Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-407-1098/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
e2-407-1098/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,vertėjaujant Julijai Portnovai,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ įgaliotam atstovui Andriui Sadauskui,

atsakovui E. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,liudytojams S. M., N. M., E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui E. M. (E. M.) dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. (toliau – atsakovas), kuriame prašo priteisti iš atsakovo 76 147,28 Eur išmokėtų draudimų išmokų sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, įvykusio 2021 m. kovo 18 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio metu atsakovas kieme paliko stovėti jam nuosavybė teise priklausantį automobilį Toyota Previa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kuris su neveikiančiu stovėjimo stabdžiu pradėjo riedėti atbulas nuokalne ir partrenkė automobilių stovėjimo aikštele einančią T. M., kuri dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje. Automobilis taip pat atsitrenkė ir į stovinčią transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino (policijos pažyma, policijos nuotraukos, teismų nuosprendis ir nutartis). Įvykio metu atsakovas automobilio valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs ADB „Gjensidige“. Teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Baudžiamojoje byloje žuvusiosios artimiausi žmonės (tėvai N. M. ir S. M., brolis A. M. bei ilgametis gyvenimo draugas, partneris, sugyventinis E. K.) buvo pareiškę ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Anot ieškovės, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovė su nukentėjusiaisiais 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu T. M. artimiesiems buvo išmokėta bendra 73 960,00 Eur dydžio draudimo išmokų suma, o taip pat ir 2 187,28 Eur draudimo išmoka, kompensuojanti transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui patirtą žalą. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai draudimo bendrovės reikalavimo netenkino, atsakymo į pretenzijas nepateikė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo T. M., įvyko dėl atsakovo techniškai netvarkingo automobilio, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp techniškai netvarkingo automobilio ir eismo įvykio, draudimo bendrovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtų draudimo sumų priteisimo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punktas).

