- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-270-730/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 162,88 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir išpirkimo mokestį, 73,29 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį, 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp nuomotojo uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovo 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – viryklė dvylikos mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka bei terminais. Kadangi pradinei kreditorei nepavyko gauti atlyginimo iš atsakovo, nuomotoja su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perleido ieškovei reikalavimo teises. Nurodo, kad atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė turi reikalavimo teisę į nuomos įmokas, išpirkimo mokestį, delspinigius ir procesines palūkanas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jam asmeniškai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
3. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 156,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 156,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 176,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pradinė kreditorė (trečiasis asmuo) ir atsakovas 2022 m. kovo 25 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – viryklė dvylikos mėnesių terminui. Atsakovui tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdant, trečiasis asmuo 2023 m. vasario 3 d. išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo nurodydama, kad atsakovui per 10 dienų neįvykdant įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta. Sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo nutraukta 2023 m. vasario 13 d. Trečiasis asmuo 2023 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2023 m. vasario 22 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 198,51 Eur suma.
6. Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi teismas nurodė, kad šiuo atveju sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir trečiojo asmens (juridinio asmens, kurios vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių prekyba ir nuoma). Nors ieškovė reikalauja reikalavimus tenkinti bendrosiomis prievolių vykdymo teisės normomis, tačiau teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, materialinės teisės normas, Vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), teismas nusprendė, kad šiuo atveju sutarčiai, kurioje turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos ir šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi.
7. Dėl 162,88 Eur skolos ir 73,29 Eur delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, jog trečiasis asmuo prieš sudarydamas su atsakovu sutartį būtų tikrinęs jo kreditingumą, be to, jis nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Teismas atsižvelgęs į VKĮ nuostatas sprendė, kad trečiasis asmuo, nepatikrinęs atsakovo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo - priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad prekės kaina yra 219 Eur. Pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti iš viso 313,44 Eur (12 x 18,82 Eur nuomos įmokos + 87,60 Eur daikto išpirkimo kaina) sumą, o ieškovės prašoma priteisti suma yra 162,88 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas buvo atlikęs tris įmokas, sprendė, kad vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 156,04 Eur suma (219 Eur (Daikto vertė) – 62,96 Eur (atliktos įmokos), dėl ko teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 156,04 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl skolos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 162,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį, pakeisti sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 73,29 Eur delspinigių, pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 264 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
8.2. Teismas, vertindamas prašomas priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovo kreditingumą, tačiau, pradinė kreditorė su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele.
8.3. Teismas atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino Apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 264 Eur iki 176,88 Eur. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovas 2022 m. kovo 25 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį, kuria atsakovui dvylikos mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – viryklė. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį. Pagal sutartį atsakovas turėjo atlikti 12 mokėjimų. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta 2023 m. vasario 13 d. pradinė kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
12. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kadangi atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Akcentuotina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
14. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
15. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui - viryklei) įsigyti. Tai patvirtina sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną buvo 219 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 18,82 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už daiktą, per 12 mėnesių jo vertė padidėjo. Sutartyje numatyta, jog, tinkamai ją įvykdžius, atsakovas įgyja teisę už 87,60 Eur įsigyti sutarties objektą – viryklę. Šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina, kaip formali ir sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
17. Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, tai yra ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą daiktą, byloje nereiškė ir nereiškia, o toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo, tai yra siekis prisiteisti tik įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.
18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.
20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, tai yra sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
22. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
23. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta bendrosios sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.
24. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.
25. Atsižvelgtina taip pat ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą. Taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė, nors ir kitais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus iš esmės nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančią ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. kovo 25 d. vartojimo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.