- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-91-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00614-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14248-989/2024, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4268-477/2024 priimtas ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ieškinys atsakovui U. L. dėl skolos priteisimo ir panaikintas Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. teismo įsakymas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui U. L. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
3. Atsakovas U. L. 2024 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą priteisti atsakovui iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikti į bylą su 2024 m. liepos 1 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidu? (1 742,40 Eur) bei pridėti prie 2024 m. rugsėjo 6 d. tripliko (1 161,60 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymą tenkino – priteisė atsakovui U. L. iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnybos“ ieškinį atsakovui U. L. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, tačiau liko neišspręstas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
7. Ieškinys 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. teismui nustačius, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punktu šalys susitarė dėl ginčų sprendimo. Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 9.3. papunktį, jei ginčai neišsprendžiami per trisdešimt dienų nuo derybų dėl tokio ginčo pradžios, šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles, arbitražo vieta Stokholmas, Švedija. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024 konstatavo, kad nurodytos Sutarties nuostatos (arbitražinio susitarimo) negaliojimas nėra akivaizdus, o ieškovė į bylą nepateikė šio susitarimo negaliojimą patvirtinančių įrodymų. Taigi, ieškovė inicijavo teisminį procesą, žinodama arbitražinės išlygos nuostatą, įtvirtintą šalių sudarytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje.
8. Teismas darė išvadą, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi, teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, t. y. iš esmės dėl netinkamo atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo ar todėl, kad atsakovas ieškinį būtų pripažinęs, todėl atsakovas įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 2 904 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro patirtos išlaidos už pateiktą prieštaravimą (dėl kreditorės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pateikto pareiškimo išduoti teismo įsakymą), už atsiliepimo parengimą ir už dokumentu? rengimą.
10. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. papildomą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas, pateikdamas procesinius dokumentus (atsiliepimą ir prieštaravimus dėl teismo įsakymo), jau išreiškė savo poziciją dėl ieškinio, nurodė, kad nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos teismuose, kadangi tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčo. Todėl teismas be pagrindo įpareigojo šalis toliau teikti procesinius dokumentus ir bylą nagrinėjo paruošiamųjų dokumentų būdu, nors, įvertinęs byloje esančius dokumentus ir šalių poziciją, galėjo ieškinį palikti nenagrinėtą. Ginčo suma yra tik 1 556,84 Eur, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 2 904 Eur, t. y. dvigubai didesnė už ginčo sumą. Byla yra nesudėtinga, faktinių aplinkybių mažai, bylos apimtis nedidelė. Pats teismas, priimdamas procesinį sprendimą, kuriuo ieškinį paliko nenagrinėtą, pažeidė ekonomiškumo principą, didino bylinėjimosi išlaidas, kadangi neatsisakė priimti ieškinio, o jį priėmė ir nusprendė bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo pateiktų procesinių dokumentų apimtis yra nedidelė, triplike jis nurodė analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ginčo sumai, bylos apimčiai ir sudėtingumui, teismas turėjo pareigą jas mažinti iki protingų ir proporcingų.
11.2. Teismas netinkamai taikė arbitražinį susitarimą reglamentuojančias teisės normas. Remiantis Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsniu, teismas nustatęs faktą, kad tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, turėjo pareigą atsisakyti priimti ieškinį, kadangi teismui jau tuo metu, remiantis šalių pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartimi, tapo aišku, kad byla negali būti nagrinėjama Lietuvos teismuose.
