- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1105-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00590-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajam A. A., gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiajam J. A., jo atstovei advokatei N. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.- paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2013-03-28;
2) 2013-03-12 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. – 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 30 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 MGL (650 Lt. ) dydžio baudą. Bauda sumokėta 2013-07-09;
3) 2014-12-19 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 155 str. 1 d. – 9 MGL 1170Lt (338 eurų) dydžio bauda, nuosprendis įsiteisėjęs, Lietuvos aukščiausiasis teismas bylą priėmė nagrinėti kasacine tvarka – veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., šiuo metu dekriminalizuota,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d., aprašytos 2015-03-19 kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 30 d., būdamas J. A. gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini)tyčia suplėšė 2012-10-25 surašytą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be jokių sąlygų buvo įsipareigojęs J. A. 2013-10-25 sumokėti 30000 litų, sunaikino dokumentą ir taip padarė nukentėjusiajam J. A. didelę 8688,60 eurų (30000 Lt) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d.
Surinkti įrodymai ir jų analizė.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. Iki 2014 m. sausio vidurio tėvas kartu su savo sugyventine J. S. ir jos sūnumi G. S. gyveno jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Parodė, kad jokio paskolos vekselio 30000 litų sumai jis tėvui nepasirašė. Apskritai iš tėvo jokių 30000 Lt nesiskolino. Tėvas pinigų neturi, gauna pensijos 1100 litų. J. S., tėvo sugyventinė, reikalavo pasirašyti vekselį 30000 litų sumai, dėl to, kad neva jis skolingas jai už neteisėtai suteiktą paskolą. Ji už šią paslaugą norėjo gauti 10 procentų nuo paskolos sumos, tačiau jis atsisakė. J. S. norėjo, kad jis pasirašytų šį vekselį todėl, kad prieš tai jis atsisakė pasirašyti jos gyvenimo jo name sąlygų sutartį. Taip pat J. S. yra pareiškusi, kad jei jo tėvas neturės pinigų išlaikyti ją, jis privalės jai mokėti po 3500 Lt per mėnesį. Apskritai jam keista, kad tėvas parašė pareiškimą apie neva suplėšytą vekselį praėjus tik keliems mėnesiams po fakto, o ne iš karto po įvykio, kaip kad kalba. Tėvas parašė pareiškimą apie jo neva suplėšytą vekselį tik po konflikto, įvykusio jo namų kieme su J. S., dėl to jau yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tačiau byla bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nukentėjusiojo pervesti į jo sąskaitą pinigai 10000 litų ir 1000 litų sumoje per du kartus yra už tėvo įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus. Jis nenori su tėvu konfliktuoti, visada gerai sutarė, jis palaikė jo poziciją po skyrybų su jo mama, tačiau esant visoms šioms aplinkybėms neįmanomas normalus bendravimas su tėvu, kadangi jis yra labai įtakojamas savo sugyventinės J. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu kaltinamojo parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laiko juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais įrodymais.
Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Jis taip pat parodė, kad tėvas pas jį gyvena nuo 2005 metų balandžio mėnesio, kai mama jį išvarė. Gyveno iki 2014 metų vasario vidurio, nes buvo likę jo daiktai, jis važinėjo, vežėsi daiktus. Tėvas gyveno jo name, antrame aukšte. Jis iš tėvo nebuvo pasiskolinęs pinigų, priešingai tėvas iš jo buvo pasiskolinęs pinigų. Yra du kartus suplėšęs vekselį, išduotą J. S.: 2008 metais, jis buvo išduotas – 30000 litų, J. S. vardu, neva jis skolingas. Šio vekselio jis nepasirašė, suplėšė jį. Antrą vekselį suplėšė, kai grįžo iš Anglijos 2013 metų gruodžio pirmomis dienoms. Jis tėvui buvo palikęs pinigų, kad sumokėtų už jo mašinos aikšteles, be to jo skolininkai buvo atnešę pinigų, o tėvas pasisavino juos. Vekselį ir blanką, kurį jam davė tėvas pasirašyti jis suplėšė gruodžio 2-3 dieną. Suplėšė tuščią vekselio blanką ir suplėšytus blanko gabalus susikišo į kišenes – taip visada daro. Su tėvu apsistumdė. Nepastebėjo, kad pavedime nurodoma, kad pinigai pervedami kaip paskola pagal vekselį. Manė, kad pervedama 11000 litų už komunalines paslaugas. 