Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra; netvirtinti 325 Eur pareiškėjos poreikių tenkinimui reikalaujamos sumos, o bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“; patvirtinti 269,1 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus pasiūlytą kandidatą UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir lėšų sumos, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bankroto administratoriaus skyrimo kriterijus, nepagrįstai suteikė pirmenybę suinteresuoto asmens siūlomam kandidatui bei neatsižvelgė, jog nebuvo pateikta suinteresuoto asmens pasiūlyto kandidato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 1 d. bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (2 d.). Bankroto administratoriumi negali būti paskirti: fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje; asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti CK 3.136 straipsnyje; fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (3 d.). Bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (5 d.). FABĮ 13 str. 7 d. numato, jog bankroto administratorius, siekdamas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, privalo teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto administratorių, turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-139-421/2015). Taigi FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tuo tarpu pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismui, renkantis bankroto administratorių yra paliekama diskrecijos teisė, kuri yra ribojama tik aiškių ir objektyvių kriterijų argumentavimu. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti fizinį asmenį, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, turėtų būti naikinama tik išimtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Vilniaus administratoriai“, prie pareiškimo pridėjo: administratoriaus sutikimą administruoti pareiškėją; juridinio asmens, siekiančio teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams; administratoriaus parengtą administravimo išlaidų sąmatą 280 Eur sumai iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo; bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, galiojantį iki 2016 m. gegužės 10 d.; leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas. 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėja pateikė administratoriaus draudimo polisą, galiojantį iki 2017 m. gegužės 10 d. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“, prie atsiliepimo pridėjo: administratoriaus sutikimą administruoti pareiškėją; leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas; juridinio asmens, siekiančio teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams; administratoriaus parengtą administravimo išlaidų sąmatą 269,1 Eur sumai iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo; bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, galiojantį iki 2016 m. kovo 18 d. Taigi skundžiama nutartimi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei skiriant bankroto administratorių, suinteresuoto asmens pasiūlytas kandidatas nebuvo pateikęs galiojančio bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopijos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 13 str. 7 d. imperatyviai nustatyta, jog bankroto administratorius, siekdamas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, privalo teismui pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Nei nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismo posėdyje, nei priimant skundžiamą nutartį, bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ galiojančio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija teismui nebuvo pateikta. Galiojančio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija į bylą nėra pateikta iki šiol, nors suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 155-156, 158). Taigi suinteresuotas asmuo yra susipažinęs su apeliantės atskirojo skundo motyvais, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė: atsiliepimo ir galiojančio pasiūlyto administratoriaus draudimo poliso nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog suinteresuoto asmens pasiūlytas kandidatas, negalėjo būti skiriamas pareiškėjos bankroto administratoriumi. Nors bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi plačią autonomiją naudotis savo procesinėmis teisėmis. Todėl aplinkybė, jog iki šiol į bylą nėra pateiktas suinteresuoto asmens siūlomo kandidato galiojantis draudimo polisas, rodo, jog bankas nėra suinteresuotas, jog pareiškėjos administratoriumi būtų skiriamas vienas ar kitas administratorius.

Nors nustatytos aplinkybės yra pakankamos tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, tačiau atsižvelgiant į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, teismas taip pat pasisako dėl pirmosios instancijos teismo pasirinktų kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo paskirtas pareiškėjos bankroto administratorius. Suinteresuoto asmens siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra buvo pasirinkta iš esmės dėl to, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“ sutiko atlikti administravimo paslaugas nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos už mažesnę kainą nei pasiūlė pareiškėjos kandidatas bei dėl to, jog UAB „Karaliaučiaus grupė“ turi didesnę patirtį teikiant įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė šio administratoriaus galimo šališkumo, teikiant administravimo paslaugas pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka (nevertinant kitų kriterijų) su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsižvelgiant į laikinos administravimo išlaidų sąmatos sumą ir administravimo patirtį, suinteresuoto asmens pasiūlytas kandidatas turi tam tikrą pranašumą prieš pareiškėjos pasiūlytą kandidatą. Be to, kriterijai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas konkretų administratorių, atitinka kasacinio teismo praktikoje išvardintus kriterijus. Kitą vertus, atotrūkis tarp abiejų pasiūlytų bankroto administratorių yra minimalus: laikinos administravimo išlaidų sąmatos dydis skiriasi tik 11 Eur suma, tuo tarpu administratorių (kaip juridinių asmenų) patirties skirtumas, skaičiuojant nuo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos leidimų išdavimo, nesiekia 2 mėnesių. Ginčo atveju mažesnės kainos kriterijus neturi didelės reikšmės, nes kainų skirtumas siekia tik 11 Eur, be to, abiejų administratorių nurodyta administravimo paslaugų kaina nėra galutinė, nes yra tvirtinama tik iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Be to, teismo tvirtinamą sumą bankroto procedūrai atlikti nebūtinai privaloma išnaudoti visa apimtimi, kadangi šios lėšos turi būti panaudojamos tik būtinosioms išlaidoms. Tuo tarpu administratoriaus pasirinkimas atsižvelgiant vien į jo 2 mėnesių didesnę patirtį, skaičiuojamą nuo leidimo išdavimo, savaime nesuteikia pirmenybės prieš kitą administratorių. Juolab, Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d., tuo tarpu abu kandidatai leidimus administruoti (pirmiausia įmones) gavo 2010 m. Taigi netiriant kitų kriterijų, susijusių su abiejų su bankroto administratorių nuolatiniais požymiais, administratorių patirtis administruojant fizinius asmenis turėtų būti panaši. Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina atskirojo skundo argumentams, jog abu kandidatai yra beveik lygiaverčiai, todėl pasirenkant konkretų administratorių, turėjo būti atsižvelgiama į daugiau kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (pvz., užimtumą, dislokacijos vietą). Kitą vertus, nustačius, jog suinteresuoto asmens kandidatas nėra pateikęs visų būtinų ir aktualių duomenų, jo kandidatūra iš viso neturėjo būti svarstoma, o nusprendus ją svarstyti – turėjo būti pareikalauti papildomi duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino abiejų siūlomo bankroto administratorių kandidatūrų tinkamumo bei neatsižvelgė, jog nutarties priėmimo metu, byloje nebuvo pateikta suinteresuoto asmens siūlomo bankroto administratoriaus visų būtinų ir aktualių duomenų, todėl jo kandidatūra neturėjo būti svarstoma, o nusprendus ją svarstyti – turėjo būti pareikalauti papildomi duomenys. Kadangi papildomi duomenys nebuvo pareikalauti, todėl laikytina, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu suinteresuoto asmens pasiūlytas bankroto administratorius neatitiko visų FABĮ reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nesant duomenų, jog pareiškėjos siūlomas kandidatas negalėtų administruoti pareiškėjos bankroto procedūrą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis dalyje dėl administratoriaus paskyrimo ir laikinos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo keistina, paskiriant V. B. bankroto administratoriumi UAB „Vilniaus administratoriai“ bei nustatant 280 Eur sąmatą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pakeisti.

Paskirti pareiškėjos V. B. bankroto administratoriumi UAB „Vilniaus administratoriai“ (leidimo Nr. 174).

Patvirtinti 280 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.