- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-1777-781/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank AB, Lietuvoje
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir pareiškėjos bankroto byla nutraukta, tretieji asmenys Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, veikianti per Lietuvos filialą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi V. B. iškelta bankroto byla; nurodyta nutartimi, be kita ko, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Karaliaučiaus grupė“, nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, bei keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1801-794/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pakeista – pareiškėjos V. B. bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vilniaus administratoriai“, patvirtinta 280 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista.
2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos V. B. bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ prašymas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriame bankroto administratorius nurodė, kad jis surinko bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus, juos patikrino ir prašo teismo juos patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ prašymo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir nutraukė pareiškėjos V. B. bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d., buvo nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; tuo tarpu bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratorius prašymą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 11 d., todėl, praleidus nustatytą terminą, prašymo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo netenkino.
Teismas taip pat konstatavo, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas turėjo būti pateiktas teismui tvirtinti vėliausiai 2017 m. vasario 27 d., tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos mokumo atkūrimo planas teismui nebuvo pateiktas, jokių kitų prašymų ar pranešimų dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano nebuvo gauta. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatyme nustatytas penkių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos plano pateikimo teismui terminas yra naikinamasis.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektas nebuvo pateiktas teismui tvirtinti per FABĮ nustatytą terminą, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, pareiškėjos V. B. bankroto bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (apeliantė) V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir patvirtinti kreditorinius reikalavimus pareiškėjos bankroto byloje.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įstatyme nustatytais terminais ir pareigomis rėmėsi neteisingai bei be pagrindo nutraukė bankroto bylą. Pažymi, kad teismas iki šiol nėra informavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie šios bankroto bylos iškėlimą, todėl, anot pareiškėjos, galimi kreditoriai iki šiol neturi galimybės sužinoti apie bylą ir pareikšti savo reikalavimų. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nėra informavęs paskirtojo bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ apie bankroto bylos iškėlimą, t. y. nėra išsiuntęs bankroto administratoriui nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, ir niekaip su juo nekontaktavo (su minėtu bankroto administratoriumi kontaktavo tik pareiškėjos advokatas).
Apeliantė aiškina, kad didžiausias jos kreditorius Nordea Bank AB savo kreditorinį reikalavimą administratoriui raštu pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. o kitas kreditorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. anot apeliantės, remiantis skundžiamoje nutartyje nurodytais terminais, abu minėti kreditoriai praleido terminą pateikti savo reikalavimus, tačiau, pareiškėjos teigimu, įstatymo leidėjas nenustato kreditoriams prievolės netekti savo reikalavimo jo nepateikus laiku, tuo labiau, kad apie procesą nepaskelbta viešai. Taigi, anot pareiškėjos, administratorius, neturėdamas teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, negalėjo šaukti kreditorių susirinkimo ir pateikti jam plano aptarimui bei tvirtinimui, o vėliau ir teismui. Papildomai pažymi, kad pareiškėja negali administratoriui teikti plano tikrinti tol, kol nežino kreditorinių reikalavimų dydžio, tuo labiau, kad tokia pareiga, pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį, jai atsiranda tik po kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą plano pateikimui, rėmėsi ne tuo pagrindu.
Apibendrindama, apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neinformavo kompetentingos institucijos, paskirto bankroto administratoriaus ir kreditorių apie iškeltą bankroto bylą, nustatė neteisingą terminą plano pateikimui, kreditoriai pavėlavo teikti savo kreditorinius reikalavimus, bankroto administratorius pavėlavo gautus reikalavimus pateikti teismui tvirtinti, todėl, anot apeliantės, kitų asmenų netinkamo veikimo pasekmės kilo tik jai, nuo kurios valios nepriklausė nei vienas skundžiamoje nutartyje nurodyto veiksmo atlikimas ar neatlikimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, 2016 m. spalio 4 d. pateikė bankroto administratoriui UAB „Vilniaus administratoriai“ kreditorinį reikalavimą; ir tik vėliau sužinojus, kad kreditorinį reikalavimą reikėjo siųsti kitu adresu, 2016 m. lapkričio 25 d. pakartotinai išsiuntė kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus bankroto administratoriaus nurodytu adresu. Kita vertus, trečiasis asmuo laiko, kad bankroto administratorius apie jo pateiktą kreditorinį reikalavimą galėjo žinoti dar 2016 m. spalio 4 d., nes dokumentai buvo siųsti minėto administratoriaus sutikime dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo nurodytu el. paštu. Be to, trečiasis asmuo pabrėžia, kad nėra suprantama kodėl bankroto administratorius, gavęs trečiojo asmens kreditorinį reikalavimą, nesikreipė į teismą dėl jo patvirtinimo; aiškina, jog vėliau bankroto procese būtų galima tikslinti kreditorinius reikalavimus. Trečiasis asmuo nurodo, kad patys bankrutuojantys asmenys turi pareigą būti aktyvūs ir sąžiningai naudotis jiems suteiktomis teisėmis, tačiau nagrinėjamu atveju, anot trečiojo asmens, byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėja buvo aktyvi ir bendradarbiavo su bankroto administratoriumi ar domėjosi bankroto proceso eiga. Trečiojo asmens vertinimu, pareiškėja, matydama, kad bankroto administratorius neatlieka bankroto proceso veiksmų, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo; be to, anot banko, pareiškėja galėjo nelaukti kol teismas patvirtins kreditorinius reikalavimus ir pradėti rengti plano projektą, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikta. Taigi, trečiojo asmens nuomone, toks pareiškėjos elgesys (neveikimas) leidžia daryti prielaidą apie jos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą nemokumu bei siekį išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams, vilkinant įkeisto turto pardavimą. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo praleistas, todėl buvo pagrindas taikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nutraukti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir nutraukė bankroto bylą laiku nepateikus teismui mokumo atkūrimo plano.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas.
FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Taigi tam, kad būtų užtikrinta teisinga fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas, fizinio asmens bankroto byla turi vykti operatyviai, laikantis FABĮ nustatytų procesinių terminų.
Fizinių asmenų bankroto procesą, įskaitant kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarkas, reglamentuoja FABĮ. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos, o 7 dalyje nurodyta, jog su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.
Tuo tarpu mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
FABĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjai V. B. bankroto byla iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi; nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d. (Vilniaus apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo); minėta nutartimi nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, bei keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutartis iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d., kreditoriai savo reikalavimus bankroto administratoriui galėjo pareikšti iki 2016 m. spalio 27 d. (imtinai); sutikrintus reikalavimus administratorius teismui turėjo pateikti tvirtinti iki 2016 m. lapkričio 11 d. (imtinai); o mokumo atkūrimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 27 d. (imtinai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos bankroto administratorius prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo pateikė teismui tik 2017 m. balandžio 27 d., tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino, nes padarė išvadą, kad jis pateiktas praleidus nustatytą terminą ir bankroto bylą nutraukė, nes pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui mokumo atkūrimo plano. Tuo tarpu apeliantė su nurodyta nutartimi nesutinka, motyvuodama iš esmės tuo, jog dėl kitų asmenų netinkamo veikimo (teismui neinformavus kompetentingos institucijos, paskirto bankroto administratoriaus ir kreditorių apie iškeltą bankroto bylą, nustačius neteisingą terminą plano pateikimui, kreditoriams pavėlavus teikti savo kreditorinius reikalavimus, bankroto administratoriui pavėlavus gautus reikalavimus pateikti teismui tvirtinti) pasekmės kilo tik jai.
Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas (ar Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl 2016 m. gegužės 11 d. nutarties) neinformavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir paskirto bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai (bent jau byloje tokių duomenų nėra); kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjos prievolės atlikti savo pareigas bankroto procese laiku. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeitęs pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, patvirtino būtent pareiškėjos siūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą, t. y. UAB „Vilniaus administratoriai“; be to, pareiškėja nagrinėjamame atskirajame skunde taip pat nurodė, jog jos atstovas (advokatas) bendravo su nurodytu bankroto administratoriumi; 2017 m. balandžio 27 d. teiktame prašyme dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Vilniaus administratoriai“ nenurodė jokių aplinkybių kada jis buvo informuotas apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos bankroto administratorius buvo tinkamai informuotas (o jei ir ne, tai turėjo padaryti pareiškėja) apie jo paskyrimą apeliantės bankroto administratoriumi.
Byloje iš esmės nepateikta jokių įrodymų ir (ar) paaiškinimų, kodėl nurodytas bankroto administratorius tik 2017 m. balandžio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl pareiškėjos kreditorių bei jų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jos kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir atitinkamai pareigą pateikti kreditorinius reikalavimus (nepaskelbus apie tai viešai), nes kreditoriai (bent jau pagrindiniai) buvo nurodyti jos pačios teiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ir buvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis; iš byloje esančių duomenų matyti, jog jie buvo tinkamai informuoti (išsiunčiant teismų procesinius dokumentus paštu) apie pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą ir kitus atliktus procesinius veiksmus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad didžiausias (pagrindinis) kreditorius Nordea Bank AB dar 2016 m. spalio 4 d. siuntė savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjos bankroto byloje apeliantės bankroto administratoriui UAB „Vilniaus administratoriai“ el. paštu valdas@administratorius.lt (kurį minėtas bankroto administratorius nurodė sutikime dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo V. B. (kuris buvo pateiktas kartu su pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo)). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos pagrindinis kreditorius tinkamai, teismo nustatytu terminu, pateikė savo kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui, tačiau pastarasis dėl teismui nežinomų priežasčių nesikreipė per FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į teismą dėl minėto reikalavimo patvirtinimo (ar jo ginčijimo), t. y. netinkamai vykdė savo pareigas. Kita vertus, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas (laiku nepateikiant teismui tvirtinti apeliantės kreditorių reikalavimų), pareiškėja turėjo imtis aktyvių veiksmų, jog procesas vyktų operatyviau, t. y. raginti bankroto administratorių tinkamai vykdyti FABĮ nustatytas pareigas ir (ar) kreiptis į teismą dėl tokio administratoriaus atstatydinimo (FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja bendrautų su bankroto administratoriumi ir (ar) imtųsi kokių aktyvių veiksmų dėl tinkamo (operatyvaus) bankroto proceso vykdymo.
