- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-31056-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24882-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- G. T.
- Advokatai
- Tomas Juonys, Agnija Frejerė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei G. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. T. 3000,00 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-6):
1.1. Ieškovė su A. P. atstovaujančia G. T. 2017-09-21 sudarė Preliminarią sutartį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1 punktas numatė, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą kurio unikalus Nr. 4400-0524-2018:2377, esantį Strielčiukų g. 4-1, Vilniuje (toliau – ir Turtas ). Sutarties 2 punktas numatė, kad Šalys susitarė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure kai Pirkėjas surinks visą sandoriui reikiamą pinigų sumą iki 2019-09-30. Sutarties 3 punktas numatė, kad turtas bus perkamas/parduodamas už 31000 Eur. Sutarties 4 punktas numatė, kad užtikrindamas savo įsipareigojimų vykdymą pirkėjas sumokės pardavėjui avansą 4000 Eur, kuris bus įskaičiuojamas į turto kainą. Likusią sumą pardavėjas sumokės pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Nuosavybės teisė pirkėjui pereis pilnai atsiskaičius su pardavėju už Turtą;
1.2. Ieškovė, vykdydama Sutarties 4 punktą dėl 4000,00 Eur avanso sumokėjimo, 2017 m. rugsėjo pradžioje susitiko su pardavėją A. P. atstovaujančia G. T. ir jai grynaisiais pinigais perdavė 4000 Eur avansą. Atsakovė gavusi 4000,00 Eur avansą iš ieškovės, pažadėjo visus 4000 Eur perduoti įgaliotojui – pardavėjui A. P.. Praėjus kiek laiko, ieškovei paskambinus A. P., ieškovė iš pardavėjo sužinojo, kad jis iš savo įgaliotinės G. T. gavo tik 1000,00 Eur. A. P. ieškovei paaiškino, kad jis nežino, kodėl G. T. jam perdavė tik 1000,00 Eur, nurodė, kad nežino kur yra likę 3000,00 Eur pinigai, kuriuos ieškovė perdavė atsakovei G. T.. Ieškovė ne kartą susisiekė su G. T., tačiau ši pradžioje nurodė, kad nežino, kur yra likę 3000,00 Eur. Vėliau atsakovė žadėjo ieškovei paimtus 3000,00 Eur grąžinti, tačiau iki šios dienos ieškovei J. P. priklausantys 3000,00 Eur grąžinti nėra;
1.3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė ne tik, kad nesilaikė Sutarties 4 punkto, tai yra neperdavė viso 4000 Eur avanso pardavėjui A. P., netgi atvirkščiai perdavusi dalį 1000,00 Eur avansą A. P.. Likusią 3000,00 Eur sumą pasisavino ir negrąžino ieškovei J. P.. Ieškovė yra apgauta iš finansinės pusės, todėl siekia teisingumo susidariusioje situacijoje. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi, t. y. gavusi 3000,00 Eur sumą be jokio teisinio pagrindo ir galimai panaudojusi savo asmeniniais tikslais;
1.4. Pirma, atsakovė praturėjo dėl to, kad ieškovė jai 2017 m. rugsėjo perdavė 4000,00 Eur avansą, iš kurių 3000,00 Eur atsakovė pasisavino; antra – ieškovė davė atsakovei G. T. savo asmeninius uždirbtus pinigus – santaupas; trečia – yra akivaizdus priežastinis ryšys, nes ieškovė perdavė pinigus – avansą buto pirkimui, tačiau šiuo metu nei buto, nei pinigų neturi, o atsakovė turi ieškovei priklausančią 3000,00 Eur sumą; ketvirta – atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, ieškovė niekada nedovanojo atsakovei tokios pinigų sumos, tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsakovė tuos pinigus gali pasilikti sau ir su jais daryti ką nori; penkta – nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, nes būtent 2017 m. rugsėjo pradžioje atsakovė ir praturtėjo nepagrįstai, nes disponuoja 3000,00 Eur suma, nors šie pinigai buvo skirti buto pardavėjui A. P.; šešta – ieškovė J. P. negalėjo net pagalvoti, kad bus apgauta, kadangi atsakovė Sutartyje buvo nurodyta, kaip A. P. įgaliotinė, todėl ieškovė nuostolių rizikos negalėjo numatyti; septinta – ieškovė patvirtina, kad nėra kito būdo apginti savo pažeistas teises ir yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes į kalbas atsakovė nesileidžia, į ieškovės raginimus grąžinti skolą nekreguoja;
1.5. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius;
1.6. Sutartį pasirašė šalys bei buvo susipažinusios su jomis. Todėl avansą 4000,00 Eur galėjo paimti arba atsakovė, arba pardavėjas A. P.. Joks kitas asmuo 4000,00 Eur avanso paimti negalėjo, o ir svetimam žmogui ieškovė pinigų nebūtų perdavusi. Be to, atsakovė gerai žinodama Sutarties 4 punktą, žinojo, kad avansas mokamas 4000,00 Eur, ne 1000,00 Eur, todėl tikėtina, kad 1000 Eur avanso atsakovė nebūtų galėjusi priimti, o net jeigu ir būtų priėmusi 1000,00 Eur avansą, tokią aplinkybę turėjo pažymėti raštu minėtoje sutartyje abiems šalims pasirašant. Tam, kad šalys žinotų ir turėtų įrodymą, jog buvo paimtas ne visas 4000,00 Eur avansas, bet tik 1000,00 Eur. Tačiau, ieškovė atsakovei perdavė visą 4000,00 Eur avansą iš kurių 3000,00 Eur sumą atsakovė pasisavino.
1.7. Ieškovė dėl tokių atsakovės galimai nusikalstamų veiksmų kreipėsi į policiją. Šiai dienai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Todėl galimai svarbias civilinei bylai nagrinėti aplinkybes, gali būti nustatęs ir tyrimą atliekantys policijos pareigūnai;
1.8. Ieškovė, matydamas tokius atsakovės veiksmus ir po 3000,00 Eur pasisavinimo, ieškovė, siekdama apsisaugoti įrašė keltą telefoninių pokalbių su atsakove, kuriuose ji pažada 3000,00 Eur sumą, ieškovei grąžinti. Be to, garso įraše girdisi kaip atsakovė pripažįsta, kad pinigus ieškovė atgaus, tik raštiškai per advokatus. Todėl tokius atsakovės teiginius galima laikyti, kaip prisipažinimą ar patvirtinimą, kad atsakovė pasisavino iš ieškovės 3000,00 Eur pinigų sumą, kurios atsakovė neperdavė pardavėjui A. P..
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 68):
2.1. ieškovė yra netinkamas ieškovas reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Šalys pasirašė sutartį. Atsakovė pasirašė Sutartį kaip busimojo pardavėjo atstovė. Tarp šalių iš anksto buvo aptartos ir suderintos visos esminės busimojo sandorio sąlygos. Ieškovei buvo puikiai žinomos visos 2017-09-21 sutarties sudarymo aplinkybės – ieškovei iš anksto buvo pateikti turto nuosavybės dokumentai, ji puikiai žinojo kas yra turto savininkas, taip pat žinojo kad atsakovė veikia kaip turto savininko atstovė – ieškovei buvo pateiktas atsakovės asmens dokumentas;
2.2. Visos galutinai suderintoje ir pasirašytoje sutartyje numatytos sąlygos ieškovę tenkino, įsipareigojimų pagal tarpusavio sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovė perdavė atsakovei avansą už turtą – 4000,00 Eur sumą. Ši suma šalių susitarimu buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė neturėjo galimybės pakankamai greitai sudalyti pirkimo-pardavimo sutarties, t. y., tinkamai atsiskaityti už turtą, – numatyta sandorio data yra tik 2019-09-30 ir tai, kad ieškovei laikotarpiu nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dienos buvo suteikta galimybė naudotis turtu panaudos pagrindais. Pasirašius Sutartį atsakovė perdavė ieškovei Turto raktus. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta, preliminarioje sutartyje numatytas terminas jai sudaryti nėra pasibaigęs;