Atsiliepimas

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei 10 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą draudimo bendrovė buvo pateikusi atsiliepimą į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriame išdėstė poziciją dėl civilinių ieškovų prašomų priteisti sumų sumažinimo lygiai tokiais pačiais argumentais, kuriais savo poziciją grindžia atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau nepaisant tokios pozicijos, sudarydama su nukentėjusiais taikos sutartį draudimo bendrovė apsiribojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). Atsakovas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teikė eilę prieštaravimų (raštu, žodžiu) dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio bei neteisėtai sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties, tačiau tokie argumentai iš esmės nebuvo vertinami. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos kalta pati žuvusioji T. M., nes įvykio metu ji buvo neblaivi, visiškai ar iš dalies praradusi orientaciją aplinkoje, elgėsi ypatingai neatsargiai, pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl žuvusiosios kaltė turi įtakos jo civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Be to, nustatant žalos dydį turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad žala padaryta neatsargiais nesmurtiniais veiksmais, t. y. atsakovui eismo įvykį sukėlus dėl neatsargumo. Atsakovo vertinimu, žuvusiosios T. M. didelis neatsargumas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl draudimo bendrovės išmokėta draudimo suma turėtų būti mažinama iki atsakovo prašomos 10 000,00 Eur dydžio žuvusiosios artimiesiems mokėtinos neturtinės žalos dydžio. Atsakovas pažymi, kad nustatant žalos dydį taip pat turėjo būti atsižvelgta ir įvertinta jo sunki turtinė padėtis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Maža to, atsakovas nebuvo taikos sutarties šalimi, jos sąlygų (mokėtinų išmokų dydžio) derinime nedalyvavo, o į visus jo gynėjo pateiktus argumentus, susijusius su priteisiama pernelyg didele neturtine žala, nebuvo atsižvelgta. Anot atsakovo, nustatant neturtinės žalos dydį taip pat turėjo būti atsižvelgta į faktines aplinkybes, kad žuvusioji turėjo savo šeimą, su tėvais ir broliu kartu negyveno, tėvai ir brolis nebuvo jos išlaikomi, su sugyventiniu nevedė bendro ūkio, žuvusiosios artimųjų emociniai išgyvenimai neperaugo į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus ir pan. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės reikalavimo dalimi priteisti 1 180,00 Eur dydžio draudimo sumą laidojimo išlaidoms padengti, kuri buvo išmokėta žuvusiosios tėvui N. M. bei 2 187,28 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta įvykio metu apgadintos transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nei N. M. (tėvas), nei E. K. (sugyventinis) nėra tinkamai įrodę, kad vienam iš jų buvo padaryta turtinė žala, susijusi su žuvusiosios laidojimo išlaidomis. Ieškovo teigimu, apgadintos transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalos dydis apskaičiuotas netinkamai, pasitelkiant nebegaliojantį AUDATEX kompiuterinės programos metodą. Ieškovo vertinimu, draudimo išmoka turėjo atitikti būtinuosius remonto kaštus, o šie apskaičiuojami ne AUDATEX kompiuterine programa, o pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius. Draudimo bendrovė privalėjo atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti dalių ir remonto darbų vidutines kainas bei apskaičiuoti vidutinę naujų dalių bei darbų kainą, t. y. iš atrinktų tiekėjų išvesti statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu atrinkti to tiekėjo kainas, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiu.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog jo civilinės atsakomybės apimčiai įtakos turi žuvusiosios padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir neva jos didelis neatsargumas (neblaivumas) eismo įvykio metu. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos baudžiamojoje byloje, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad žuvusiosios veiksmai (neveikimas) neturėjo jokios įtakos įvykio kilimui, o už įvykį atsakingas būtent atsakovas, todėl šios aplinkybės negali būti naujai vertinamos civilinėje byloje. Šį teisinį vertinimą, be kita ko, pagrindžia ir veika, už kurios padarymą nuteistas atsakovas, bei tai, kad skiriant bausmę teismas jos nešvelnino atsižvelgdamas į žuvusiosios veiksmus. Nukentėjusiems išmokėtos draudimo išmokos atitinka teismų praktikoje priteisiamas sumas bei Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomus neturtinės žalos dydžius. Mažinti išmokėtų draudimo išmokų sumas, pasak ieškovės, nėra pagrindo. Priešingai nei tvirtina atsakovas, jo turtinė padėtis neturi esminės reikšmės ir nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovo vertinimu, esminis kriterijus, nulemiantis neturtinės žalos dydį, yra būtent delikto pasekmės, t. y. fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Žūties atveju, artimiausių žmonių skausmas nepamatuojamas, tačiau akivaizdu, kad yra pats didžiausias. Kaltininko kaltės forma yra mažiau svarbi, dar mažiau svarbi yra kaltininko turtinė padėtis, nes būtent kaltininkas padarė žalos. Be kita ko, priešingai nei nurodo atsakovas, 1 180,00 Eur išmokos laidojimo išlaidoms dydį pagrindžia su ieškiniu ir šiuo dubliku pateikti dokumentai, šios išlaidos buvo būtinos ir realiai patirtos. Paslaugų pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad paslaugų užsakovas yra E. K., už jas sumokėjo taip pat šis asmuo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad būtent E. K. savo naudai prašo priteisti laidojimo išlaidas, o ieškinyje padaryta klaida nurodant, kad šią sumą prašoma priteisti N. M.. Taikos sutarties šalys sutartimi susitarė, kad draudimo išmoka, susijusi su laidojimo išlaidomis, bus pervesta į N. M. sąskaitą. Su tuo, pasirašydamas taikos sutartį, sutiko ir faktiškai laidojimo išlaidas patyręs E. K.. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad apgadintos transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalos dydis apskaičiuotas netinkamai. Ieškovė tvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu apgadintas automobilis yra faktiškai suremontuotas ir dėl šios priežasties ji privalėjo skaičiuoti draudimo išmoką pagal faktiškai turėtas remonto išlaidas. Apgadintas automobilis buvo suremontuotas naudotomis dalimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo išmoka viršijo patirtą žalą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodo, kad žuvusiosios itin didelis neatsargumas įvykio metu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, išmokėta suma yra akivaizdžiai per didelė ir turėtų būti mažinama iki jo prašomos sumos. Anot atsakovo, kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertinant neturtinę žalą, teismas privalo vertinti įstatyme numatytų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovas pabrėžia, kad eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, jo finansinė padėtis sunki, į tai turi būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. Atsakovas teigia, kad nėra itin aukštos kvalifikacijos specialistas, turintis realią galimybę gauti nuolatinį, gerai apmokamą darbą, todėl iki šios dienos yra bedarbis ir jokių pajamų negauna. Būtent sunki jo turtinė padėtis, neatsargumas (ne tyčia) dėl autoįvykio sukėlimo bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo imperatyvai lemia, jog ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala turėtų būti mažintina iki atsakovo prašomos žuvusiosios artimiesiems mokėtinos neturtinės žalos dydžio. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad laidojimo išlaidas faktiškai patyrė žuvusiosios sugyventinis E. K., jos tėvui N. M. jokia turtinė žala, susijusi su dukros laidotuvėmis, nebuvo padaryta. Atsakovo tvirtinimu, jis neturi pareigos ieškovei atlyginti būtent N. M. sumokėtos 1 180,00 Eur sumos. Taikos sutartimi E. K. sutiko su 19 260,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią turtinę žalos dalį atsisakė (Taikos sutarties 8 punktas). Anot atsakovo, jam nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė pagal Taikos sutartį įsipareigojo atlyginti žuvusiosios tėvui N. M. 1 180,00 Eur laidojimo išlaidų, nors pastarasis nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių prašomą atlyginti turtinę žalą. Priešingai nei nurodo ieškovė, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog apgadintos transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas realiai patyrė 2 187,28 Eur dydžio žalą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas 17 metų senumo automobilis, kurio vidutinė vertė tuo metu tesiekė 2 060,00 Eur (su PVM). Ieškovė Volvo savininkui išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką, už kurią jis turėjo galimybę ne suremontuoti eismo įvykio metu apgadintą automobilį, o įsigyti kitą, tokios pačios markės, pagaminimo metų automobilį, kartu pasilikdamas sau jau turėtą, nežymiai apgadintą automobilį. Be to, Volvo automobilio savininkas nepateikė jokių dokumentų (kasos kvito, grynųjų pinigų priėmimo kvito ir kt.), liudijančių jog jis apmokėjo UAB „Trimekta“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija TRI Nr. 0004291 už suteiktas remontas paslaugas bei atsiskaitė tinkamai ir laiku. Anot atsakovo, ieškinio reikalavimas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisti iš viso 10 000,00 Eur. Atsakovas papildomai parodė, kad yra išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, moka 230 Eur išlaikymą, bendrauja su vaiku kas savaitę. Gyvena tėvų sodo namelyje, prisideda prie elektros išlaidų sumokėjimo. Turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, specialybė – tarptautinių vežimų vairuotojas, tačiau šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų. Yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, bendrija užsiima automobilių su vairuotojais nuoma. Vairuoja įmonei priklausantį automobilį, kito turto neturi.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu liudytoja S. M. paaiškino, kad dukters žūtis labai pakeitė jos gyvenimą, nes jos santykiai su dukra buvo šilti ir stiprūs, dukra ja rūpinosi, padėdavo finansiškai, pirko produktus, vaistus, nuveždavo pas daktarus. Ji yra pensininkė, 2 grupės invalidė, 25 metus serga diabetu, 2018 metais buvo patyrusi insultą, 2021 m. kovo 16 d. jai buvo atlikta dviejų kelių operacija, taip pat operuota petys. Po dukters žūties ji buvo reabilitacijoje, jai nustojo veikti skydliaukė. Jos sūnus A. taip pat daug metų sirgo, prieš metus mirė. Sūnaus santykiai su dukra taip pat buvo labai stiprūs. 24 metus iki žūties dukra gyveno su sugyventiniu E., jie vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą paskolą butui, kurią po mirties moka per pusę ji ir E. Prie dukters laidotuvių prisidėjo T. tėvas N. ir sugyventinis E., ji tuo metu buvo ką tik po operacijos. Anot jos, T. santykiai su tėvu buvo geri, nors ji ir gyveno atskirai. T. buvo vidurinio išsilavinimo, turėjo siuvėjos specialybę, kiek uždirbdavo negali tiksliai pasakyti.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas N. M. parodė, kad su T. motina yra išsiskyrę, tačiau su dukra nuolat bendraudavo, švęsdavo kartu šventes, ji atvažiuodavo pas jį į sodą, padėdavo sode, dažnai bendravo su dukra telefonu. T. kartu su sugyventiniu gyveno virš 20 metų, jų santykiai buvo geri, jie turėjo bendrą butą. Jis pats išlaidų už laidotuves nepatyrė, gautomis draudimo lėšomis padengė E. išlaidas už dukters paminklą. Dukters mirtį jis išgyveno sunkiai, po dukters mirties pablogėjo jo atmintis. T. santykiai su broliu taip pat buvo geri. Sūnaus sveikata labai pablogėjo po sesers mirties.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, kad su T. gyveno kartu apie 25 metus, turėjo bendrą butą, santuokos nebuvo sudarę, vaikų neturėjo. Anot jo, jis padėdavo T. finansiškai, ji dirbo pagal patentą siuvėja, jie kartu atostogaudavo Turkijoje, Egipte, planavo bendrą ateitį. Nuo 2013 metų jis dirba krovinių vežėju, dažnai išvažiuodavo į komandiruotes. Komandiruočių metu nuolat susiskambindavo su T. Kai grįždavo namo, su T. kartu leisdavo laisvalaikį, nesipykdavo. T. su motina bendraudavo, kartais pykdavosi. T. santykiai su tėvu ir broliu buvo geri, jie su T. lankydavosi pas tėvą bute ir sode. T. padėdavo broliui finansiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. kovo 18 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo paliktas stovėti automobilis Toyota Previa (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su neveikiančiu stovėjimo stabdžiu pradėjo riedėti atbulas nuokalne ir partrenkė automobilių stovėjimo aikštele einančią T. M., kuri dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje. Automobilis taip pat atsitrenkė ir į stovinčią transporto priemonę Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus), jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams. Teismo nuosprendžiu taip pat buvo patvirtinta draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir žuvusiosios artimųjų (nukentėjusiųjų) N. M. (tėvas), S. M. (motina), A. M. (brolis), E. K. (sugyventinis) 2021 m. gruodžio 31 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi draudimo bendrovė įsipareigojo nukentėjusiesiems išmokėti šias draudimo išmokas: N. M. 19 260 Eur neturtinei žalai ir 1 180 Eur laidojimo išlaidoms kompensuoti; S. M. 19 260 Eur neturtinei žalai kompensuoti; A. M. 15 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti; E. K. 19 260 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Minėtos draudimo išmokos žuvusiosios artimiesiems buvo išmokėtos 2022 m. sausio 6 d. mokėjimo pavedimais. Draudimo bendrovė taip pat 2021 m. birželio 14 d. išmokėjo 2 187,28 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią transporto priemonės Volvo, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui patirtą žalą. Draudimo bendrovė iš viso eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėjo 76 147,28 Eur draudimo išmokas, dėl ko byloje ginčo nėra. Draudimo bendrovė laikosi pozicijos, kad tarp techniškai netvarkingo atsakovo automobilio ir eismo įvykio, kurio metu žuvo T. M., yra priežastinis ryšis, kuriam esant draudimo bendrovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtų sumų priteisimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybių, kad eismo įvykio metu jam priklausantis automobilis buvo techniškai netvarkingas, tačiau nesutiko su draudimo bendrovės nukentėjusiems išmokėtų sumų dydžiais.

13. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė atsakovui pareikštą reikalavimą dėl nukentėjusiems asmenims išmokėtų sumų priteisimo grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59 punktu, taip pat įsiteisėjusiame teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kurias laiko prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį.

15. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

16. Draudikas, norėdamas regreso tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išimtimi, privalo įrodyti tik šias aplinkybes: 1) techniškai netvarkingą automobilio būklę; 2) aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016).

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių, kad eismo įvykio metu jam priklausanti transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje atliktas atsakovui priklausančio automobilio techninės būklės įvertinimas ir ištirtos sąsajos su įvykusiu eismo įvykiu ir žuvusiosios veiksmais eismo įvykio metu įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl apkaltinamajame teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad atsakovo automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, kad tarp žuvusiosios veiksmų ir kilusio eismo įvykio nėra jokio priežastinio ryšio, kad žuvusiosios neblaivumas nustatytoje situacijoje nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 15-17 psl., apeliacinės instancijos teismo nutarties 10-15 punktai), šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).

18. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėtoje civilinėje byloje ir prijungtoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių draudimo bendrovės poziciją, kad eismo įvykio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (praktiškai neveikė automobilio stovėjimo (rankinis) stabdis), todėl būtent dėl šios priežasties automobilis savaime pajudėjo ir nuriedėjęs kliudė pėsčiąją, ją partrenkdamas ir mirtinai sužalodamas, o ne dėl žuvusios elgesio įvykio metu ir/ar neblaivumo. Esant įrodytoms šioms aplinkybėms, draudimo bendrovė pagrįstai remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išimtimi.

19. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo dėl eismo įvykio žuvusios artimiesiems ir kitos apgadintos transporto priemonės valdytojui draudikės išmokėtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, laikydamasis pozicijos, kad išmokėtos draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, o išmokos turtinei žalai atlyginti nėra tinkamai pagrįstos.

Dėl neturtinės žalos išmokų pagrįstumo.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

21. Atsakovas ginčydamas draudiko išmokėtų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiąją su žuvusiais nesiejo stiprūs emociniai ryšiai, jie nebuvo finansiškai nuo jos priklausomi, žuvusioji gyveno atskirai, įvykis nesukėlė sunkių pasekmių žuvusiosios artimųjų sveikatai. Be to, laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju atsakovo sunki turtinė padėtis turi esminės reikšmės žalos dydžio nustatymui.