2013 metų gruodžio 30 dieną buvo (duomenys neskelbtini)kaime, buvo nuo 2013-12-24, Kūčių dienos. Į kaimą buvo atvažiavęs su žaliu Ford Mondeo automobiliu. To, kad 2013-12-30 jo nebuvo Kaune ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kadangi niekas apie tai jo neklausė. Z. jis buvo aplankyti, kai ruošėsi išvažiuoti dirbti į užsienį, kadangi žinojo, jog Z. ilgą laiką dirbo Amerikoje, norėjo su jais pasikonsultuoti. Paskutinį, nepasirašytą blanką jis suplėšė ne 2013 m. gruodžio 30 dieną, o gruodžio 2 dieną, ar 3 dieną. Pirmą vekselį, kur reikėjo tik pasirašyti, kuris buvo užpildytas suplėšė 2008 metų rugsėjį, o antras vekselis - 2013 metais neužpildytas buvo. Kai 2014 metų sausio gale buvo pas Z., pas nukentėjusio seserį, vyko kalbos apie vekselį, kurį jis suplėšė 2008 metais, apie J. S. išrašytą vekselį 30000 litų sumai. Kokiai sumai surašytas blankas, kurį suplėšė 2013 metų gruodžio pradžioje nematė, tėvas sakė rašyti 30000 litų, penkiems metams. Kai buvo Anglijoje jis, kalbėdamas su tėvu telefonu žadėjo pasirašyti vekselį, kadangi jo tėvas terorizavo jo žmoną. Kad baigtųsi teroras jis tėvui pažadėjo, kad pasirašys vekselį, bet iki gruodžio 31 dienos, kad nebūtų J. S.. Vekselio nepasirašė, nes iš karto buvo nusiteikęs, kad nepasirašinės, telefonu tik apgavo tėvą, kad jį pasirašys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis tik teisiamojoje posėdžio pabaigoje parodė, kad 2013 metais nuo gruodžio mėn. 24 d. iki 31 d. buvo ne Kauno mieste, o Pasvalio rajone esančiame (duomenys neskelbtini)kaime. Anksčiau tokių parodymų nedavė, nors tai būtų buvę jo nekaltumą patvirtinantys duomenys;
kaltinamasis tik teisiamojo posėdžio pabaigoje parodė, kad du kartus yra suplėšęs vekselį ir jo tuščią blanką, ir suplėšytas dalis susikišo į kelnių kišenes, nors apie tai anksčiau nebuvo parodęs;
kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „išdūrė“, apgavo savo tėvą, tačiau apgavimo motyvus nurodė tokius, kurie nesutampa su byloje surinktais duomenimis dėl jo kaltės: kaltinamasis tokias frazes pasakė ir telefoninio pokalbio su tėvu, nukentėjusiuoju J. A., metu, kurį nukentėjusysis įrašė. Pokalbio įrašas buvo išklausytas teisiamojo posėdžio metu, - teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl vekselio suplėšymo. Kaltinamojo parodymus, kaip minėta, teismas vertina kaip parodymais, kuriuos jis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Nukentėjusysis J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. 2012 metais spalio 25 d jis gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno namo, kuris priklauso jo sūnui A. A., antrajame aukšte. Gyveno pas sūnų iki tol, kol jį išvarė. Su sūnumi buvo sutarę, kad gyvens pas jį iki gyvos galvos, už tai perleido sūnui (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Į namą, kuriame gyveno, jis investavo pinigų, - remontavo, supirko baldus, išleido 120.000 litų. A. A. iš savo vardu paimtos paskolos namo remontui davė 90000 litų. Sūnui nesisekė verslas. Jis prašydavo pinigų paskolinti. Jo ir sūnaus A. A. santykiai buvo geri iki to momento, kai sūnus ,,sudraskė“ vekselį. Kai išsituokė su pirmąją žmona, jis pardavė namą, pasidalijo su pirmąja žmona pinigus pusiau. Namą, kuriame gyveno su pirmąja žmona pardavė už 350000 litų, pinigus pusiau pasidalijo su buvusia žmona. Kai tik gavo už parduotą namą pinigus, jau kitą dieną atėjo sūnus A. A. prašydamas, kad paskolintų jam 70000 litų apyvartinėms jo bendrovės lėšoms. Jis pasakė, kad paskolins kaip fiziniam asmeniui, ne bendrovei. Pasakė, kad tiek negali skolinti, nes parduotuvė jam jau atiduota. 2012 metų spalio 25 dienai jis turėjo lėšų, nes turėjo pinigų banko sąskaitoje už parduotą namą. Turėjo ir iš anksčiau sutaupytų pinigų, kuriuos laikė namuose įrengtame seife. Vekselis buvo surašytas jo gyvenamojoje vietoje – antrame namo, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte 2012 metų spalio 25 dieną. Kurią valandą tiksliai pasakyti negali, tačiau dienos metu. Sūnus A. A. rašė vekselį savo ranka. Iš karto po vekselio surašymo jis iš seifo išėmė ir padavė sūnui 19000 litų. Tą pačią dieną į sūnaus sąskaitą pervedė dar 10000 litų, po kurio laiko – dar 1000 litų, pavedimuose buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Blanką parūpino jo sugyventinė J. S.. Ji rado blanko pavyzdį internete. Antro vekselio blanką (2013 m. gruodžio mėn.) J. S. sūnus G. S. atspausdino, blanko pavyzdį radęs internete. Paskolino pinigus metams laiko. A. A. vekselį suplėšė 2013 metų gruodžio 30 dieną, jau daugiau kaip metai buvo praėję nuo to, kai paskolino pinigus jam. Kai A. A. valdoma bendrovė bankrutavo, A. A. išvyko į Angliją dirbti. Būnant A. A. Anglijoje, dažnai kalbėdavosi su juo telefonu. Kai artėjo terminas grąžinti paskolą, klausė A. A., kaip su vekseliu. A. A. jam pasakė, kad neturi tuo metu galimybių grąžinti pinigų, tuomet jis A. A. sakė, kad šiuo metu jam pinigų nereikia, tačiau nori