11.3. Skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota.
12. Atsakovas U. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atsakovo U. L. naudai patirtas 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:
12.1. Teismas, laikydamasis CPK reikalavimų, pagrįstai paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė ekonomiškumo principą. Bylos nagrinėjimas nebuvo užvilkintas, proceso metu nebuvo pažeisti CPK 227 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. teismui nustačius, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punktu šalys susitarė dėl ginčų sprendimo. Teismas, laikydamasis CPK 94 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisingai įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi, teismui palikus nenagrinėtą ieškovės ieškinį. Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 2 904 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už pateiktą prieštaravimą (dėl kreditorės pateikto pareiškimo išduoti teismo įsakymą), už atsiliepimo parengimą ir už dokumentų rengimą. Teismas įvertino, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Be to, nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Nedidelė ieškinio suma nereiškia, kad byla nėra sudėtinga, o iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė neginčija advokatės darbo laiko sąnaudų, turėtų rengiant atsiliepimą (8 val.) ir tripliką (6 val.), dydžio. Atsakovo atstovės darbo laiko sąnaudos nebuvo neprotingai didelės, atsižvelgiant į byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, o jų pagrįstumą ir realumą patvirtina byloje pateikti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismas atsižvelgė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1530-967/2024 konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos dėl arbitražinio susitarimo negaliojimas nėra akivaizdus, o ieškovė nepateikė šio susitarimo negaliojimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė inicijavo teisminį procesą, žinodama arbitražinės išlygos nuostatą, įtvirtintą šalių sudarytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako atskirojo skundo argumentų ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria, bylą baigus, nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas pagal kreditorės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą 2024 m. balandžio 23 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1 556,84 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 23 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininko U. L.. Skolininkui, pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi juos priėmė ir nustatė kreditorei terminą ieškiniui pareikšti.
16. UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2024 m. gegužės 23 d. Utenos apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo U. L. 1 556,84 Eur skolą, 9,23 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4268-477/2024 ieškovės ieškinį priėmė, panaikino 2024 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnybos“ ieškinį atsakovui U. L. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, ir 2024 m. spalio 9 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui U. L. iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ginčo sumai, bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teismas turėjo pareigą jas mažinti iki protingų ir proporcingų. Jos nuomone, pats teismas prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų didinimo.
19. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d.). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.1 str., 1.5 str., 6.263 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi, teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, todėl atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė gindamasis nuo ieškovės jam pareikštų reikalavimų.
21. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek
93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl
kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ginčijamų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindą, visgi, neturi pagrindo spręsti, jog kuri nors iš ginčo šalių nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, kad jų procesinis elgesys nagrinėjant civilinę bylą buvo netinkamas.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame atsakovo atsiliepime į ieškovės pareikštą ieškinį, buvo prašoma ieškinį palikti nenagrinėtą, o šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad 2023 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 2023-03-30 įtvirtintas ir galiojantis arbitražinis susitarimas, jog šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį. Tačiau teismas nevertindamas šių aplinkybių 2024 m. liepos 16 d. nutartimi nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui nustatyti paruošiamųjų dokumentų būdu. Abi šalys aktyviai įsitraukė į bylą, teikė procesinius dokumentus. Ieškovei teismui pateikus dubliką, o atsakovui – tripliką, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
24. Nors ieškovė pateikdama teismui ieškinį, nesilaikė Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų, nustatančių sutarties pagrindu kilusių ginčų sprendimo tvarką, ir pasirinko ne patį ekonomiškiausią ir operatyviausią ginčo sprendimo būdą, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog toks ieškovės elgesys buvo nesąžiningas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl 2024 m. balandžio 23 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4268-477/2024, taip pat nenurodė aplinkybių dėl arbitražinės išlygos, dėl ko ieškovė galimai nebūtų reiškusi ieškinio, teismui panaikinus teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas atsakovo nesąžiningas procesinis elgesys. Teikdamos procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, dubliką ir tripliką) abi šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.
25. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu, pažeidė ekonomiškumo principą.
26. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Jei arbitražinė išlyga galioja, ginčas turi būti sprendžiamas arbitražo tvarka, o ne bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi teismas ieškinį priėmė ir pradėjo pasirengimo procesą, tai reiškia, kad arbitražinės išlygos egzistavimas nebuvo įvertintas priimant ieškinį.