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė teigia, kad atsakovė perdavė turto savininkui tik 1000,00 Eur, likusius 3000,00 Eur pasiliko sau ir neva nepagrįstai praturtėjo. Šis teiginys yra nepagrįstas. Atstovavimo santykiai gali būti skirstomi į vidinius (tarp atstovaujamojo ir atstovo) ir išorinius (tarp atstovo ir trečiųjų asmenų). Atstovaujamasis ir atstovas savo tarpusavio santykius sprendžia tarpusavio susitarimu. Atstovaujamasis turi teisę nurodyti atstovui perduoti jam visą gautą avanso sumą, tačiau taip pat turi teisę nurodyti atstovui saugoti gautą avansą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sandorio dienos arba panaudoti kitai paskirčiai, pvz., skolų už turtą padengimui, atlyginimui už atstovavimą ir pan. Joks tretysis asmuo neturi teisės nei atstovui, nei atstovaujamajam nurodyti, kaip turėtų būti saugomos ir/ar panaudojamos atstovui perduotos piniginės lėšos (jei tai nėra numatyta sutartyje). Tuo labiau, apkaltinti atstovą lėšų, kurios jam buvo perduotos pagal tarpusavio sutartį, pasisavinimu. Todėl, atsakovo įsitikinimu, ieškovas neturi teisės teikti reikalavimo atsakovui vienaip ar kitaip panaudoti pagal sutartį gautas pinigines lėšas, tuo labiau reikalauti šias lėšas ar dalų jų perduoti (gražinti) jam pačiam, motyvuojant tuo, kad jos neperduotos atstovaujamam. Be to, teismo sprendimas šioje byloje niekaip nepakeistų šalių sutartinių santykių/įsipareigojimų;
2.4. Ieškovė ieškinyje pati sau prieštarauja, vienoje dalyje teigdama, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, kitoje cituodama kasacinio teismo praktiką bei civilinį kodekso nuostatas, kurios akivaizdžiai tam prieštarauja. Atsakovė pinigines lėšas iš ieškovės gavo pagal tarpusavio pasirašytą sutartį. Sutartis civilinės teisės normoms neprieštarauja. Todėl teisės normos dėl nepagrįsto praturtėjimo šiuo atveju netaikytinos.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. P. pateikė atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime iš esmės nurodė:
3.1. Turtas priklauso trečiajam asmeniui ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
3.2. 2016 m. galimai žiema, nusprendė parduoti Turtą. Buvo patalpintas skelbimas tinklalapyje www.aruodas.lt. 2017 m. galimai pavasarį paskambino atsakovė, kurios anksčiau nepažinojau ir pasiteiravo, ar gali surasti pirkėją parduodamam Turtui. Neprieštaravo, kad ji pasiūlytų parduodamam nekilnojamam turtui pirkėją, tačiau informavo, jog turtas bus parduotas, kai bus sutvarkyti visi dokumentai susiję su žemės klausimu (tuo metu jau buvo pradėtos žemės susigrąžinimo ir įteisinimo procedūros);
3.3. 2017 m. galimai vasara atsakovė pranešė, kad yra parduodamo Turto pirkėjas ir pasiūlė sudaryti Buto pirkimo – pardavimo preliminariąją sutartį. Informavo atsakovę, kad dar nėra baigtas žemės susigrąžinimo ir įteisinimo klausimas, todėl jokios sutarties negali sudaryti, nes nežino per kokį laikotarpį valstybinės institucijos priims galutinį sprendimą. Bendraudamas su G. T. niekada, nei žodžiu, nei raštu, nesutiko ir jos neįpareigojo atstovauti sudarant sutartis.
3.4. Po pokalbio praėjus kelioms dienoms, vėl paskambino atsakovė ir pasakė, kad pirkėjas vis tiek nori pirkti Turtą ir lauks kol bus išspręstas žemės klausimas. Taip pat atsakovė pasakė, kad pirkėjas perdavė 1000,00 Eur kaip garantą, kad aš panaikinčiau skelbimą ir neieškočiau galimų Turto pirkėjų, todėl skelbimas buvo panaikintas ir su kitais galimais pirkėjais nebendravo;
3.5. 2018 m. vasarą prie parduodamo Turto netikėtai sutiko moterį, kuri prisistatė J. P., galima Buto pirkėja. Pokalbio metu ji pasakė, kad su atsakove pasirašė Sutartį bei perdavė 4000,00 Eur avansą. Informavo ieškovę, kad neįgaliojo atstovauti ir apie sudarytą Sutartį nieko nežino. Taip pat informavo, kad G. T. perdavė 1000,00 Eur, teigdama, jog tai garantas, kad nutrauksiu turto pardavimo procedūras, ką ir padarė. Po pokalbio pasiūlė visiems susitikti ir išsiaiškinti aplinkybes;
3.6. 2018 m. vasarą įvyko susitikimas su G. T., kurio metu dalyvaujant J. P., ji patvirtino, kad nežinant sudarė Sutartį bei gavo 4000,00 Eur kaip avansą, vėliau 1000,00 Eur perdavė, nurodydama, kad tai garantas, jog būtų nutrauktas tolimesnis Buto pardavimas kitiems asmenims. Pokalbio metu J. P. pareikalavo, kad G. T. gražintu pasisavintus 3000,00 Eur arba juos perduoti trečiajam asmeniui, tačiau G. T. atsisakė tai daryti, teigdama, kad preliminarioji sutartis yra teisėta ir nepasibaigusi, todėl tariamo avanso negražins.
4. Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog dirba nekilnojamojo turto srityje, su ieškove santykiai konfliktiški, su atsakove dalykiški. 2017 m. pradžioje ieškovė kreipėsi, prašydama padėti įsigyti butą. Žinojo, jog atsakovė pardavinėja A. P. priklausantį butą. Tuomet susitiko su ieškove bei atsakove, vyko derybos. Ieškovė sakė, jog šiuo metu pinigų neturi, tačiau turės po 1 metų ir galės sumokėti už butą, nes vyras dirba užsienyje. Prašė leisti butui naudotis, susitvarkyti vandentiekio įvado darbus. Su trečiuoju asmeniu A. P. derino preliminarios Sutarties sąlygas. Trečiajam asmeniui negalėjo būti nežinoma apie Sutartį, nes jis gavo 1000,00 Eur avansą. Atsakovei buvo perduoti 4000,00 Eur, trečiajam asmeniui 1000,00 Eur. Buvo žinoma, jog atsakovė trečiajam asmeniui atstovauja žodinės sutarties pagrindu. Praktikoje yra dažnas atvejis, kai pardavėjas pasako kainą, kurią norėtų gauti, o suma, kuri viršija nurodytą kainą, pasiima tarpininkas (b. l. 58-59).
Atsiliepimas
5. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, jog avansas buvo sumokėtas už perkamą Turtą, Sutartį pasirašė su atsakove. Sumokėjo 4000,00 Eur avansą. Atsakovė prisistatė kaip A. P. atstovė, buvo žodinis susitarimas, kad atstovaus trečiąjį asmenį. Prašė grąžinti 1000,00 Eur, tačiau atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad pinigus grąžinti gali atsakovei. Surado kitą butą, todėl planuoja nepirkti parduodamo buto. Trečiasis asmuo sakė, kad butą parduoda už 28000,00 Eur, Sutartyje buvo nurodyta 31000,00 Eur suma. Butą aprodė liudytojas E. N., turėjo buto raktus, butas tiko. E. N. pasiūlė sudaryti preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties tekstas buvo derinamas su liudytoju ir atsakove. Visos sąlygos tiko, tekstas buvo suderintas. Galutinė suma, kurią suderėjo buvo 31000,00 Eur. Buto raktai buvo perduoti, tačiau jame negyvena, kadangi jis dar nėra įrengtas. 4000,00 Eur buvo įskaičiuoti į buto kainą. Trečiasis asmuo A. P. sakė, kad dar turi sumokėti 27000,00 Eur (b. l. 58-59).
6. Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad Sutartis 10 kartų buvo keičiama, kad tiktų ieškovei. Su trečiuoju asmeniu susipažino per pažįstamus ir žodžiu susitarė dėl buto pardavimo. Ieškovė sumokėjo 4000,00 Eur, 1000,00 Eur sumokėjo trečiajam asmeniui, sakė, apie sumokėtą avansą. Trečiajam asmeniui parodė preliminarią sutartį, pretenzijų neturėjo. Su trečiu asmeniu susitarė dėl 3000,00 Eur uždarbio. Trečiasis asmuo nereiškė pretenzijų dėl ieškovės sumokėto avanso grąžinimo (b. l. 58-59).
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. P., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, paaiškino, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nurodė, jog nutarė parduoti butą, patalpino skelbimą portale „Aruodas“, nurodė parduodamo turto kainą – 28000,00 Eur. Paskambino atsakovė, pasiūlė surasti pirkėją, sutarties nepasirašinėjo, davė atsakovei buto raktus bei buto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, susitarė, jog atsakovė surastų pirkėją. Atsakovė perdavė 1000,00 Eur, sakė, jog sumokėjo pirkėjas, po pinigų gavimo skelbimus išėmė. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl vandentiekio projekto rengimo. Su atsakove nesitarė dėl preliminarios sutarties sudarymo, jos nederino, apie ją sužinojo iš ieškovės. Sužinojus apie Sutartį, pretenzijų atsakovei nereiškė, kadangi parduodama suma tenkino. Sutarties neanalizavo, tai nebuvo esminis klausimas. Su ieškovę susipažino prie buto, kuri informavo, jog ji yra pirkėja bei yra sumokėjusi 4000,00 Eur avansą. Iš ieškovės sužinojo, jog susitarta dėl buto pardavimo už 31000,00 Eur kainą. Atsakovė sumokėjo 1000,00 Eur, likęs likutis 27000,00 Eur, atskaičiavus iš atsakovės 1000,00 Eur (28000-1000). Parduodamo buto 28000,00 Eur kaina tenkino, pretenzijų dėl 3000,00 Eur iš esmės neturi, tačiau su atsakove galima būtų dar derėtis, nes nustebo, kad galima parduoti už didesnę sumą. Ketino eiti pas notarą. Ieškovė prašė 3000,00 Eur minusuoti iš 27000,00 Eur, tačiau trečiasis asmuo nesutiko (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
8. Ginčas tarp šalių kilo dėl sumokėtos avanso dalies pagal Sutartį grąžinimo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, kadangi neatsiskaitė su Turto pardavėju. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog veikė Turto pardavėjo vardu žodinės sutarties pagrindu, o atsiskaitymo klausimai su atstovaujamuoju jų tarpusavio susitarimo reikalas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti avansą, kurio, kaip teigia ieškovė, nesumokėjo trečiajam asmeniui. Ginčo dėl to, kad sudarius Sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 4000,00 Eur suma tarp šalių nekilo. Taip pat šalys neginčijo aplinkybės, jog iš sumokėtos 4000,00 Eur sumos, 1000,00 Eur buvo sumokėta pardavėjui A. P..
9. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, išklausius šalių paaiškinimus bei liudytojo parodymus, šalys nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo ir/ar ieškinio pagrindo patikslinimo, teismas taip pat siūlė šalims spręsti ginčą taikiai (b. l. 53-54).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.