22. Nagrinėjamu atveju draudimo išmokos buvo mokamos pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuri reglamentuojama specialaus – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Šiame įstatyme nenumatyta draudiko teisė mažinti draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti atsižvelgiant į eismo įvykio kaltininko turtinę padėti. Be to, nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė neprivalėjo derinti su atsakovu draudimo išmokų dydžių prieš sudarydama taikos sutartį baudžiamojoje byloje, kadangi pagal TPVCAPDĮ draudimo bendrovė privalo jas apskaičiuoti pati.

23. Nagrinėjamų atsakovo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

25. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusiosios motina S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną ji gulėjo ligoninėje, apie įvykį jai pranešė pažįstami asmenys. Dukra gyveno su savo sugyventiniu E. K, Vilniuje, butas priklausė jiems bendrai. Ji gyveno Vilniaus rajone, bet su dukra palaikė glaudžius santykius, kiekvieną dieną susiskambindavo, buvo labai artimos (b. b. t. 1, b. l. 96). Iš esmės analogiškus paaiškinimus S. M. davė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad su dukra buvo labai artimos, T. jai padėdavo materialiai, prižiūrėjo po insulto, pirko vaistus, duodavo grynųjų pinigų. Ji pensininkė, invalidė, todėl T. pagalba jai buvo būtina. Kovo 16 d. jai buvo atlikta operacija, o kovo 18 d. žuvo dukra (b. b. t. 3, b. l. 46-47). Civilinės bylos nagrinėjimo metu žuvusiosios motina iš esmės davė tapačius paaiškinimus duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Papildomai paaiškino, kad dukters žūtis labai pakeitė jos gyvenimą, nes jos santykiai su dukra buvo šilti ir stiprūs, dukra ja rūpinosi, padėdavo finansiškai, pirko produktus, vaistus, nuveždavo pas daktarus. Po dukters žūties ji buvo reabilitacijoje, jai nustojo veikti skydliaukė, komplikavosi kitos turimos lėtinės ligos. Anot jos, T. santykiai su tėvu buvo geri, nors ji ir gyveno atskirai. T. buvo vidurinio išsilavinimo, turėjo siuvėjos specialybę, kiek uždirbdavo negali tiksliai pasakyti. T. santykiai su broliu taip pat buvo labai artimi, brolis prieš metus mirė. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. spalio 29 d. medicinos dokumentų išrašo, S. M. nustatyta anamnezė: krūtinės angina, arterinė hipertenzija, kardiopatija, širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, 2 tipo cukrinis diabetas, 2021-03 atlikta kairės kojos kelio sąnario protezavimo operacija, dešiniojo kelio – planuojama, insultas (b. b. t. 3, b. l. 55-57).

26. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusiosios tėvas N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo dukra T. su savo draugu E. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu jie gyveno apie 25 metus, vedė bendrą ūkį, kartu buvo paėmę kreditą buto pirkimui. Jis gyvena atskirai nuo dukters, bet dažnai susiskambindavo su ja, paskutinį kartą kalbėjo su ja telefonu 2021-03-17 vakare (b. b. t. 1, b. l. 71). Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu žuvusiosios tėvas N. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kad su dukra santykiai buvo geri, dažnai susiskambindavo, susitikdavo, kad T. gyveno su E. virš 20 metų, sugyventinis ją gerbė, jie gyveno gerai. Už laidotuves mokėjo E. (b. b. t. 3, b. l. 47). Civilinės bylos nagrinėjimo metu žuvusiosios tėvas iš esmės davė tapačius paaiškinimus duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Papildomai paaiškino, kad su T. motina yra išsiskyrę, tačiau su dukra nuolat bendraudavo, švęsdavo kartu šventes, ji atvažiuodavo pas jį į sodą, padėdavo sode, dažnai bendravo su dukra telefonu. T. kartu su sugyventiniu gyveno virš 20 metų, jų santykiai buvo geri, jie turėjo bendrą butą. Jis pats išlaidų už laidotuves nepatyrė, gautomis draudimo lėšomis padengė E. išlaidas už dukters paminklą. Dukters mirtį jis išgyveno sunkiai, po dukters mirties pablogėjo jo atmintis. T. santykiai su broliu taip pat buvo geri. Sūnaus sveikata labai pablogėjo po sesers mirties.

27. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusiosios brolis A. M. (2022 m. gruodžio 20 d. mirė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sese jis palaikė labai artimus ryšius, ji praktiškai kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo pas jį ir jie kartu praleisdavo savaitgalius. 2021 m. vasario pabaigoje jis buvo paguldytas į ligoninę, todėl su sese nuo tada nesimatė, bet kasdien susiskambindavo. 2021 m. kovo 17 d. jį išleido iš ligoninės ir jie su sese planavo kartu praleisti artėjantį savaitgalį. Dėl sesės žūties jis labai išgyveno, jam buvo padaryta didelė moralinė žala (b. b. t. 1, b. l. 107). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu žuvusiosios brolis parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad su sese jo santykiai buvo geri, bendravo kiekvienas išeigines, susitikdavo pas motiną. Po T. mirties jis nemiegojo, gėrė vaistus, pablogėjo motinos sveikata. Sesė su sugyventiniu E. gyveno gerai, ji nuolat bendravo su motina, dažnai aplankydavo motiną, jų šeimos ryšys buvo labai stiprus (b. b. t. 3, b. l. 47).

28. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusiosios sugyventinis E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su T. kartu gyveno apie 25-26 metus, nebuvo susituokę, bet vedė bendrą ūkį. Su T. buvo pasiėmę bendrą kreditą buto pirkimui, kuriame gyveno iki T. žūties ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Įvykio metu žuvo jo ilgametė gyvenimo draugė, jam padaryta moralinė žala. Jis savo lėšomis palaidojo T. (b. b. t. 1, b. l. 83). Iš esmės analogiškus paaiškinimus E. K. davė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad su T. kartu gyveno 25 metus, santuokos nebuvo sudarę, bet vedė bendrą ūkį, vaikų neturėjo, turėjo bendrą kreditą. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, mylėjo vienas kitą. Posėdžio metu E. paaiškino, kas jis mokėjo už T. laidotuves, todėl 1 500 Eur turi būti jam sumokėta (b. b. t. 3, b. l. 45-46). Civilinės bylos nagrinėjimo metu žuvusiosios sugyventinis papildomai parodė, kad jis padėdavo T. finansiškai, ji dirbo pagal patentą siuvėja, jie kartu atostogaudavo Turkijoje, Egipte, planavo bendrą ateitį. Nuo 2013 metų jis dirba krovinių vežėju, dažnai išvažiuodavo į komandiruotes. Komandiruočių metu nuolat susiskambindavo su T..Kai grįždavo namo, su T. kartu leisdavo laisvalaikį, nesipykdavo. Kartais pykdavosi, nes kiti žmonės jam pasakojo, kad jam nebūnant namuose T. išgerdavo. T. su motina bendraudavo, kartais pykdavosi. T. santykiai su tėvu ir broliu buvo geri, jie su T. lankydavosi pas tėvą bute ir sode. T. padėdavo broliui finansiškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2021 m. kovo 22 d. E. K. išrašyta Sąskaita -faktūra 1050 Eur sumai už laidojimo paslaugas (b. b. t. 3, b. l. 53). Remiantis TELE2 pateiktais duomenimis, žuvusios sugadinto laikrodžio kaina 378,93 Eur (b. b. t. 3, b. l. 54).

29. Teismas, pasisakydamas dėl šio individualaus atvejo, pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

30. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo atimta 1977 m. gimimo T. M. gyvybė, kuriai įvykio dieną buvo vos 44 metai. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis E. K. neteko ilgametės gyvenimo draugės, su kuria jį siejo labai glaudus ryšys, finansiniai įsipareigojimai ir tolimesni gyvenimo planai, nukentėję N. ir S. neteko savo dukters, su kuria palaikė šiltus ryšius ir kuri jais rūpinosi, neįgalus A. neteko vienintelės sesers, kuri padėdavo jam finansiškai ir su kuria kartu praleisdavo daug laiko. Byloje nėra duomenų, kad iki įvykio T. turėjo rimtų sveikatos problemų, sirgo nepagydoma liga, todėl akivaizdu, kad dėl tokios staigios T. žūties visus nukentėjusiuosius po jos mirties ištiko šokas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, juos apėmė emocinė depresija, tai negrįžtamai pakeitė jų gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas. T. motina ir tėvas dvasinius išgyvenimus, psichologinį skausmą bei kitas pasekmes dėl T. mirties jaučia iki šiol. Tai, kad šiuo metu žuvusiosios sugyventinis E. turi draugę, su kuria planuoja bendrą ateitį, taip pat nepaneigia aplinkybių, kad po sugyventinės, su kuria jis pragyveno kartu 25 metus ir planavo bendrą ateitį, jis patyrė didelius išgyvenimus ir stresą, nes viskas įvyko netikėtai ir staiga, dėl ko jam teko naujai kurti asmeninį gyvenimą. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad T. tėvai buvo išsiskyrę ir gyveno atskirai, ji pati gyveno savarankiškai su savo sugyventiniu E., nekelia abejonių aplinkybės, kad ryšys tarp tėvų, vaikų ir sesės su broliu yra ypatingas, išskirtinis ir nepakeičiamas, todėl artimo žmogaus mirtis tėvams ir broliui sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, taigi ir didelę neturtinę žalą. Visi T. šeimos nariai, tarp jų ir šiuo metu jau miręs brolis A., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jų ryšys su T. buvo stiprus ir nenutrūkstamas. Bylos duomenys patvirtina, kad T. motina ir šiuo metu jau miręs brolis turėjo daugybę lėtinių ligų, dėl kurių jiems buvo būtina T. pagalba ir palaikymas. Akivaizdu, kad esamoje situacijoje žuvusiosios motina ir brolis turėjo pagrįstus lūkesčius šiltus santykius su T. puoselėti ir ateityje. Tai, kad žuvusiosios artimieji – motina ir brolis – iki įvykio turėjo lėtinių ligų nepaneigia fakto, kad po artimo žmogaus staigios žūties jų savijauta galėjo ženkliai pablogėti ir komplikuotis, atitinkamai turėti įtakos ir žuvusiosios brolio mirčiai.

31. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad dėl nuteistojo atsakovo nusikalstamų veiksmų T. M. neteko gyvybės, sukeltos pasekmės yra negrįžtamos. Iš esmės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kaip žuvusiosios artimieji išleido draudimo jiems išmokėtas išmokas. Susidariusioje individualioje situacijoje, kai staiga ir netikėtai žūsta jauno amžiaus šeimos narys, akivaizdu, kad šeimos nariai patiria didžiulį stresą, todėl išgyvendami netektį jie ne vien imasi medicininio gydymo, kaip situaciją supranta atsakovas ir jo atstovas, bet ir imasi socialinių veiklų (kelionės, sportas, kita fizinė veikla), kurios leidžia atsistatyti psichologiškai ir susitaikyti su netektimi. Todėl visiškai pateisinami žuvusiosios tėvo N. veiksmai, kai pastarasis už draudimo lėšas nusprendė aptverti tvora sodo, kur dažnai atvažiuodavo jo dukra, teritoriją, po 2 000 Eur duoti anūkams, kurie neteko tetos, dalį lėšų skirti kelionėms.

32. Pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovės išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Akcentuotina, kad nors šis teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis laikytinas gairėmis, kurios padeda užtikrinti panašų analogiškų situacijų sprendimą, tuo pačiu ir nukentėjusiųjų asmenų lygiateisiškumą, nustato ribas, kurių būtina paisyti, siekiant užtikrinti teisingą bei sąžiningą neturtinės žalos atlyginimą.

33. Teismas papildomai pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo sunkia turtine padėtimi, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad atsakovas, būdamas 35 metų amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti bei maksimaliai prisidėti prie nukentėjusiems sukeltos žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, kartu su atsiliepimu pateikti duomenys iš Sodros nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali įsidarbinti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios Vilniaus technologijų mokymo centro pažymos, atsakovas 2010 m. birželio 28 d. baigė tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus profesinio mokymo programą, jam išduotas profesinio mokymo diplomas ir suteikta tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikacija (b. b. t. 2, b. l. 160). Remiantis Juridinių asmenų registro pažymos duomenimis, atsakovo vardu įregistruota mažoji bendrija (duomenys neskelbtini), veiklos rūšys – keleivinis sausumos transportas (b. b. t. 2, b. l. 162). Pats atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu, kad įmonė vykdo veiklą, ką patvirtina ir byloje pateiktos ataskaitos (DOK-19028). Kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų duomenų apie vykdomąsias bylas, šiuo metu jo atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad jis nuolat ir nepertraukiamai finansiškai prisideda prie savo vaiko išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Vien atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas, kurio duomenimis paskutinis mokėjimas vaikui buvo atliktas 2022 m. birželio 20 d., nepatvirtina jo deklaruojamų aplinkybių, jog jis tinkamai ir nuolat rūpinasi vaiku. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų, 2007 m. liepos 11 d. jis gydėsi ortopedijos-traumatologijos skyriuje po traumos eismo įvykio metu. Kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas serga lėtinėmis ar kitokio pobūdžio ligomis, kad jam nustatytas nedarbingumo lygis ir/ar specialūs poreikiai, dėl ko jis negali dirbti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartą buvo suteikta galimybė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia savo argumentus dėl negalėjimo dirbti, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą bei esant duomenims apie atsakovo įsigytą tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikaciją ir vykdomą mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) veiklą, labiau tikėtina, kad atsakovas vengia įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas ne dėl turimų sveikatos problemų, o dėl turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

34. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens, deklaruojama sunki turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti draudiko sumokėtų nukentėjusiems išmokų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl išmokėtų turtinės žalos išmokų pagrįstumo.

35. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nei žuvusiosios tėvas N. M., nei žuvusiosios sugyventinis E. K. nėra tinkamai įrodę, kad vienam iš jų buvo padaryta turtinė žala, susijusi su žuvusiosios laidojimo išlaidomis. Taip pat atsakovas laikosi pozicijos, kad kitos eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalos dydis apskaičiuotas netinkamai.

36. Kaip matyti iš baudžiamojoje ir civilinėje bylose esančių duomenų, 2021 m. kovo 22 d. E. K. buvo išrašyta sąskaita – faktūra 1 050 Eur sumai už laidojimo paslaugas (b. b. t. 3, b. l. 53), taip pat tą pačią dieną išrašyta sąskaita – faktūra 450 Eur sumai už laidojimo prekes (žr. ieškinio priedus). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad paslaugų užsakovas yra E. K., už jas sumokėjo taip pat šis asmuo. Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė išskaičiavusi valstybės mokamą laidojimo pašalpą, iš viso išmokėjo 1 180 Eur išmoką turtinei žalai atlyginti. Ši išmoka buvo išmokėta žuvusiosios tėvui N. M.. Kaip civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino N. M., faktiškai laidotuvių išlaidas padengė dukters sugyventinis E. K., tačiau draudimo išmoka buvo pervesta jam, todėl jis grąžino E. šias pinigines lėšas sumokėdamas už dukters paminklą. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas E. K. patvirtino, kad jis apmokėjo visas žuvusiosios laidotuvių išlaidas, jokių pretenzijų žuvusiosios tėvui neturi. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad faktiškai laidotuvių išlaidas apmokėjo žuvusios sugyventinis, ką patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai, todėl priešingai nei teigia atsakovas, šias išlaidas draudimo bendrovė pagrįstai laikė būtinomis ir jas atlygino. Tai, kad žodinio susitarimo pagrindu šios išlaidos buvo pervestos ne tiesiogiai jas patyrusiam E. K., o žuvusiosios tėvui nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes šalys laisva valia gali susitarti dėl tokio atsiskaitymo. Juo labiau vertinant tai, kad žuvusiosios tėvas N. M. iš šių lėšų atsiskaitė už žuvusiajai pastatytą paminklą ir šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų.

37. Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos Techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akto matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – sulenktas šio automobilio galinis dešinės pusės sparnas, sulenktos galinės dešinės pusės duris, nubrozdintas galinis bamperis (b. b. b. l. 43, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. D.-Č., kurios vardu buvo registruotas minėtas automobilis, parodė, kad įvykio metu buvo sudaužytas jos automobilis, dėl įvykio ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“ dėl patirtos žalos atlyginimo (b. b. t. 1, b. l. 118-119).

38. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju Volvo automobilio savininkei nepagrįstai buvo atlygintos automobilio remonto išlaidos, kurios viršija automobilio rinkos kainą. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto pirmajame sakinyje nurodyta, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalų rinkos vertę iki eismo įvykio. Tokiu atveju, jei turtas neremontuojamas, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki įvykio, o būtinosios išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir dalių įkainius (Taisyklių 15 p. 2 ir 3 sakiniai). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu apgadintas automobilis yra faktiškai suremontuotas. Tai pagrindžia su ieškiniu pateikta 2021 m. birželio 11 d. serviso UAB „Trimekta“ sąskaita bendrai 2 187,28 Eur sumai (su PVM) už automobilio remonto darbus su pakeistomis detalėmis, dažais ir medžiagomis. Esant tokiai situacijai draudimo bendrovė pagrįstai skaičiavo išmoką (tai ir padarė) pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurios sudaro 2 187,28 Eur. Draudimo išmokos suma atitinka AUDATEX remonto sąmatoje nurodytą remonto sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąmatoje, priešingai nei nurodo atsakovas, nurodytos ne Volvo oficialių atstovų naujų originalių dalių kainos, o naudotų dalių kainos (išskyrus klijų). Šių dalių kainos yra įvestos ranka (pažymėtos žvaigždute *, žr. 3 sąmatos psl. „Dalys“), be to, atitinka vidutines naudotų dalių kainas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo suremontuotas naudotomis dalimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo išmoka viršijo patirtą žalą.

39. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė, norėdama regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovo, įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto būtinąsias sąlygas, tinkamai pagrindė išmokėtų draudimo išmokų dydį ir pagrįstumą, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo draudimo bendrovei 76 147,28 Eur.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (76 147,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 367,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis).

42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 59,74 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 60,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovo E. M. (E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76 147,28 Eur (septyniasdešimt šešių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų ir 28 ct) išmokėtų draudimų išmokų sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (76 147,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 367,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. M. (E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė