- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- I1-3915-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-7-02108-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė
2026 m. sausio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. R. V. (R. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (teisme gautas 2025-10-30) ir patikslintu skundu (toliau – skundas), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-03-08 iki 2025-05-26 dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, maudantis duše jį matydavo kiti asmenys. Dėl šių aplinkybių negalėdavo tinkamai nusiprausti, jausdavo pažeminimą, dvasines kančias, nepilnavertiškumą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovė atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025-10-30, o Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2020-06-18 iki 2023-05-29. Prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2022-10-30 atmesti.
Pareiškėjas Alytaus kalėjime bausmę atlieka periodiškai nuo 2020-06-18 (atvežtas iš Šiaulių kalėjimo) iki 2023-05-29. Pareiškėjas nuo 2020-06-18 iki 2020-07-02 buvo paskirtas ir gyveno 12 būryje (4 lokalinis sektorius), 6 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 12 būrio dušine; pareiškėjas nuo 2020-07-02 iki 2020-09-14 ir nuo 2020-09-17 iki 2021-02-25 buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 15 būrio dušine; jis nuo 2021-02-25 iki 2021-04-29 buvo paskirtas ir gyveno 14 būryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 14 būrio dušine; pareiškėjas nuo 2021-04-29 iki 2021-05-20, nuo 2021-06-01 iki 2021-06-14, nuo 2021-06-21 iki 22- 03-10, nuo 22-03-17 iki 2023-05-29 buvo paskirtas ir gyveno 9 būryje (9 lokalinis sektorius), 8 ir 6 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 9 būrio dušine.
Tarnyba pažymi, kad visose Alytaus kalėjimo nuteistiesiems įrengtose dušinėse pertvaros visuomet buvo ir yra įrengtos. Pateikia 12, 14, 15 ir 9 nuteistųjų būrių dušinių fotonuotraukas. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras, juo labiau užuolaidas. Pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jis besimaudantis duše buvo stebimas kitų asmenų ir kad konkretus įvykis būtų sukėlęs jam konkrečias neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ar kitus nepatogumus, nenurodė, kiek kartų (kaip ilgai) truko šis pažeidimas kaip šis pažeidimas pasireiškė. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip numato teisės aktai, įvertinus, kad dušuose yra įrengtos sienelės, pripažintina, kad buvo užtikrinta ir pareiškėjo teisė į privatumą.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo dušinėse į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skundu teismo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-03-08 iki 2025-05-26 dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Tarnyba atsiliepimu prašo taikyti trejų metų senaties terminą ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2022-10-30 atmesti, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024-08-14 skundu kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, teismas 2025-05-21 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies (Regionų administracinio teismo byla Nr. I1-2627-816/2025). Taigi, pareiškėjui žinoma dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipimosi į teismą tvarka.
Pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkinamas ir skundo reikalavimams už laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2022-10-30 taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už minėtą laikotarpį atmestina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2022-10-31 iki 2025-05-26.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Taigi, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime bausmę atliko periodiškai nuo 2020-06-18 (atvežtas iš Šiaulių kalėjimo) iki 2023-05-29. Pareiškėjas nuo 2020-06-18 iki 2020-07-02 buvo paskirtas ir gyveno 12 būryje (4 lokalinis sektorius), 6 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 12 būrio dušine; nuo 2020-07-02 iki 2020-09-14, nuo 2020-09-17 iki 2021-02-25 buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje ir naudojosi 15 būrio dušine; pareiškėjas nuo 2021-02-25 iki 2021-04-29 buvo paskirtas ir gyveno 14 būryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 14 būrio dušine; jis nuo 2021-04-29 iki 2021-05-20, nuo 2021-06-01 iki 2021-06-14, nuo 2021-06-21 iki 22- 03-10, nuo 22-03-17 iki 2023-05-29 buvo paskirtas ir gyveno 9 būryje (9 lokalinis sektorius), 8 ir 6 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 9 būrio dušine.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Alytaus kalėjime prausiantis duše nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, nes nebuvo pertvarų, kurios ribotų matomumą maudantis duše. Šis pareiškėjo teiginys neatitinka realios tikrovės, nes iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatytam, kad Alytaus kalėjimo nuteistiesiems įrengtose dušinėse pertvaros yra įrengtos, tai patvirtina pateiktos 12, 14, 15 ir 9 nuteistųjų būrių dušinių fotonuotraukos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr. LVAT 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04- 01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato bausmės atlikimo įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras, juo labiau užuolaidas. Pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jis besimaudantis duše buvo stebimas kitų asmenų ir kad konkretus įvykis būtų sukėlęs jam konkrečias neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ar kitus nepatogumus, nenurodė, kiek kartų truko šis tariamas pažeidimas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušais, kaip numato teisės aktai, dušuose yra įrengtos sienelės.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl tariamo privatumo pažeidimo dušinėse, dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos tariamai galėjo sukelti netinkamos dušinių patalpos, į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrintas.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).
Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2022-10-31 iki 2025-05-26, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.