perrašyti vekselį. Kadangi A. A. jo sūnus, jis tikėjo, kad pratęs vekselio galiojimo laiką, perrašys jį. Kai sūnus A. A. 2013 metų lapkričio 28 dieną grįžo iš Anglijos, šnekėjo, kad pratęs vekselį, tačiau laikas tempėsi, atėjo paskutinės metų dienos. Jis pasakė sūnui, kad ateitų perrašyti vekselį. A. A. atėjo gruodžio 30 dieną, prieš 18 val. pas jį į antrą aukštą. Prieš ateinant A. A., G. S. jam buvo jau padavęs vekselio formą. Jis atsinešė iš seifo vekselį, kurį turėjo, padėjo naujo vekselio blanką, ir seną vekselį. Vekselius padėjo ant stalo, virtuvėje. Neturėjo jis tokių minčių, kad A. A. galėtų suplėšyti vekselį. Kai atėjo A. A. atsisėdo, jie šnekėjosi. A. A. pasakė, kad jau pradelstas vekselis. A. A. vartė naują vekselio formą ir jam atsakė, kad persigalvojo ir nepasirašys naujo vekselio. Tai pasakęs atsistojo, nuo stalo pagriebė užpildytąjį (2012-10-25) vekselį, ir ėmė plėšyti jį. Jis norėjo atimti bent skiautelę vekselio, tačiau A. A. jį pastūmė. Vekselio skutai buvo pas A. A., jis juos susikišo į treningo kelnių kišenes, ir išėjo. A. A. išeidamas, pasakė ,,nėra vekselio, nėra skolos“. Jis puolė į neviltį, verkė, paskambino draugui P., nežinojo ką daryti. Netrukus po vekselio suplėšymo grįžo ir jo sugyventinė J. S.. Jos sūnus G. S. tuo metu buvo namuose. Jis su J. S. sausio 3 dieną turėjo kelialapius slidinėjimui todėl išvyko, o grįžo 2014 sausio 11 dieną, pamatė, kad pas juos namuose išjungta elektra, vanduo, turėjo išsikraustyti. Ilgai nesikreipė į policiją. Buvo atvažiavusi jo sesuo J., jis ir jai papasakojo apie vekselį. J. B. dar bandė su A. A. kalbėti, kad pripažintų, atsikvošėtų. A. A. jo seserim iš karto sakė, kad skolos jis neatsisako. Kai A. A. sumušė J. S., jį išplūdo, tada ir pasakė, kad pinigų neatiduos. Kai A. A. pasirašė vekselį, jis tą pat dieną iš seifo paėmė 19000 litų, grynais, juos atidavė. 10000 litų padarė pavedimą iš sąskaitos tą pačią dieną, likusį 1000 litų padarė pavedimą. Pavedimuose buvo nurodyta, kad suma pervedama vekselio, pasirašyto 30000 litų sumai, padengimui. Pasirašymo momento, kai pasirašė vekselį niekas nematė. Vekselio suplėšimo momentą girdėjo G. S., jis buvo savo kambaryje, matė, kai turėjo A. A. saujoje vekselį, kišo į kišenes. Vekselį anksčiau matė G. S., P.. P. matė vekselį 2013 metų viduryje - liepą ar rugpjūtį, jis pas jį buvo atvažiavęs, žinojo, kad sūnui paskolino pinigų. Kadangi pačiam P. darbe reikėjo kažkam skolinti pinigų, jis paklausė kaip rašyti vekselį, todėl jis parodė, davė P. pavyzdį. Kaltinamajam įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturėjo. Kai A. A. suplėšė vekselį, jis blogai jautėsi, sutriko spaudimas. Jam širdis 2002 metais buvo operuota, Dėl komunalinių mokesčių, jis užrašus vedė kiekvieną mėnesį, sau į knygutę rašėsi viską. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė garso įrašą, tai pokalbis su A. A.. Įrašą jis darė mobiliuoju telefonu. Jo sugyventinė J. S. nebuvo skolinga A. A.. Mokesčius už komunalines paslaugas jis grynaisiais pinigais mokėdavo. Tik po to, kai A. A. išvažiavo į Angliją, pervedinėjo į sąskaitas, - tai patvirtina kvitai, esantys byloje. Nuomos jam mokėti nereikėjo, tik komunalinius mokesčius. Jo sugyventinė J. S. niekada netarpininkavo A. A. dėl kredito gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja: aplinkybę, kad 2013 metų maždaug balandžio mėnesį išvyko uždarbiauti į Angliją nurodė pats kaltinamasis A. A.. Jis taip pat buvo nurodęs, kad išvyko dėl to, kad jo vadovaujama įmonė bankrutavo.
Liudytojas R. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos pusbrolis. 2013 metų sausio pabaigoje, vasario pradžioje atvažiavo pas jį A. A. su J. A., savo žmona. Jie pradėjo kalbėti su jo žmonos mama – J., apie problemas su J. A.. Papasakojo bendrais bruožais kas vyksta. Pokalbio metu A. A. pasakė, kad vienas iš ginčų su tėvu buvo, kad A. A. nepasirašė skolos lapelio. Apie vekselio suplėšimą jis nieko nežino. Žino apie nepasirašytą skolos lapelį 20.000-30.000 litų sumai. Sumą žino, kadangi ją įvardijo A., pasakydamas, kad ,,aš nepasirašiau skolos lapelio tėvui“. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie suplėšytą vekselį dėl to, kad tada ilgiau su tyrėja kalbėjosi, ikiteisminio tyrimo metu apklausoje daugiau parašyta. Jis tyrėjai laisvai pasakojo apie vekselio suplėšymą, o teisme pirmą kartą, nervinasi, gali kažko neprisiminti. Kai A. A. buvo atvykęs su žmona ir pasakojo tas aplinkybes, buvo šeštadienis namuose buvo visi – B., vaikai abu, jo žmona, sėdėjo A. su J. A., kalbėjosi, buvo ir J. B., J. B.. Jam gyvenant Amerikoje neteko girdėti, kad A. buvo skolingas tėvui. Jam, jo sutuoktinė yra pasakojusi apie A. tarpusavio finansines aplinkybes.
Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. pagrindu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino pasakydamas, kad tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes: kad 2013 metų sausio mėn. pabaigoje, pas J. B. atvyko A. A. su savo žmona. Jis su žmona J. prisijungė prie bendro stalo. A. A. aptarė, išsipasakojo konfliktinę situaciją, kilusią tarp jo šeimos ir jo tėvo J. A.. A. pasakė, kad tėvas jį pasikvietė pasikalbėti į savo namo dalį (jie kartu gyveno name (duomenys neskelbtini)). Pasakojo, kad tėvas jo paprašė perrašyti naują vekselį dėl skolos, o pirminį vekselį turėjo pasidėjęs šalia. Kiek jis suprato iš A. pasakojimo, tėvas J. A. jo paprašė pratęsti turimos skolos grąžinimo terminą. Kalba ėjo apie 30000 Lt. sumą. A. minėjo, kad suplėšė tą savo iš anksčiau pasirašytą vekselį (b.l. 57).
Liudytoja J. Z. parodė, kad iš A. A. lūpų yra girdėjusi, kad jis suplėšė vekselį. Ji suprato, kad A. turėjo įsiskolinimus. Tai A. jai pasakė, kai jis su žmona J. A. buvo atvažiavęs į svečius. Ką tiksliai kalbėjo A. apie suplėšytą vekselį, negali prisiminti. A. A. pasakė ,,suplėšiau, kad neterorizuotų mano šeimos“. A. atvažiavo, kad papasakoti kaip viskas yra, nes vyko pykčiai tarp A. A. ir J. A.. Ikiteisminio tyrimo metu įvardijo sumą, nes ją buvo girdėjusi iš savo mamos. Neatsimena ar A. minėjo sumą. Ar A. sakė, kad grąžins skolą to neprisimena. Jai gyvenant Amerikoje, teko girdėti, kad buvo draugiškų pasiskolinimų tarp A., tarp jos mamos ir kaltinamojo. Gyvendama Amerikoje ji girdėjo apie vekselį, bet ar būtent apie tą, kuris buvo suplėšytas, pasakyti negali.
Liudytoja J. S. parodė, kad J. A. jos sugyventinis. Apie vekselį ji žino iš kaltinamojo A. A.. 2014 metais, sausio 13 dieną, kai ji krovėsi daiktus, tada kalbėjo kaltinamasis. Kaltinamojo tetos klausė kaltinamojo, kodėl jis suplėšė vekselį. Ji krovėsi tuo metu savo daiktus, kadangi turėjo išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo tetos – B., S. klausė kaltinamojo, kodėl jis suplėšė vekselį. Kaltinamasis atsakė, kad suplėšė, bet skolos neatsižada, kad jo tėvas neteorizuotų su vekseliu. Žino, kad vekselio suma yra 30000 litų. Jai girdint kaltinamasis pripažino, kad suplėšė vekselį, kad neįsižada skolos, kad šiuo metu sudėtinga finansinė situacija. Ji vekselį matė daug kartų. Gyveno su J. A. antrame aukšte (duomenys neskelbtini), laikė vekselį seife. Vienas seifo raktas šeimoje buvo. Žinojo ji kur slepiamas seifo raktas. 30.000 litų skola buvo išmokėta A. A. ir grynais, ir pavedimu, pirma dalis grynais pinigais 19000 litų iš seifo paimta ir sumokėta, kita dalis – padarytas pavedimas per SEB 10000 litų, po kelių dienų 1000 litų. Ji pati ir darė pavedimus, ji turi visas prieigas prie J. A. internetinės bankininkystės, turi notaro įgaliojimą. J. A. ji parūpino vekselio blanką, ji ištraukė iš interneto. Ji buvo darbe, kai pildė blanką kaltinamasis ir J., tą pat dieną vakare ji ir pamatė vekselį. Pasakė, kad reikia nešti į seifą, tai buvo 2012-10-25. Tai, kad vekselis suplėšytas sužinojo, kai grįžo iš darbo tarp 18-19 val., 2013 metais, gruodžio 30 dieną, prieš naujus metus. Kalba buvo apie vekselio pratęsimą iki naujų reikėjo susitvarkyti. Kai grįžo namo, rado J. verkiantį. J. jai papasakojo apie vekselio suplėšymo aplinkybes. Papasakojo, kad pasikvietė A.. Ji žinojo, kad J. A. turi naują blanką. Jai J. A. pasakojo, kad A. A. atsisėdo prie stalo, J. A. padėjo seną vekselį, naują vekselio blanką, A. pavartė juos, J. pasakė, kad reikia pasirašyti naują, nes spalio 25 buvo metai laiko, jau buvo terminas suėjęs. A.. pavartė vekselį, pasakė, kad nepasirašys ir suplėšė jį. Iš J. pasakojimo žino, kad vekselį suplėšė, susikišo vekselio skutus į kišenes. Pas juos namuose neliko nei vieno vekselio skutelio. J. pasakojo, kad pastūmė jį, nes J. norėjo atimti vekselio skutelius, norėjo įrodymo. Ji nebuvo tą pat vakarą pas A. nuėjusi aiškintis kas nutiko, jai nebuvo kilę tokių minčių, kadangi A. tai žmogus, kuris gali smurtauti, jei prieš tėvą taip pasielgė. Visą laiką J. galvojo, kad bus sutarta, kaip nors be teisminių dalykų, ilgą laiką kartojo, kad A. neįsižada skolos. Ji girdėjo telefoninį pokalbį, kai J. A. skambino dėl skolos, tada minėtas buvo ir vekselis. Ji yra mačiusi ir didesnę sumą pinigų, ir 30000 litų, ir 40000 litų, J. laikė grynus pinigus seife. Ne paskutinius pinigus grynuosius paskolino J. A.. Prašė A. daugiau paskolinti, bet tik tiek paskolino. Kai baiginėjosi vekselio terminas jie ėjo pas notarus, klausinėjo ką daryti. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad A. A. prieštarautų grąžinti pasiskolintą sumą, jis telefonu sakė, kad be problemų pasirašys naują vekselį. jai būnant virtuvėje, kai krovėsi savo daiktus A. įvardijo, kad suplėšė vekselį, jei ji būtų buvusi tuo metu miegamajame nebūtu to girdėjusi. Tuo metu virtuvėje buvo J. A., B., J. nebuvo nei karto išėjęs iš virtuvės. Dėl vekselio surašymo ji nekonsultavo J.. Kadangi visi pasitikėjo, nešvietė vekselio. Pavedimą darė per du kartus, nurodė, kad pavedimus daro dėl paskolos pagal vekselį. Vekselis buvo pildytas A. A. ranka, žino J. rašyseną, matė vekselį tą pat dieną akyse. Nežino kas padėjo vekselį ar ji, ar J. į seifą.