27. Atsakovas U. L., pateikęs 2024 m. birželio 28 d. atsiliepimą į ieškinį ir prašęs bylą nutraukti dėl arbitražinės išlygos buvimo, iš esmės nurodė aplinkybę, kuri galėjo būti pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas privalo palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas iki pirmojo teismo posėdžio pabaigos pareiškia tokį prašymą. Taigi, teismas, priėmęs ieškinį dėl ginčo, kurio sprendimui šalių susitarimu buvo nustatyta arbitražinė išlyga, atsakovui pateikus prašymą remtis arbitražine išlyga dar pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, turėjo įvertinti arbitražinės išlygos galiojimą. Tačiau teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartyje dėl pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepasisakė, taip pat nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti arbitražinės išlygos galiojimu ar jos taikymo apimtimi. Nenustatęs aplinkybių dėl šalių sudaryto arbitražinio susitarimo akivaizdaus negaliojimo, nei vienai iš šalių nepareiškus reikalavimo nuginčyti arbitražinę išlygą, taip pat nenustačius, kad buvo pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai, atsakovui nesutinkant nagrinėti bylą bendrosios kompetencijos teisme, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis bei taikytinas šio ginčo kontekste, todėl ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtu jau po atsiliepimo į ieškinį priėmimo. Nustačius pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, neabejotinai didėjo abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas.
28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nurodomos šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė priteisti ir pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 2 904 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už pateiktą prieštaravimą dėl pagal kreditorės pareiškimą išduoto teismo įsakymo (193,60 Eur), už atsiliepimo parengimą (1 548,80 Eur) ir už tripliko parengimą (1 161,60 Eur).
30. Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, atsiranda poreikis įvertinti patirtas išlaidas pagal jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 d.); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 d.). CPK 8 straipsnis taip pat įpareigoja šalis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi proceso šalys nepakankamai bendradarbiavo, ir tai sudaro pagrindą sumažinti atsakovui priteistinas bylinėjimosi. Toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.)
31. Bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimas grindžiamas proporcingumo, pagrįstumo ir teisingumo principais. Jei prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija ginčo sumą arba sudaro itin didelę jos dalį, teismas turi teisę jas mažinti, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
32. Maksimalų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijos nėra privalomos, tačiau jos yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
33. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
34. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos ir proporcingos, o teismas gali mažinti bylinėjimosi išlaidas, jei jos yra aiškiai per didelės ginčo atžvilgiu, net jei jos buvo faktiškai patirtos ir pagrįstos dokumentais.
35. Ieškinio palikimas nenagrinėtu nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra mechaniškas – teismas turi įvertinti, ar išlaidos yra pagrįstos, reikalingos ir proporcingos. Jei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma beveik dvigubai viršija ginčo sumą, teismas turėtų ypač kruopščiai vertinti, ar tokios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, t. y. teismas turi vertinti, ar tokių išlaidų dydis nėra perteklinis ir ar jos nepažeidžia šalių lygybės bei teisės į teisingą procesą principų.
36. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju bylos apimtis nėra didelė, byla nebuvo sudėtinga, ginčo nagrinėjimas nereikalavo specialių žinių ar teisės aiškinimo sudėtingumo, nagrinėjamu klausimu yra suformuota teismų praktika, o teisinis bylos vertinimas nėra sudėtingas. Paprastos faktinės aplinkybės ar įprasti teisiniai argumentai reiškia, kad procesinių dokumentų rengimas nereikalavo daug sudėtingų teisinių analizių. Be to, ginčas buvo išspręstas ankstyvoje proceso stadijoje, t. y. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, byla neišsivystė į sudėtingą procesą (nebuvo nagrinėjami sudėtingi klausimai, atliekamas išsamus įrodymų vertinimas), atsakovo advokato parengti procesiniai dokumentai buvo nedidelės apimties, triplike iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kurie buvo pateikti atsiliepime į ieškinį, kas nereikalavo daug advokato laiko ar resursų. Per didelių bylinėjimosi išlaidos priteisimas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir užkrauna nepagrįstą finansinę naštą ieškovei, o tai prieštarauja civilinio proceso tikslams užtikrinti teisingą ir ekonomišką bylos sprendimą.
37. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas atsakovo prašomas priteisti advokato pagalbai apmokti išlaidas mažinti per pusę.
38. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl skundžiamą nutartį laiko netinkamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo 2024 m. spalio 9 d. papildomą nutartį vertinti kaip netinkamai motyvuotą.
39. Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. papildoma nutartis keistina, sumažinant iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki protingo dydžio – 1 452 Eur, kas atitiktų ginčo sudėtingumą, apimtį ir faktinę ginčo sumą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Atskirąjį skundą tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti – sumažinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas 304491546, atsakovui U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.