Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjos V. Č. bankroto administratorius UAB „Toplit“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui prašymą dėl termino pateikti tvirtinti plano projektą pratęsimo. Nurodė, kad nei vienas V. Č. kreditorius nepateikė bankroto administratoriui savo finansinių reikalavimų, todėl teismui bus teikiami tvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai pagal turimus duomenis. Kadangi kreditoriai savo finansinių reikalavimų nepateikė, mokumo atkūrimo ir finansinių reikalavimų tenkinimo plano projektas negalės būti pateiktas teismui tvirtinti per 4 mėnesius.Bankroto administratorius 2017 m. spalio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl termino pateikti tvirtinti plano projektą pratęsimo ir kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. prašyme, papildomai nurodė, kad antstolė D. K. nepateikė dokumentų dėl išieškotų sumų L. G. naudai. Dėl šios priežasties administratorius į antstolę kreipėsi pakartotinai. Bankrutuojanti V. Č. yra parengusi fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau dėl to, kad jos kreditoriai nepareiškė savo finansinių reikalavimų jos bankroto byloje, nėra galimybės nustatyti, kokia yra finansinių reikalavimų struktūra (pagrindinė skola, delspinigiai, palūkanos, procesinės palūkanos, vykdymo išlaidos ir kt.) ir todėl nėra galimybės sudaryti atsiskaitymo su kreditoriais grafiko. Administratorius, įvertinęs turimus ir V. Č. pateiktus dokumentus, pateikė teismui tvirtinti finansinius reikalavimus be šių kreditorių prašymo, o taip pat prašė pratęsti terminą plano projekto pateikimui vienam mėnesiui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesus suderinimu. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.FABĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys).FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.Nagrinėjamu atveju teismo nutartis iškelti pareiškėjai V. Č. bankroto bylą buvo priimta 2017 m. balandžio 21 d. ir įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d. Minėta nutartimi buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti ir 4 mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. Taigi kreditoriai savo reikalavimus administratoriui galėjo pareikšti iki 2017 m. birželio 2 d. (imtinai), sutikrintus reikalavimus administratorius teismui turėjo pateikti tvirtinti iki 2017 m. birželio 19 d. (imtinai), o mokumo atkūrimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 3 d. (imtinai).Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui prašymą dėl termino pateikti tvirtinti plano projektą pratęsimo vienam mėnesiui, nurodydamas, jog nei vienas pareiškėjos V. Č. kreditorius nepateikė bankroto administratoriui savo finansinių reikalavimų, todėl teismui bus teikiami tvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai pagal turimus duomenis. Dėl šios priežasties mokumo atkūrimo plano projektas teismui negalės būti pateiktas tvirtinti per 4 mėnesius. Nors minėtas prašymas nebuvo išnagrinėtas, tačiau, kaip jau minėta, pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį teismas turi teisę pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui 2 atvejais – kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai ar tikslinamas plano projektas, o administratorius kaip termino plano projektui pateikti pratęsimo priežastį nurodė tai, jog kreditoriai nepateikė savo finansinių reikalavimų. Pareiškėjos bankroto administratorius prašymą dėl bankrutuojančios V. Č. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo pateikė teismui tik 2017 m. spalio 6 d. kartu su prašymu pratęsti terminą plano projektui pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino ir bankroto bylą nutraukė, nes pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui mokumo atkūrimo plano. Tuo tarpu apeliantė V. Č. su nurodyta nutartimi nesutinka, motyvuodama iš esmės tuo, jog jos pareiga pateikti plano projektą tvirtinti siejama su kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimu, o šiuo atveju teismas nebuvo priėmęs nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Toks apeliantės argumentas nepagrįstas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nei vienas kreditorius nepateikė savo finansinių reikalavimų, dar nereiškia, jog kreditorių finansiniai reikalavimai nustatytu terminu neturi būti pateikti teismui tvirtinti, nes pagal FABĮ nuostatas reikalavimų papildomai teikti nereikia kreditoriams, kurie jau yra išreiškę valią ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju tai yra kreditoriai, kurie jau yra pateikę vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliams, todėl jie papildomai bankroto administratoriui reikalavimų pateikti neprivalo (antstolio S. V. pateiktas vykdomasis raštas dėl 157 497,59 Eur skolos išieškojimo UAB „Expert Group Lt“ naudai, antstolės D. K. pateiktas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo L. G. naudai). Antstolė D. K. teismui perdavusi vykdomąjį dokumentą tolimesniam vykdymui, nurodė bendrą išieškomą sumą ir iš skolininkės jau išieškotą sumą, todėl bankroto administratorius nepagrįstai teigia, jog antstolė nepateikė duomenų apie išieškotas sumas, dėl ko jis negalėjo laiku pateikti teismui tvirtinti pareiškėjos kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjos kreditorių finansiniai reikalavimai buvo perduoti į bankroto bylą antstolių įstatymo nustatytu terminu, tačiau bankroto administratorius dėl teismui nežinomų priežasčių nesikreipė per FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į teismą dėl minėtų reikalavimų patvirtinimo (ar jų ginčijimo), t. y. netinkamai vykdė savo pareigas. Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas (laiku nepateikiant teismui tvirtinti apeliantės kreditorių reikalavimų), pareiškėja turėjo imtis aktyvių veiksmų, jog procesas vyktų operatyviau, t. y. raginti bankroto administratorių tinkamai vykdyti FABĮ nustatytas pareigas ir (ar) kreiptis į teismą dėl tokio administratoriaus atstatydinimo (FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja bendrautų su bankroto administratoriumi ir (ar) imtųsi kokių aktyvių veiksmų dėl tinkamo (operatyvaus) bankroto proceso vykdymo. Vien tai, kad pareiškėja gavo pranešimus iš administratoriaus apie bankroto byloje pateiktus prašymus ir teikė administratoriaus reikalautą informaciją nelaikytina pakankamu pareiškėjos rūpinimusi bankroto proceso eiga.FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje, kaip jau minėta, nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant minėtą nuostatą, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo planas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (jeigu pradinis keturių mėnesių terminas buvo pratęstas mėnesiui).Taigi terminas, per kurį pareiškėja V. Č. turėjo pateikti teismui mokumo atkūrimo planą, yra įtvirtintas įstatyme (FABĮ 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse), todėl pareiškėja, veikdama sąžiningai ir operatyviai, turėjo pareigą kuo skubiau ruošti planą ir teikti jį administratoriui, tuo pačiu raginant administratorių kuo skubiau kreiptis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, arba kreiptis į teismą dėl minėto administratoriaus atstatydinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą, nesudaro pagrindo nesilaikyti FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus termino mokumo atkūrimo plano pateikimui, o tik skatina sąžiningai ir operatyviai atlikti FABĮ nustatytas pareigas ir imtis kitų aktyvių veiksmų, jog procesas vyktų teisėtai ir operatyviai (kaip minėta, įskaitant ir teisę kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, jam netinkamai atliekant savo pareigas).Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti (turėtų būti) pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos bei konsultuotis su šios srities specialistais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo atstovą – profesionalų teisininką (advokatą), taip pat ją atstovavo ir bankroto administratorius, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjai buvo nežinoma bankroto procedūros tvarka ir jos nustatyti terminai (CPK 185 straipsnis). Pabrėžtina, kad bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų ir pan. (FABĮ 16 straipsnis).Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pakankamai laiko (faktiškai nuo 2017 m. balandžio 21 d., kai jai buvo iškelta bankroto byla) mokumo atkūrimo plano parengimui, jo pateikimui bankroto administratoriui, kuris atitinkamai turėjo jį pateikti kreditorių susirinkimui (prieš tai kreipusis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo) ir vėliau teismui.Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis ir jo negalima atnaujinti, nes tai FABĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikos apžvalgoje bylose dėl fizinių asmenų bankroto yra išaiškinęs, kad vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti reikia atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo(-os) procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui, t. y. taip pat nekonstatavo, jog minėtas terminas yra naikinamasis.Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą planui pateikti (skaičiuojant jį iki skundžiamos nutarties priėmimo) praleido daugiau kaip du mėnesius (ir nėra duomenų, kad planas buvo/ šiuo metu yra ruošiamas), tokio termino praleidimo svarbių priežasčių iš esmės nenurodė (argumentuodama kitų asmenų atliktais veiksmais/neveikimu, t. y. kad kreditoriai nepateikė savo reikalavimų administratoriui, o teismas jų nepatvirtino, tačiau pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl savo pareigų atlikimo ir (ar) tinkamo proceso vykdymo), pareiškėja turėjo teisę pirmosios instancijos teismui teikti prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, veikė pasyviai, plano neparengė, neteikė jo nei bankroto administratoriui, nei teismui, nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų kuo greičiau patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir sušauktas kreditorių susirinkimas. Aplinkybių ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja buvo pradėjusi rengti plano projektą, bet jo rengti nustatytu terminu nebaigė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, byloje nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairiausius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus (ĮBĮ 16 straipsnis), taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras (ĮBĮ 16 straipsnio 13 punktas), įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė V. Č. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorių teisių ir teisėtų interesų neatitinka toks bankroto procedūros nepagrįstas vilkinimas, savalaikis bankroto procedūrų neatlikimas, nes dėl to sustoja realus skolų išieškojimo vykdymas, nepagrįstai ilgą laiką tęsiasi neapibrėžta padėtis dėl skolų grąžinimo tvarkos ir terminų, yra sustabdytas netesybų skaičiavimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1777-781/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1617-781/2017).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.