Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl baudos pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslinto ieškinio argumentus, prašė tenkinti patikslintą ieškinį, o atsakovas prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės pagal preliminariosios sutarties sąlygas.

6. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

7. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusioji šalis gali ginti tikrumo, o ne lūkesčio interesą apimančius nuostolius, t. y. jos nuostoliai apima dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtas išlaidas. Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2023 m. balandžio 5 d. sudarė preliminariąją Sutartį, pagal kurios 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 5 000 Eur sumą banko pavedimu per 2 darbo dienas arba grynais pinigais. Tame pačiame punkte ieškovas ir atsakovas susitarė, kad jeigu ši prievolė neįvykdoma Sutartis automatiškai nutraukiama. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas.

9. Į bylą pateikti duomenys, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas 2023 m. balandžio 6 d. (ketvirtadienį) 16 val. 15 min. priėmė 5 000 Eur pinigų perlaidą iš siuntėjo (ieškovo) gavėjui (atsakovui). Pinigų perlaidos Nr. PP2892741, kvito Nr. 146061. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas padarė bankinį mokėjimo pavedimą į atsakovo banko sąskaitą 2023 m. balandžio 11 d. (antradienį).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad tai, jog jis dar 2023 m. balandžio 6 d. perdavė pinigus Lietuvos paštui, laikytina tinkamu Sutarties 5.1 punkto įvykdymu, o atsakovas vertina, kad Sutartis automatiškai nutrūko dar 2023 m. balandžio 8 d., nes pinigai banko pavedimu buvo gauti tik 2023 m. balandžio 11 d., t. y. ne per Sutarties 5.1 punkte numatytą 2 darbo dienų terminą. Taigi, šalys byloje skirtingai aiškina Sutarties 5.1 punkto dalį, kurioje numatyta, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui banko pavedimu per 2 darbo dienas.

11. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas jam nurodė, jog tuo metu neturėjo banko sąskaitos, todėl kreipėsi į Lietuvos paštą, kad šis padarytų bankinį pavedimą atsakovui. Atsakovas tokius ieškovo argumentus vertino kaip nesąžiningą ieškovo elgesį, nurodydamas, kad ieškovas yra verslininkas, todėl negali būti, kad jis neturėjo banko sąskaitos.

12. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurias, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.).

13. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad derybos dėl sutarties sudarymo vyko ne su ieškovu, o su jo kolega J., kad atsakovas iki šiol neturi ieškovo telefono numerio, kad matė ieškovą tik vieną kartą, kai buvo nuvykęs į ieškovo „ofisą“ pasirašyti Sutartį. Atsakovas pateikė teismui susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tai nėra ieškovo telefono numeris, tačiau taip pat nurodė, kad patvirtina, jog šiuo telefonu numeriu buvo susirašinėjama ieškovo vardu, pripažino šį susirašinėjimą. Tai, kad iki Sutarties sudarymo atsakovas bendravo ne tiesiogiai su ieškovu, o su mažosios bendrijos „Autoleja“ vadovu J. O. (J. O.) patvirtina ieškovo su patikslintu ieškiniu pateikti priedai, kuriuose matyti, jog minėtas telefono numeris nurodomas kaip juridinio asmens vadovo (J. O.) telefono numeris.

14. Ieškovui pripažįstant, kad jo ir atsakovo bendravimas vyko minėtu telefono numeriu, reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad atsakovas dar 2023 m. balandžio 8 d. (šeštadienį) trumpąja žinute informavo ieškovą, kurio vardu veikė juridinio asmens (MB „Autoleja“) vadovas J. O., kad negavo pinigų, todėl Sutartis automatiškai nutraukiama. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kaip nors sureagavęs į minėtą atsakovo pranešimą.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d., t. y. tą pačią dieną, kai akcinė bendrovė Lietuvos paštas padarė mokėjimo pavedimą atsakovui (mokėjimo paskirtyje nurodant „Mokėtojas V. G. PAGAL SUTARTĮ NR. 20230405. UŽSTATAS UŽ SKLYPĄ“), atsakovas kreipėsi minėtu telefono numeriu į ieškovą, prašydamas atsiųsti ieškovo banko sąskaitą. Atsakovas paaiškino, kad nori pervesti atgal avansą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kaip nors sureagavęs į minėtą atsakovo žinutę. Analogišką prašymą atsakovas išsiuntė ieškovui 2023 m. balandžio 11 d. ir elektroniniu paštu. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad susirašinėjimas su ieškovu elektroniniu paštu vyko elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas pripažįsta atsakovo susirašinėjimą šiuo elektroninio pašto adresu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsakęs į atsakovo 2023 m. balandžio 11 d. elektroninį laišką.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 24 d. iš minėto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad rytoj neatvykus pas notarą „nurodysime jog nebuvo pasirašyta notarinė sutartis pateiksime prašymą gražinti avansinį mokėjimą bei sumokėti baudą. Nesumokėjus per 10 dienų baudos ir negrąžinus avanso kreipsimės į teismą. Kaip byloja teismų praktika byla bus laimėta“. Ieškovui pripažįstant susirašinėjimą su atsakovu iš minėto elektroninio pašto adreso matyti, kad ieškovas ir toliau nepateikė atsakovui jo prašomos informacijos, kur turi būti grąžinti per Lietuvos paštą atsakovui pervesti pinigai, be to, su atsakovu iš ieškovo pusės buvo bendraujama nurodant daugiskaitą „nurodysime“, „pateiksime“, „kreipsimės“. Į ką atsakovas atrašė „Atsiųskite V. G. banko sąskaitą“. Į šį prašymą buvo atrašyta „Rytoj atsiūsime visus rekvizitus gražinti avansą ir baudą“, tačiau 2023 m. gegužės 9 d. atsakovas vėl parašė „negavau iki siol V. G. banko saskaitos“. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas rašė minėtus laiškus, suprasdamas, kad bendrauja ne su pačiu ieškovu, taip pat matyti, kad ieškovas (jo vardu veikę asmenys) vengė bendravimo su atsakovu (neatsakinėjo į žinutes).

17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, atstovaujamas advokato padėjėjo Kristupo Keručio, išsiuntė atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu 2023 m. gegužės 26 d. pretenziją, nurodydamas per 5 darbo dienas sumokėti ieškovui į nurodytą sąskaitą SEB banke 10 000 Eur. Atsakovas į šią pretenziją atsakė 2023 m. birželio 5 d. raštu, nurodydamas, kad pretenziją gavo 2023 m. birželio 1 d. bei informuodamas, kad grąžino avansą į ieškovo banko sąskaitą. Šį atsakymą atsakovas adresavo tiek ieškovui tiesiogiai, tiek ir jo atstovui advokato padėjėjui. Į bylą pateikti duomenys, kad tą pačią dieną, t. y. 2023 m. birželio 5 d. atsakovas padarė ieškovui 5 000 Eur dydžio mokėjimo nurodymą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avanso grazinimas“. Taigi, avansą atsakovas grąžino ieškovui per 2 darbo dienas nuo ieškovo banko sąskaitos numerio sužinojimo. Nepaisant to, 2023 m. birželio 29 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo tiek baudą (5 000 Eur), tiek ir avansą (5 000 Eur). Ieškinio reikalavimą ieškovas patikslino ir 5 000 Eur avanso grąžinimo iš atsakovo nebereikalavo tik 2023 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo dienos, kai atsakovas grąžino ieškovui minėtą avansą ir apie tai raštu informavo tiek ieškovą, tiek ir jo atstovą (profesionalų teisininką).

18. Ieškovas, kaip minėta, patikslintu ieškiniu siekia, kad iš atsakovo būtų priteista 5 000 Eur bauda, dėl kurios buvo susitarta Sutarties 6.2 punkte, be kita ko, numatančiame, kad tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), pardavėjas sumokės baudą lygią avanso sumai.

19. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, jog akcinė bendrovė Lietuvos paštas V. G. piniginės perlaidos sumą (5 000 Eur) pervedė bankiniu pavedimu į atsakovo banko sąskaitą tik 2023 m. balandžio 11 d., atsakovas pagrįstai 2023 m. balandžio 8 d. vertino Sutartį kaip automatiškai nutrūkusią pagal Sutarties 5.1 punktą. Sutartis automatiškai nutrūko, nes ieškovas 2023 m. balandžio 6–7 dienomis nesumokėjo atsakovui 5 000 Eur banko pavedimu. Tai, kad ieškovas 2023 m. balandžio 6 d. sumokėjo tarpininkui (Lietuvos paštui), kad šis padarytų banko pavedimą atsakovui, reiškia, kad ieškovas sumokėjo atsakovui sutarto dydžio avansą, tačiau neįvykdė savo įsipareigojimo užtikrinti, kad minėti pinigai būtų sumokėti atsakovui banko pavedimu laiku, t. y. per tokį terminą, kuris buvo sutartas Sutarties 5.1 punkte (2 darbo dienas). Teismas pažymi, kad Sutarties sąlygas, taip pat ir 5.1 punkto sąlygą, numatančią, kad ieškovas sumoka atsakovui grynais pinigais arba banko pavedimu, pasiūlė būtent ieškovas, todėl teismas kritiškai vertina ieškovo atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus apie tai, kad ieškovas neturėjo banko sąskaitos. Be to, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant Sutarties 5.1 punkto sąlygą ją priėmusios šalies (atsakovo) naudai, teismas daro išvadą, kad šalys šia Sutarties sąlyga susitarė, jog avansas bus sumokėtas atsakovui arba grynais pinigais, arba ieškovo atliktu banko pavedimu, kuris nagrinėjamu atveju neapima pinigų perlaidų paslaugos užsakymo. Atitinkamai, byloje esant duomenims, jog banko pavedimas su 5 000 Eur avanso suma buvo padarytas atsakovui tik 2023 m. balandžio 11 d., Sutartis automatiškai nutrūko dar 2023 m. balandžio 8 d. Sutarčiai nutrūkus 2023 m. balandžio 8 d., negalima daryti išvados, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti pagrindinę sutartį).

20. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 5 000 Eur netesybų (baudos), todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

21. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui duomenų nepateikė.

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur. Jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

23. Ieškovas 2023 m. birželio 29 d. sumokėjo už ieškinį 225 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumažino ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą (nuo 10 000 Eur iki 5 000 Eur), jau teismui paskyrus bylą į posėdį, ieškovui grąžintina 75 procentai už atsisakyto 5 000 Eur dydžio reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio sumos, t. y. 85 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo V. G. (V. G.) patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, apie sumokėjimą informuotinas teismas).

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.