Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-28 · Byla Nr. N1-620-768/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
N1-620-768/2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00288-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Civilinis ieškovas
V. A.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla N1-620-768/2012 Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00288-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.11. 1.1.11.3. 1.1.11.7. 1.2.26.2.1. 2.3.6.4.6. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A.,nukentėjusiojo atstovams pagal įstatymą D. A.,kaltinamojo atstovams pagal įstatymą J. B. ir D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2012 m. kovo 16 d., apie 9.50 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, t.y., elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, dėl mažareikšmės dingsties, mokyklos koridoriuje, pertraukos metu, matant aplinkiniams bendraamžiams, ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė V. A. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies abiejuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas V. A. sveikatą.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. kovo 16 d., mokyklos koridoriuje, prasilenkiant su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais, po ko, nukentėjusysis jį pastūmė į duris. Po dviejų pamokų, pertraukos metu, susirado V. A. ir pasiūlė jam išeiti ir išsaikinti vyriškai. V. A. nesutikus smogė jam kelis smūgius į galvą. Kilo muštynės, V. A. sudavė jam taip pat kelis smūgius. V. A. galėjo suduoti 4 – 5 smūgius. Suprato, kad jis pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą ir pirmas pradėjo muštynes. Nesutinka su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, kitą civilinio ieškinio dalį pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiojo ir pažada ateityje taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta:

nukentėjusiojo V. A. parodymais, kad 2012 m. kovo 16 d., mokyklos koridoriuje žiūrint stendą, jį pečiu tyčia kliudė R. B.. Dėl to jis pastūmė R., kuris trenkėsi į duris.

Po kelių pamokų, koridoriuje, pertraukos metu, prie jo priėjo R., ir pasiūlė eiti ir išsiaiškinti vyriškai. Jam nesutikus, R., netikėtai smūgiavo jam kelis smūgius kumščiu į veidą. Gindamasis bandė suduoti R. Gynėsi rankomis ir kojomis, bet apsiginti nepavyko. Buvo sumuštas klasiokų akivaizdoje. Tą pačią dieną kreipėsi pas medikus. Dėl sumuštos galvos ir veido negalėjo savaitę lankyti mokyklos. Buvo pažemintas kitų klasiokų akyse, pajuto stresą, juto baimę, buvo nejauku vėl mokykloje susitikti R. Dėl patirtų sužalojimų turėjo nepatogumų, nes turėjo lankytis pas gydytojus, negalėjo lankyti mokyklos. R. jo neatsiprašė, nors turėjo galimybę. Padarytos žalos taip pat dar neatlygino. Civilinį ieškinį palaiko;

liudytojų G. Š., L. P., M. J., R. K., K. A. parodymais, kad matė, kaip V. A. pertraukos metu mušė R. B.. V. gynėsi mėgindamas suduoti R. Kiek tiksliai smūgių sudavė R. pasakyti negali. V. buvo smarkiai sumuštas veidas. Buvo baisu matyti, kaip R. mušamas. Vaikinai bijodami būti sumušti, nesikišo, o merginos šaukė, kad R. baigtų. Keli mokiniai bėgo kviesti mokytojų;

liudytojo A. D. parodymais, kad jis nebuvo šio įvykio tiesioginis liudytojas. Po įvykio jis paskambino nukentėjusiojo tėvams ir atsiprašė už tai, kad mokykloje nepavyko užtikrinti saugumo. Matydamas V. A. sužalojimus patarė kurį laiką nelankyti mokyklos, be to, nukentėjusysis turėjo medicininę pažymą. R. B. dėl šio elgesio mokykloje buvo svarstomas. Jo elgesys buvo vertinamas ir prieš šį įvykį. Paskutinį pusmetį R. mokėsi gerai.

Specialisto išvada Nr. G 349/12 (05), iš kurios matyti, kad V. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies abiejuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant ne mažiau trijų kartų kumščiu ar panašiai. Dėl šių sužalojimų V. A. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l. 21)

Specialisto išvada Nr. G 391/12 (05), iš kurios matyti, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Dėl šių sužalojimų R. B. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l. 114)

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodytos R. B. veikų kvalifikacijos atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis būdamas viešoje vietoje – mokyklos koridoriuje, dėl menkavertės dingsties sudavė smūgius nukentėjusiajam, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – mokyklos mokiniams, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį, nes įvykį matę mokiniai išsigando. Suduotų smūgių skaičius veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Specialisto išvada nustatyta, kad galėjo būti suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad galėjo suduoti penkis smūgius, nors kai kurie liudytojai ir nukentėjusysis nurodė, kad galėjo būti suduota apie 10 smūgių. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į specialisto užfiksuotus sužalojimus, kaltinimas tikslintinas nurodant, kad R. B. sudavė ne mažiau keturių smūgių. Ši R. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio R. B. atleidimo nuo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 93 str. nuostatas.