Liudytoja J. B. parodė, kad ji apie vekselį yra girdėjusi iš paties A. A.. Jai brolis J. A. telefonu pasakė, kad A. suplėšė vekselį. Vekselio ji nebuvo mačiusi, tik žinojo, kad brolis pardavė namą ir paskolino pinigus. A. prisipažino, kad suplėšė vekselį, pripažino skolą. Sakė suplėšė vekselį, kad tėvas neterorizuotų jo žmonos, pripažino, kad skolingas tėvui, kad atiduos pinigus. A. A. su J. A. atvažiavo į jos namus pakalbėti, pasiteisinti, paaiškinti, buvo paminėtas vekselis. Ji paklausė kodėl tai padarė, A. neneigė, kad skolą atiduos. Ji nemano, kad J. A. buvo skolingas A. A. pinigų, kadangi J. A. turėjo pinigų, ne kartą ir ją išgelbėjo, skolino kiek jai reikėjo. Jai J. A. sakė, kad A. prašė paskolinti 70000 litų, bet sakė davė 30000 litų.
Liudytojas J. B. parodė, kad A. A. seniai, nuo mažens pažįsta. Kai J. A. pardavė namą, gavo pinigus, A. A. buvo problemų, prašė tėvo 60000 litų, bet tėvas paskolino 30000 litų. Jam J. A. pasakojo, kad paprašė A., kad šis vekselį pasirašytų. Tai, kad buvo vekselis išrašytas žinojo. Žinojo, kad suplėšytas vekselis, pats A.. pasakė, kad suplėšė, pernai apie sausio mėnesį, kai po įvairių muštynių su J. A. sugyventine buvo pas juos (duomenys neskelbtini)namuose, tada ir papasakojo. A. ir jo žmona J. A. buvo atvažiavę, norėdami pasiaiškinti kas įvyko. Kokiai sumai buvo vekselis nesakė. Sakė, kad tėvas jam skolingas, dėl to suplėšė vekselį. Neva A. neskolingas, nebuvo kalbos, kad skolą atiduos. Apie vekselio suplėšimą sužinojo iš J. A., o kad suplėšė vekselį A. A. pats pasakė.
Liudytoja E. S. paaiškino, kad -J. A. jos brolis. Vekselio ji nematė, bet brolis jai sakė, kad A. suplėšė vekselį. Iki suplėšymo apie vekselį nieko nežinojo. Sausio 13 dieną, kai brolis su J. išsikraustė iš A. pas ją, tada ji, kita sesuo, A. buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo padėti J. A. kraustytis, įsileido juos be konfliktų, virtuvėje bendravo. J., jos sesuo paklausė A. kaip buvo, A. pasakė ,,suplėšiau“, kai ji paklausė, kaip su pinigais, A. pasakė, kad neatsižada skolos, kai turės pinigų atiduos. Ji dar sakė dalimis mokėk. Kad A. suplėšė vekselį, virtuvėje jis pats pasakė, visą laiką virtuvėje bendravo, kol J. S. dėjosi daiktus. Be jos dar sesuo buvo virtuvėje. Ar J. buvo A. skolingas, nežino, kiek žino brolis rengėsi namus, daug dirbo, sakė iki mirties galės gyventi, sakė drąsiai pas sūnų nubaigs senatvę, iki mirties.