11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, trečiojo asmens paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatyta, kad Turto savininkas A. P. ketino parduoti butą už 28000,00 Eur, žodžiu sutarė su atsakovę, jog ji suras buto pirkėją, perdavė jai buto raktus bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (žr., 5-7 punktus). Tarp šalių buvo sudaryta Sutartis. Sutarties 1 punktas nustatė, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausantį Turtas. Sutarties 2 punktas numatė, kad šalys susitarė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, kai Pirkėjas surinks visą sandoriui reikiamą pinigų sumą iki 2019-09-30. Sutarties 3 punktas numatė, kad turtas bus perkamas/parduodamas už 31000,00 Eur. Sutarties 4 punktas numatė, kad užtikrindamas savo įsipareigojimų vykdymą pirkėjas sumokės pardavėjui avansą 4000,00 Eur, kuris bus įskaičiuojamas į Turto kainą. Likusią sumą pardavėjas sumokės pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Nuosavybės teisė pirkėjui pereis pilnai atsiskaičius su pardavėju už Turtą (b. l. 7-8). Ieškovė sumokėjo atsakovei 4000,00 Eur, iš jų 1000,00 Eur sumokėjo A. P.. A. P. buvo žinoma apie sudaryta Sutartį, tačiau pretenzijų dėl jos nereiškė, taip pat nereiškė pretenzijų dėl to, kad Turto pardavimo kaina buvo nurodyta 31000,00 Eur, kadangi, kaip teigė pats Turto savininkas, jį tenkino, kad jam būtų sumokėti 28000,00 Eur, taip pat nereiškė pretenzijų atsakovei dėl 3000,00 Eur grąžinimo (žr., 5-7 punktus). Ieškovę tenkino perkamas Turtas, žinojo, jog atsakovė parduodama Turtą veikia A. P. vardu, sudarė Sutartį, gavo raktus nuo buto, jame pradėjo tvarkytis vandentiekio projektavimo darbus (žr., 6 punktą).
12. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog Sutartis būtų panaikinta ar nutraukta, o ir nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat byloje nėra duomenų, jog teismas būtų pripažinęs, kad atsakovė, veikdama A. P. vardu bei sudarydama Sutartį, elgėsi neteisėtai, neturėdama tam teisinio pagrindo. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, Sutarties sudarymo teisėtumas, teisinių santykių tarp atsakovės ir trečio asmens, jų apimties nustatymas, atsiskaitymo klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo taip pat nereiškė savarankiško reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei neginčijo fakto, jog su atsakovę buvo sutarę, kad ji tarpininkautų surandant Turto pirkėją (CPK 46 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tai, ar ieškovė Sutarties pagrindu sumokėjusi 4000,00 Eur sumą, turi teisę juos susigražinti remiantis ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu. Minėta, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sumokėtos 3000,00 Eur sumos grąžinimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, kadangi neatsikaitė su Turto pardavėju. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
14. Byloje nustatyta (žr., 11 punktą), jog šalys sudarė Sutartį bei Sutarties 4 punkto pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei 4000,00 Eur, Sutartis yra vykdoma bei nėra suėjęs pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminas (2019-09-30). Taigi, tarp šalių susiklostė ikisutartiniai Turto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.165 straipsnis). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, kadangi, pirma, prašoma priteisti suma atsakovei sumokėta Sutarties pagrindu; antra, jeigu ieškovės įsitikinimu atsakovė neturėjo teisės sudaryti Sutarties, turėjo teisę ją ginčyti, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nereiškė, t. y., ieškovė prašo susigrąžinti lėšas nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, siekiant išvengti kitų CK normų taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
15. Be to, papildomai teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; 2014-09-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Sutarties 4 punkto pagrindu, siekiant užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, pirkėjas sumokėjo atsakovei 4000,00 Eur avansą. Sutarties 10 punkte šalys numatė, jog vienai iš šalių nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, šalis, dėl kurios kaltės neįvyko sandoris, privalės sumokėti kitai šaliai 4000,00 Eur baudą, o tuo atveju, jeigu baudą turėtų sumokėti pirkėjas, jo mokėtina bauda gali būti išskaičiuojama iš Sutarties 4 punkte numatyto avanso sumos (b. l. 7-8). Taigi, šalys susitarė sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikyti netesybas (baudą), jos sumokėjimą užtikrinant sumokėtu 4000,00 Eur avansu. Todėl esant galiojančioje Sutartyje prisiimtam įsipareigojimui įsigyti Turtą iki 2019-09-30, nėra pagrindo grąžinti ieškovei jos sumokėto avanso.
17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė patyrė 350,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 62). Įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl priteistina iš ieškovės.
21. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 14,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmestus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.