikrinimo masto sumažėjimu (įkeitus nekilnojamąjį turtą užtikrinimo suma sudarytų įkeisto turto vertę, t. y. apie 14 481 Eur, o įkeitus pinigines lėšas – 3 750 Eur), kas suponuoja išvadą, kad ieškovei atsiėmus ieškinį jos pradinis ieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, sukėlęs neigiamus padarinius tik bylą pralaimėjusiai šaliai, ir kad toks galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas buvo iš esmės pasiektas abipusiu tiek ieškovės, tiek atsakovo nuolaidų būdu, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti šalys lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo prašė teismo priteisti iš ieškovės trečiojo asmens be savarankiškų naudai 291,88 Eur (1 007,80 Lt) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio dėl priverstinės hipotekos nustatymo B. J. H. turtui civilinėje byloje 2-1039-950/2014 teisinę analizę, atsiliepimo parengimą ir Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų dokumentų hipotekos arešto registro duomenų paiešką ir peržiūrą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (galiojusių teismo sprendimo priėmimo momentu) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodytą koeficientą, maksimalus advokato užmokestis už atsiliepimą į ieškinį yra numatytas 900 Eur (300 Eur x 3). Šiuo atveju trečiojo asmens prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nurodytų dydžio (291,88 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas pagrindo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenustatyta (CPK 98 str. 2 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis bylinėjimosi išlaidų dalyje priimta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl keistina, iš ieškovės S. G. ir atsakovo B. J. H. trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordeo Bank AB Lietuvos skyrių naudai priteisiant po 145,94 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant – priteisti iš ieškovės S. G. ir atsakovo B. J. H. po 145,94 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių naudai.

Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.