Liudytojas G. S. paaiškino, kad A. A. pažįsta nuo tada, kai atsikėlė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), į antrą aukštą gyventi su mama J. S. ir jos sugyventiniu J. A.. Vekselį jis matęs, žino, kad toks vekselis buvo. Pirmą kartą matė seife, kai J. ėmė pinigus, nežino kam ėmė pinigus, bet matė ir seife, ir ištrauktą vekselį. Jam teko girdėti, kai J. A. sakė, kad reikia perrašyti vekselį, dėl to jis rado internete naują vekselio formą ir ją atspausdino. Forma naujoji nebuvo identiška senajai, sudėjo iš dviejų vekselių ar trijų į vieną, pakeitė tą vietą, kad paprastesnis atsiskaitymas, pateikimas, kad nereiktų informuoti, pats sumaketavo, paėmė iš kelių vekselių, padarė vieną vekselį, namuose buvo spausdintuvas. Apie tai, kad vekselis buvo suplėšytas žino. Jis buvau namie, atėjo A. A. perrašyti vekselį, jis tuo metu buvo savo kambaryje, prie kompiuterio, J. virtuvėje su A., tai buvo 2013 metų žiemą, gruodžio mėnuo buvo. Sėdėjo jis prie kompiuterio, J. pradėjo rėkti, ,,ateik G.“. Jis atėjo, J. sako ,,suplėšė vekselį“. A. sako ,,aš nuo skolos neatsisakau, bet tu manęs su tuo vekseliu neterorizuosi“, rankose laikė A. vekselio skutus, popierius jis matė suplėšytus. Jis apie pasirašytą vekselį, kuris buvo laikomas su pinigais ir ginklu seife žinojo. Jis negirdėjo A. A. ir J. A. pokalbio, dažniausia užsidaro duris savo kambario.
Liudytojas V. P. parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta. J. A. jo draugas, virš dvidešimt metų pažįsta. 2013 metais gal balandį - gegužę buvo atvažiavęs pas J. į jo namus, besėdint, begeriant arbatą, jis papasakojo, kad tokia galimybė yra paskolinti pinigų, su pilna atsakomybe, kad juos galima būtų išieškoti. Atnešė vekselį, kurį jis matė, labai daug dėmesio jis į jį nekreipė, tuo momentu buvo pokalbis ir tiek. Vėliau, gal rudenį spalio mėnesį, tiksliai laiko neprisimena, jis paskambinau J., J. jam atvežė vekselio pavyzdį, kadangi jam reikėjo vekselio pavyzdžio. Daugiau apie vekselį kalbos nebuvo, bet gale metų jam paskambino verkdamas J. A. ir pasakė, kad sūnus suplėšė vekselį, jis greitai atvažiavo, rado J. susijaudinusį, ramino jį, kad tai gal tiesiog išsispręs, kad tai šeimos reikalai. Jam J. telefonu pasakė, kad vekselis suplėšytas, rado namuose J., papasakojo, kad baigėsi terminas vekselio, jie viename name gyveno, gal prašė perrašyti, nežino, kodėl įvyko kivirčas. Kai atvažiavo pas J. jie kalbėjosi, išgėrė alkoholio, paramino, kad viskas išsispręs, grįžo jo sugyventinė J. A., pasėdėjo porą valandų. Prie jo J. S. papasakojo J., kartojo daug kartų apie suplėšytą vekselį, kito pokalbio nebuvo. Jis vekselyje matė dvi A. pavardes.
Aprašęs liudytojų J. B., J. B., E. S. J. Z. parodymus teismas konstatuoja, kad jie iš paties kaltinamojo išgirstų žodžių žino apie A. A. skolą tėvui J. A., vekselį ir jo suplėšimą ir tai sutampa su nukentėjusiojo J. A. parodymais..
Aprašęs liudytojų G. S., V. P., J. S. parodymus teismas konstatuoja, kad jie savo akimis matė A. A. suplėšytąjį vekselį ir tai sutampa su nukentėjusiojo J. A. parodymais.
Kartu teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo A. A. parodymus.
Liudytoja J. A., kaltinamojo A. A. žmona, parodė, kad nebuvo pasirašyta jokio vekselio. Apie 30000 litų jai žinoma, J. S. buvo pareiškusi norą gauti 30000 litų, už jiems suteiktą paskolą, kurią ji organizavo. Tai buvo 2005 metais, rudenį, prieš dešimt metų. Žino, kad jos vyrui buvo pervesta 10000 litų ir 1000 litų, buvo kalbėta prie bendro stalo. Dalyvo ir ji, ir J. pokalbyje, buvo sutarti mokesčių mokėjimo klausimai. Kai J. jiems buvo įsiskolinęs virš 4800 litų, jie prašė tą skolą padengti. J. pasakė, kad šiuo metu pinigų neturi, bet sakė palaukti, parduos namą, jau yra pirkėjas, derinami dokumentai. Sutarė, kad bus ir į priekį pamokėta, kad galėtų atsiskaityti su komunalininkais. Mokesčius skaičiuodavo ji. Nuo 2012 sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio susidarė virš 4800 litų skola, per pusę metų. Tada jie paprašėme, kad būtų ir į priekį sumokėta, J. A. sutiko, nes tuo metu darė derybas dėl namo pardavimo. J. pats savo ranka vėliau mokesčius skaičiavo, įskaičiavo, kad būtų 11000 litų, ne daugiau, iš tos sumos jau pradėjo į sąskaitą pervesti. Paskutinę sumą gruodžio mėnesį sumokėjo grynais pinigais. 2012 metų gruodžio mėnesio gale, buvo paskutinis mėnuo, kai įsiskaičiavo 11000 litų, jau 2013 sausį jis atnešė pinigus. Dėl 385 litų skolos jie nesikreipė niekur, tai vyro tėvas, nenorėjo teismų. Nuo 2012 sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio už septynis mėnesius 4800 litų su viršum buvo mokesčių. 2013 metais J. pradėjo ją šantažuoti, suprasdamas, kad reikės išsikraustyti jam. Jos vyro tuo metu nebuvo, šantažavo J. ją, kad ji turės atiduoti pinigus, neva ji skolinga jam 100000 litais. Ji klausė vyro ar jie J. neskolingi. Yra jos darytas garso įrašas 2012 metų rugpjūčio mėnesį, kai vekselio galiojimai nebuvo baigti, jos vyras griežtai paneigė bet kokią kalbą apie vekselių pasirašymus. 