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje, kaip minėta, nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant minėtą nuostatą, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo planas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (jeigu pradinis keturių mėnesių terminas buvo pratęstas mėnesiui).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminas, per kurį pareiškėja turėjo pateikti teismui mokumo atkūrimo planą, yra įtvirtintas įstatyme (FABĮ 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse), todėl pareiškėja, veikdama sąžiningai ir operatyviai, turėjo pareigą kuo skubiau ruošti planą ir teikti jį administratoriui, tuo pačiu raginant administratorių kuo skubiau kreiptis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, arba kreiptis į teismą dėl minėto administratoriaus atstatydinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą, nesudaro pagrindo nesilaikyti FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus termino mokumo atkūrimo plano pateikimui, o tik skatina sąžiningai ir operatyviai atlikti FABĮ nustatytas pareigas ir imtis kitų aktyvių veiksmų, jog procesas vyktų teisėtai ir operatyviai (kaip minėta, įskaitant ir teisę kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, jam netinkamai atliekant savo pareigas).
Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti (turėtų būti) pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos bei konsultuotis su šios srities specialistais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo atstovą – advokatą, taip pat ją atstovavo ir bankroto administratorius, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjai buvo nežinoma bankroto procedūros tvarka ir jos nustatyti terminai (CPK 185 straipsnis). Pabrėžtina, kad bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų ir pan. (FABĮ 16 straipsnis).
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pakankamai laiko (faktiškai nuo 2016 m. gegužės 11 d., kai jai buvo iškelta bankroto byla, nes atskirasis skundas buvo pateiktas tik dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo) mokumo atkūrimo plano parengimui, jo pateikimui bankroto administratoriui, kuris atitinkamai turėjo jį pateikti kreditorių susirinkimui (prieš tai kreipusis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo) ir vėliau teismui.
Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis ir jo negalima atnaujinti, nes tai FABĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikos apžvalgoje bylose dėl fizinių asmenų bankroto yra išaiškinęs, kad vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti reikia atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo(-os) procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui, t. y. taip pat nekonstatavo, jog minėtas terminas yra naikinamasis.
Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą planui pateikti (skaičiuojant jį iki skundžiamos nutarties priėmimo) praleido beveik keturis mėnesius (ir nėra duomenų, kad planas buvo/yra ruošiamas); tokio termino praleidimo svarbių priežasčių iš esmės nenurodė (argumentuodama kitų asmenų atliktais veiksmais/neveikimu, tačiau pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl savo pareigų atlikimo ir (ar) tinkamo proceso vykdymo); pareiškėja turėjo teisę pirmosios instancijos teismui teikti prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, termino mokumo atkūrimo planui pateikti pratęsimo (atnaujinimo), tačiau šia savo teise taip pat nepasinaudojo (net ir atskirajame skunde); veikė pasyviai, plano neparengė, neteikė jo nei bankroto administratoriui, nei teismui, nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų kuo greičiau patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir sušauktas kreditorių susirinkimas. Aplinkybių ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja buvo pradėjusi rengti patikslinto plano projektą, bet jo rengti nustatytu terminu nebaigė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, byloje nenurodyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairiausius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus (ĮBĮ 16 straipsnis), taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras (ĮBĮ 16 straipsnio 13 punktas), įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė V. B. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorių teisių ir teisėtų interesų neatitinka toks bankroto procedūros nepagrįstas vilkinimas, savalaikis bankroto procedūrų neatlikimas, nes dėl to sustoja realus skolų išieškojimo vykdymas, nepagrįstai ilgą laiką tęsiasi neapibrėžta padėtis dėl skolų grąžinimo tvarkos ir terminų, yra sustabdytas netesybų skaičiavimas ir pan.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė tvirtinti kreditorinius reikalavimus bei nutraukė pareiškėjos bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos (apeliantės) V. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria netenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir nutraukta fizinio asmens V. B. bankroto byla, palikti nepakeistą.