LR BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Šioje byloje tokios sąlygos yra nustatytos: R. B. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., veikos padarymo metu jis buvo

nepilnametis. Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų yra ir papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte – tai, kad pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir yra kitų pagrindų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi laikytina, kad R. B. yra atitinkantis bendruosius atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį asmeniui keliamus reikalavimus, išpildo ir alternatyvią iš papildomų sąlygų.

Kaltinamasis neteistas, žada ateityje toliau mokytis ir nebenusikalsti, turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra prižiūrimas, todėl teismui yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Skiriant elgesio apribojimą teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neįrašytas, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 99). Šiuo metu R. B. elgesys ir mokymosi rezultatai pagerėję, todėl galima teigti, kad kaltinamasis išvadas padarė.

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Byloje atstovė pagal įstatymą D. A. pareiškė 148, 78 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 13) ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis sutinka atlyginti turtinę žalą, neturtinės žalos dydį prašo mažinti.

LR BPK 109 str. numato, kad civilinį ieškinį pareiškus ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. LR CK 6.283 str. numato žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Jame įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pateikti dokumentai laikytini patirtų nuostolių dydžio įrodymu (LR CK 6.249 str.), o pagal LR CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Taigi įvertinus visus duomenis yra pagrindas išvadai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 148, 78 Lt. Sutinkamai su LR CK 6.249 str. 3 d. iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina ši pinigų suma.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia tuo, kad R. B. sumušdamas pažemino jį prieš klasiokus, draugus, sukėlė stresą, skausmą, baimę, nepatogumus. Dėl padarytų sužalojimų buvo priverstas savaitę nelankyti mokyklos.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta fizinė žala jo sveikatai, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Vertindamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo juto skausmą, dėl to buvo priverstas lankytis pas medikus, vartoti vaistus, dėl sužalojimo pobūdžio ir nereprezentatyvios išvaizdos nelankyti mokyklos. Dėl to nukentėjusysis patyrė nepatogumus, lankėsi pas medikus, buvo kviečiamas į policiją, teismą, kas nepilnamečiui asmeniui paprastai sukelia papildomą stresą. Akivaizdu, kad dėl sužalojimo klasiokų akivaizdoje jis patyrė pažeminimą, psichologinio pobūdžio kančias. Taigi vertindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad veika turėjo įtakos ne tik nukentėjusiojo fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Nors nusikalstama veika padaryta tyčia, prašomi priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, į gydymo trukmę ir jo pobūdį, padarytą turtinę žalą, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl siekdamas nustatyti adekvatų įvykiui neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne vien tik į įstatymo tekstą, nustatytas faktines aplinkybes, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 600 Lt iki 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-12/2012, 2K-617/2011, 2K-605/2011, 2K-499/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo R. B..

LR CK 6. 276 str. 1 d. numatytas bendrasis principas, kad 14 – 18 m. asmenys yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad jie neturi turto, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami tėvai, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kaltinamasis yra nepilnametis, nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi bei nedirba. Taigi kaltinamajam neturint turto ši suma išieškotina iš civilinių atsakovų.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 161, 81 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (b.l. 29). Civilinis ieškinys įrodytas dėl to tenkintinas visiškai.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82, 83, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 3 punktais, skirti R. B. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylika) mėnesių, įpareigojant R. B. tęsti mokslą ir iki 2012 m. rugsėjo 1 d. išmokti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje numatytas pagrindines vaiko pareigas.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 148, 78 (vienas šimtas

keturiasdešimt aštuoni Lt 78 cnt.) turtinei žalai atlyginti ir 1000 (vienas tūkstantis) Lt neturtinei žalai atlyginti V. A., o R. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą išieškoti iš kaltinamojo tėvų J. B. ir D. B. iki R. B. pasieks pilnametystę.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos 161, 81 (šimtas šešiasdešimt vienas Lt 81 cnt.) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o R. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą išieškoti iš kaltinamojo tėvų J. B. ir D. B. iki R. B. pasieks pilnametystę.

Išieškoti iš R. B. 37, 20 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei, o R. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų proceso išlaidom atlyginti, proceso išlaidas išieškoti iš kaltinamojo tėvų J. B. ir D. B. iki R. B. pasieks pilnametystę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis