- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- I1-492-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02368-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. S.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad kalint Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo perkeltas iš šios pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių, kuriame dėl neaiškių priežasčių buvo nutrauktas jam paskirtas dietinis maitinimas. Negalėdamas valgyti bendrai tiekiamo maisto, visą ginčo laikotarpį gėrė tik vandenį ir maitinosi tik tuo, ką gaudavo iš kitų nuteistųjų, įsigijusių maistą pataisos įstaigos parduotuvėje. Tvirtino, kad dėl nutraukto dietinio maitinimo, žodžiu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir informavo, kad dėl sveikatos sutrikimų negali valgyti pagal bendrą valgiaraštį tiekiamo maisto. Be to, tuo pačiu klausimu, kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją raštu. Kadangi į jo prašymus ir skundus pataisos įstaigos administracija nekreipė dėmesio, pradėjo badauti, badavimą tęsė iki grąžinimo į Antrąjį sektorių, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsakymuose į skundus, jam teikė ne tą informaciją dėl kurios jis kreipėsi, atsakymuose į skundus pateikta informacija jam buvo nesuprantama. Per visą ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK administracija jam nepaaiškino, kodėl perkėlus į Pirmąjį sektorių buvo nutrauktas dietinis maitinimas. Dėl nutraukto dietinio maitinimo patyrė skrandžio skausmus, didžiulį alkio jausmą, paūmėjo turimos virškinimo ligos, teko gerti vaistus nuo skrandžio skausmo. Nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų žalingo poveikio sveikatai, patyrė moralinę žalą, t. y. jautė ne tik fizinį skausmą, bet patyrė ir dvasinį sukrėtimą, kančią, emocinį nestabilumą, orumo pažeminimą, pablogėjo savijauta (b. l. 1–2).
Teismo posėdyje D. S., iš esmės pakartojęs skunde nurodytas faktines aplinkybes apie jam paskirto dietinio maitinimo neužtikrinimą ginčo laikotarpiu, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo prašymus užtikrinti jam paskirtą dietinį maitinimą pataisos įstaiga ignoravo, todėl buvo priverstas paskelbti bado streiką.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos įstaigai buvo žinoma, jog pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, todėl toks maitinimas ir turėjo būti organizuojamas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Paaiškino, kad duomenys, apie tai, koks konkrečiai maitinimas buvo tiekiamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu, nebuvo fiksuojami. Tvirtino, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl dietinio maitinimo skyrimo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, teiktų skundų, prašymų registracijos numerių, datų nenurodė. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad Vilniaus PN pateikė pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašytą prašymą dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymo kopijos išdavimo, kitų pareiškėjo prašymų/skundų Vilniaus PN nepateikė. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp pataisos įstaigos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, be to, nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos sumos. Vertino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita (b. l. 13–15).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė, pataisos įstaigai neužtikrinus gydytojo paskirto dietinio maitinimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. neužtikrino jam gydytojo paskirto dietinio maitinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 173 straipsnio 5 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 9 dalis).
Pravieniškių PN-AK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, turi būti imperatyviai vykdomas ir kad teisės aktai reglamentuojantys tinkamo nuteistųjų maitinimo užtikrinimą taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant sveikatos priežiūros specialistų (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu D. S. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK; bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) (b. l. 19, 25).
Pareiškėjas nurodė, kad į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių buvo perkeltas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus PN 2020 m. lapkričio 10 d. pateikto rašto Nr. 9-6604 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius, brigadas ir grupes“ buvo perkeltas į 1-ojo būrio 13 brigadą (1.3.6 lova), o 2020 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, t. y. į Antrojo sektoriaus 14-ojo būrio 26 brigados 4 vietą. Šiems duomenimis patvirtinti Vilniaus PN pateikė pareiškėjo asmens byloje esančių Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymų kopijas (b. l. 19, 22–24).
Sprendžiant dėl pareiškėjo skunde nurodytos jo perkėlimo į Pirmąjį sektorių datos, kuri nesutampa su Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymo Nr. 195 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius, brigadas ir grupes“ data, atsižvelgiama į tai, kad byloje pateiktame Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 17 d. parengtame atsakyme į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundą nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. vakare pareiškėjas buvo patalpintas Pirmojo sektoriaus karantino patalpose (b. l. 41).
Įvertinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpio pradžia yra 2020 m. rugpjūčio 12 d.
Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. asmens bylos pažymoje Nr. 461/B 34-1354, parengtoje pareiškėjui vykstant į Vilniaus PN, duomenimis, yra gydytojo įrašas apie jam paskirtą dietą (b. l. 25).
Laisvės atėmimo vietų ligoninė, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį, 2021 m. vasario 9 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė duomenis, kad D. S. į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. iš Pravieniškių PN-AK; pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kad jam neterminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. skirtas dietinis maitinimas; pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytoja įvertino D. S. sveikatos būklę ir dietinio maitinimo nebepaskyrė (b. l. 66). Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė išrašus iš D. S. asmens sveikatos istorijos (b. l. 68, 70).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu D. S. buvo paskirtas dietinis maitinimas.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-662-11). Tai reiškia, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Įvertinus ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą ir atsižvelgus į negatyvus įrodinėjimo naštos aspektą, nagrinėjamoje administracinėje byloje Pravieniškių PN-AK turi pareigą paneigti pareiškėjo skundo teiginius apie jam nesuteiktą dietinį maitinimą 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015).
Teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovės atstovą pateikti informaciją apie pareiškėjo paskelbto badavimo priežastis, jo teiktus skundus dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo (b. l. 6-7), o 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Vilniaus PN pateikti papildomus įrodymus apie pareiškėjo paskelbtos bado akcijos priežastis ginčo laikotarpiu (b. l. 29). Pravieniškių PN-AK aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas nepaneigė, pripažino, kad apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą jam buvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija, o teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013).
Teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK, žinodami apie D. S. nustatyta tvarka paskirtą dietinį maitinimą, vadovaudamasi Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, privalėjo imtis veiksmų, skirtų užtikrinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų maitinimas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Taigi, pareiškėjo aprūpinimas dietiniu maitinimu, perkėlus jį į kitą pataisos įstaigos sektorių, turėjo būti užtikrintas.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK, turėdami pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, šios pareigos nevykdė.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą kėlė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsakydama į jo skundus, teikė ne tą informaciją, dėl kurios jis kreipėsi, gautuose atsakymuose į skundus pateikta informacija jam buvo nesuprantama.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 d. rugpjūčio 13 d. kreipėsi prašymu išduoti išrašą iš žurnalo apie užregistruotą jo teiktą prašymą dėl paskelbto badavimo, kurio gavimas pataisos įstaigoje užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir suteiktas registracijos Nr. 70(3)-796 (b l. 40). Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-4023 „Dėl prašymo“ pareiškėjui atsakė į šį prašymą ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymo registracijos kopiją (b. l. 39);
Pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundą, skirtą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriuo prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nebuvo aprūpintas maistu 2020 m. rugpjūčio 12 d., jam atvykus iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių, o kitu tos pačios dienos skundu pareiškėjas nurodė, kad po badavimo paskelbimo jis nebuvo pristatytas medikų apžiūrai (b. l. 43–44). Įvertinus tai, kad ant šių skundų nėra Pravieniškių PN-AK žymų apie jų gavimą ir registravimą, byloje nėra pateikti Pravieniškių PN-AK atsakymai į šiuos skundus, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuos skundus pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. įteikė pataisos įstaigos administracijai.
Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 7-4353 „Dėl skundo“ duomenimis, atsakovės atstovas atsakė į 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjo skundą (b. l. 41–42). Teismas sprendžia, kad pataisos įstaiga atsakė ne tik į 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjo skundą, bet ir į jo priedus (2020 m. rugpjūčio 13 d. skundus ir prašymus), tarp jų – ir dėl negauto maitinimo dieną, kai pareiškėjas buvo perkeltas iš Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neneigė, kad į jo prašymus ir skundus buvo atsakyta, tačiau tvirtino, kad atsakymuose esanti informacija jo netenkino, be to, jis konkrečiai nenurodė, į kokį jo kreipimąsi Pravieniškių PN-AK pateikta informacija buvo nesuprantama ar neaiški, pareiškėjas deklaratyviai teigė, kad Pravieniškių PN-AK pateikė nesuprantamą informaciją.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pataisos įstaiga išnagrinėjo gautus pareiškėjo skundus ir į juos atsakė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-4023 „Dėl prašymo“ bei 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 7-4353 „Dėl skundo“ (b. l. 39, 41-42).
Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, būtų teikęs skundus dėl Pravieniškių PN-AK parengtų atsakymų į jo skundus, teiktus ginčo laikotarpiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teismas neturi nagrinėti hipotetinio pobūdžio aplinkybių, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neaiškių atsakymų į jo teiktus prašymus ir skundus turi hipotetinį pobūdį, kadangi jis nenurodė konkrečių skundų nenagrinėjimo atvejų, t. y. kada, koks konkretus skundas (prašymas) nebuvo išnagrinėtas. Dėl šios priežasties bendro ir abstraktaus pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai apie netinkamo skundų (prašymų) nagrinėjimą nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto dietinio maitinimo jam teko kęsti skrandžio skausmus sukėlusį alkį, dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų teko gydytis medikamentais, dėl to patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą ir dvasinę kančią, diskomfortą.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. neužtikrinus D. S. gydytojo paskirto dietinio maitinimo, pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Taigi, pataisos įstaigos neveikimas taip, kaip ji turėjo veikti 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnyje apibrėžtą neturtinę žalą ir priežastiniu ryšiu susijusias su neteisėtais atsakovo veiksmais.
Teismas vertina, kad tinkamas asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais ir asmens fizine sveikata, todėl paskirto dietinio maitinimo neužtikrinimu sukelta neturtinė žala atlygintina pinigais. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į teisminę praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-662/2020 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK užtikrino D. S. maitinimą pagal bendrą valgiaraštį, tačiau pareiškėjas jo atsisakydavo; dietinis maitinimas buvo neužtikrintas 9 dienas; ginčo laikotarpiu pareiškėjui ūmių sveikatos sutrikimų nepasireiškė, į gydytoją pareiškėjas dėl skrandžio skausmo ir odos niežėjimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 15 d.(b. l. 18); pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 8 d. nuvykus į Vilniaus PN, šeimos gydytoja, įvertinusi jo sveikatos būklę, dietinį maitinimą nutraukė (b. l. 70). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50,00 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.