2012 metais, kai J. sumokėjo 11000 litų nebuvo geri santykiai. Niekada santykiai su J. nebuvo geri, kai 25000 litų buvo skoloje ir elektrą, ir vandenį atjungė, darė spaudimą, kad susimokėtų, bet kai buvo skyrybos negalėjo, abu skyrėsi, sakė netelpa į pinigus. Tik padarius spaudimą skolinosi 25000 litų, atidavė, tada įjungė šildymą, buvo sutarta. Nuo 2013 metų komunaliniai per banką buvo mokami, už 2013 metų balandį 717 litų, už gegužę 358 litai, mokesčiai už birželį 255 litai, už liepą 288 litai, rugpjūtį 282 306 rugsėjį 468 už rugsėjį, lapkritį 604 litai. 25000 litų skola jiems atiduota. Atsiskaitymai vykdavo grynaisiais, žino, kad tą sumą 25000 litų skolinosi, gal iš V. P., už komunalinius mokesčius iki 2013 metų nebuvo daromi pavedimai, 2012 metais 11000 litų padaryta buvo. Apie tai, kad 2012-10-25 ir 2012-10-31 pavedimais sumokėta 30000 litų jai žinoma tapo 2012 metų birželį, kai J. grasino, kad ji jam skolinga, šią frazę ir iš kaimynų išgirdo. Jai A sakė nekreipti dėmesio. Ji peržiūrėjusi vyro sąskaitą 2012 metų birželio mėnesį, informavo vyrą, kad tokie yra pavedimai padaryti J.. Sužinojo iš savo vyro dėl pavedimų. Jos vyras jai sakė, kad bankomate pasitikrino likutį, pamatė pinigus. Tai, kas mokėjimo paskirtyje parašyta pamatė 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Pamatė vyro sąskaitoje. Kai pamatė mokėjimo paskirtyje tokį įrašą skambino vyru, klausė kaip suprasti. 2013-12-30 A. A. buvo (duomenys neskelbtini)rajone pas jos tėvus. Po grįžimo iš Anglijos nebuvo nuvažiavę pas tėvus, todėl tuomet važiavo. A. grįžo gruodžio 31 dieną, nes buvo pakviesti į naujametinį vakarėlį. Kai buvo kaime, tuomet jai 2013 metų pabaigoje buvo atostogos. Į Kūčias ir Šv. Kalėdas į kaimą atvyko tradiciškai su jos seserimi iš Kauno, o pačiame kaime buvo tėvai, kita sesuo M. buvo su šeima. Kitai sesei iš Kauno reikėjo grįžti į darbus, todėl ji paliko mergaites, kurias gruodžio 31 dieną parvežė namo į Kauną.
Teismas, analizuodamas kaltinamojo žmonos liudytojos J. A. parodymus konstatuoja, kad ji tik teisiamojo posėdžio metu parodė ir akcentavo, kad kartu su savo vyru kaltinamuoju A. A. nuo 2013-12-24 iki 2013-12-31 buvo (duomenys neskelbtini)rajone esančiame (duomenys neskelbtini)kaime ir niekur iš ten nebuvo išvykusi. Teismas daro išvadą, kad ši liudytoja siekia padėti savo vyrui išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, o jos parodymai neatitinka objektyvios tikrovės.
Liudytoja M. L. B. parodė, kad į kaimą 2013-12-24 atvažiavo J. A. su A. A. ir dukra G.. Kokiu automobiliu dėdė atvažiavo neatsimena. Dėdė A. A. prabuvo iki gruodžio 31 dienos, tada atgal į Kauną išvažiavo. Nakvojo dėdė pas močiutę. Tai, kad ištisai būtų buvusi pas močiutę taip nebuvo, ji išeidavo, kadangi netoliese gyvena. Kai pas močiutę atvyksta A., jie apsistoja pas močiutę visuomet. 2013 metais jai buvo 18 metų. Parodė, kad jos dėdė iš kaimo išvažiavo gruodžio 31 dieną, kuri valanda buvo nežino apie pietus. Ji pati mate kaip A. išvažiavo, tačiau kokiu automobiliu negali pasakyti, markės nežino, smėlio spalvos, blizgantis automobilis, kaip auksinis, perlamutrinis.
Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja nebuvo ištisai pas močiutę, todėl galėjo nematyti, kad A. A. išvyktų iš kaimo.
Liudytoja K. M. parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį per šventes buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. 2013 metais A. A. grįžo iš Anglijos. Nuo Kūčių iki Naujųjų Metų A. prabuvo kaime, pas jos mama. Ne visada savaitę prabūna. Su savo automobiliu atvažiavo, rudu automobiliu, tačiau tiksliai pasakyti negali. Per tą savaitę kol buvo kaime A. pas draugus gal pas gimines ir buvo nuvažiavę. Kiekvieną naktį pas mama nakvojo.
Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja parodė, kad iš kaimo A. A. išvažiuodavo, todėl teismas daro išvadą, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų kaltinamasis galėjo išvažiuoti į Kauną ir vėl sugrįžti.
Liudytoja D. M. parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį tarp švenčių tarp Kūčių ir Naujųjų metų buvo keliose vietose. Kūčias pas mamą K. M. šventė su vaikais (duomenys neskelbtini)kaime, kartu buvo jos visa šeima, vyras V. M., trys vaikai, mama, senelis, J. ir A. A. su mergaite G.. A. A. kaime buvo iki 31 dienos. Jos vaikus į Kauną parvežė J. ir A. prieš Naujus metus tą dieną. Apie pietus, gal po pietų parvežė į Kauną, į (duomenys neskelbtini)sodus. 2014 sausio 13 d. , vakare lankėsi pas A. ir J. A., po darbo, apie 18:10 val. A. A. nebuvo sausio 13 dieną nuėjęs į antrą aukštą. Nebuvo ji gruodžio 30 dieną (duomenys neskelbtini)kaime.
Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja parodė, kad po Kalėdų iš (duomenys neskelbtini)kaimo išvažiavo į Kauno ir kaime nebuvo, todėl teismas daro išvadą, kad ji nežino, kur buvo kaltinamasis, kai jos pačios (duomenys neskelbtini)kaime nebuvo.
Liudytoja M. L. parodė, kad A. A. jos sesers vyras. ji gyvena netoli savo mamos (duomenys neskelbtini)kaime, nuo jos mamos jos namas apie 100-150 metrų atstumu. 2013 metais gruodžio mėnesį ji dirbo dienomis, jos darbo grafikas nuo 8 valandos iki 15:30 valandos, šventės, savaitgaliai praleidžiami namuose. Turi tradiciją Kūčias sutikti namuose, tik su savo šeima, o per Šv.Kalėdas svečiuotis pas motiną. Iš pat ryto per Šv. Kalėdas ėjo į svečius pas mamą. Tada pas mamą buvo ne vieni, buvo sesuo ir viena ir kita. Ir M., ir A. buvo. Vaikai ruošia programas, koncertus. Ji po Šv. Kalėdų dirbo dienomis, (duomenys neskelbtini)ligoninėje, iki 15:30 valandos, nežinau ką veikė A.. D. M. išvažiavo Šv.Kalėdų antrą dieną, į darbą reikėjo jai, J. A. atostogavo, pasiliko su vaikais, D. buvo palikusi savo dukras pas mamą. A. A. liko, buvo įsimintini metai, nes metus jo nebuvo, buvo Anglijoje. Gruodžio 31 užėjo pas mamą po 7 val dar buvo A., o kai grįžo iš darbo apie 17 val. jau nerado jų.
Liudytojas V. M. parodė, kad A. A. jo žmonos sesers vyras. 2013 metais Kūčias šventė kaime, pas močiutę. Dažniausia važiuoja į kaimą švenčių švęsti. Pas močiutę K. M., Pasvalio rajone buvo su šeima, A. šeima buvo taip. Per Kūčias, daugiau nieko nebuvo. Jis atvažiavau nuosavu automobiliu Citroen, pilkos spalvos, o A. su Ford fokus, žalios spalvos. Jie buvo primą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną išvažiavo su žmona ir sūnumi. Kaime liko dvi mergaitės, kurias A. parvežė. Su A. jis pasimatė gruodžio 31 dieną, kai parvežė jų mergaites, tai buvo apie 14:15 valanda. Buvo 31 diena, prieš naujus metus, 2013 metais. Tą dieną jis ėjo į darbą. Dirba 48909191168, darbo grafikas paprastai nuo 7-16 val., penktadienį iki 14:45 val., tai buvo prieš šventinė diena, dirba vieną valandą trumpiau, grįžo anksčiau, nes reikėjo vaikus pasiimti. Po išvykimo iš (duomenys neskelbtini)kaimo iki 31 dienos A. A. nematė.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad jis sunaikino dokumentą – 2012-10-25 jo paties pasirašytą vekselį, tokiu būdu nukentėjusiajam savo tėvui J. A. užkirsdamas kelią teisėtu būdu išsiieškoti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam didelę žalą: teismas vertina, kad 30000 litų dydžio žala yra didelė, nes mažai skiriasi nuo žymios nusikaltimais padarytos žalos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str., - nuo 250 MGL, tai yra nuo 32500 litų veikos padarymo metu.
Dėl civilinių ieškinių.
Nustatęs aplinkybę, kad kaltinamasis sunaikino dokumentą – 2012-10-25 paties kaltinamojo pasirašytą vekselį, tokiu būdu nukentėjusiajam savo tėvui J. A. užkirsdamas kelią teisėtu būdu išsiieškoti jam padarytą turtinę žalą, kurią pagal vekselį kaltinamasis turėjo nukentėjusiajam atlyginti, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos yra įrodytas ir tenkintinas: nukentėjusiajam J. A. iš kaltinamojo A. A. priteistina 8688 eurai 60 ct (30000 litų atitikmuo).
Nukentėjusysis byloje yra pareiškęs ir 10000 litų dydžio (atitikmuo eurais – 2892,62 €) civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos. Teismas konstatuoja: neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nesmurtiniais veiksmais, nukentėjusysis neįrodė, kad jam padaryta tokio dydžio – 2892 eurų 62 ct neturtinė žala. Teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 300 eurų.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamasis A. A. yra teistas, teistumai neišnykę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d. sankcijoje. Kaltinamasis dirba. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nustatyta tvarka ir pagrindu. Kaltinamajam paskirtinas įpareigojimas neišvykti už miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios nuosprendžio vykdymą, leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p.).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos 644 € 81 ct dydžio advokato atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d., ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios nuosprendžio vykdymą, leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p.).
Patenkinti nukentėjusiojo J. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos: priteisti J. A. iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 8688 € 60 ct (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 60 centų).
Patenkinti nukentėjusiojo J. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti J. A. iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 € (tris šimtus eurų).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Nukentėjusiajam J. A. priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 644 € 81 ct (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt vieną centą) advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.