Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-04 · Administracinė byla Nr. eI3-10084-872/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-04
Bylos Nr.
eI3-10084-872/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02073-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rūta Miliuvienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-10084-872/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Astos Adamonytės-Šipkauskienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Robertui Naruševičiui,atsakovo atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: i) panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra tai, kad: i) pareiškėjas 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tai reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui; ii) pareiškėjas 2020-2023 m. periodiškai vykdavo į Baltarusiją, tai reiškia, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento sprendimu jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau –Įstatymas, ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo13 d.

Nurodo, kad jis 2023 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir asmeniškai atvyko pateikti atsakovui prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir asmens biometrinius duomenis.

Pažymi, kad jis, atsakydamas į atsakovo klausimyno klausimus, nurodė, jog 1999-2004 metais mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje ir įgijo telekomunikacinių sistemų inžinieriaus specialybę, o 2004–2009 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį.

Teigia, kad 2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, jam išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Akcentuoja, kad 2023 m. birželio 4 d. atsakovo sprendimu, VSD pateiktos 2023 m. balandžio 6 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad 2024 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 jo apeliacinį skundą patenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Panaikino atsakovo 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigojo Atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Akcentuoja, kad 2024 m. balandžio 22 d. Srendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą atsakovas motyvavo gautu atlikus pakartotinę konsultaciją VSD 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 24 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 motyvacinėje dalyje nurodyta, kad atsakovui priimant sprendimus nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, iš jų, nebuvo paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jis Baltarusijoje

nebesilanko nuo tada, kai paliko tarnybą Baltarusijos kariuomenėje 2009 m., o VSD duomenimis pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., 2019-2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl VSD siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. VSD vertinimu, išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, VSD 2023 m. balandžio 6 d. Rašte išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Akcentuoja, kad skundžiamo Sprendimo turinys rodo, jog atsakovas ir vėl itin formaliai vertino jo prašymą, nes spręsdamas ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui nevertino konkrečių su juo susijusių aplinkybių, nepaisant 2024 m. sausio 24 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo 2023 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini).

Paaiškina, kad Sprendime išvada dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje galimos grėsmės valstybės saugumui, grindžiama tuo, kad jis 2004-2009 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, neva tai reiškia, kad jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pažymi, kad nėra teisinga ir pagrįsta susieti dabartinę agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir režimą su politine situacija, kuri buvo tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2007-2013 m. Atkreipia dėmesį, kad 2007-2013 m. Lietuva ir Baltarusija nebuvo priešiškos valstybės, priešingai, buvo plačiai vykdoma ES Rytų partnerystės koncepcija, plėtojama išskirtinė šalių partnerystė, Lietuva stipriai rėmė Baltarusijos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, buvo rengiamos aktyvios bendradarbiavimo per sieną programos pasienio regionuose, siekiama didinti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionų sanglaudą mažinant regioninius skirtumus ir užtikrinant ekonominę ir socialinę gerovę, pasirašomos įvairios bendradarbiavimo per sieną programos (žr. LR Vyriausybės 2009-03-25 d. Nutarimas Nr. 223 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“). Todėl Sprendime nepagrįstai sakoma, kad tarnaudamas sienos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje jis privalėjo palaikyti Baltarusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, priešingai, tuo metu Baltarusijos užsienio politika su Lietuvos Respublikos nebuvo agresyvi, buvo įgyvendinamos įvairios geros kaimynystės ir partnerystės priemonės.

Patvirtina, kad jis nepalaiko jokių ryšių su buvusiais Baltarusijos Respublikos kariuomenės kolegomis, niekada nėra buvęs Baltarusijos šalies agentas, žvalgybos verbavimo taikiniu, niekada nėra rinkęs žvalgybos ar kitos informacijos. Taigi jis savo darbinėje ir asmeninėje veikloje nėra susijęs su privačiomis įmonėmis, susijusiomis su NATO nepriklausomų valstybių karine pramone ir strateginės reikšmės objektais, nėra dirbęs su įslaptinta informacija, nėra turėjęs jokių kontaktų su NATO nepriklausančių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Niekada nėra pritaręs ir išreiškęs paramos Baltarusijos ar Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, niekada nėra pritaręs Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje, nepateisina vykdomų Rusijos karo nusikaltimų tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse. Klausimyne jis yra aiškiai nurodęs, kad niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir laiko, jog Krymas yra Ukrainos dalis.

Akcentuoja, kad nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmingos aplinkybės: praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 14 metų), jo integracijos lygis Lietuvoje, pareiškėjo studijų ir darbo metu buvusi geopolitinė situacija, tai, kad jis savanoriškai nutraukė tarnybą, nebuvo paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad jis Baltarusijoje kviečiamas šaukimais atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą asmeniniams duomenims patikslinti nevyksta, taip pat neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neįvertinta ir jo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo ir tai, kad jis remia Ukrainą.

Taip pat pažymi, kad priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas būtent jo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas mokėsi ir tarnavo Baltarusijos karinėse struktūrose prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo ir toliau nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti jo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

Paaiškina, kad tarnybą kariuomenėje pasirinko tik todėl, kad jam netektų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą, jog visada savo ateitį siejo su civilinio inžinieriaus pareigomis, o kad baigus studijas jam nereikėtų mokėtų už įgytą išsilavinimą, pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus, jis privalėjo tarnauti kariuomenėje penkerius metus.

Pabrėžia, kad vienintelė priežastis dėl kurios jis vykdavo į Baltarusijos Respubliką yra jo šeima. Taigi jo sutuoktinė A. P., (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paso Nr. MC bei dukra Y. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus A. P., gim. 2012 m. liepos 3 d.

Paaiškina, kad jo sutuoktinė dirba eiline mokytoja, t. y. darbą, kuris nėra niekaip susijęs su Baltarusijos režimo struktūromis ar kariuomene, nes ji yra baigusi magistrantūros studijas ir yra įgijusi pedagogo kvalifikaciją. Pažymi, kad jo dukra dėl politinės situacijos Baltarusijoje planavo išvykti mokytis į Lietuvą, kur jau buvo įsikūręs ir jis. Taigi netekęs pagrindinių pajamų, nes panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebegalėjo toliau dirbti, bei gyventi Lietuvoje, jis dėl sunkios šeimos finansinės padėties nebegali leisti savo dukrai išvykti mokytis į Lietuvą.

Akcentuoja, kad jis yra itin aukštos kvalifikacijos darbuotojas, dėl to, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 13 d. savo kvalifikaciją kėlė įmonėje M. P. B.V., Boxmeer, Olandija, kuri yra viena didžiausių jungtinių įmonių korporacijų (paukštienos, mėsos ir žuvies perdirbėjų) pasaulyje. Tokie mokymai yra skirti ne visiems, o tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tokiems kaip jis, kuris kreipėsi į atsakovą dėl Mėlynosios kortelės („Blue card“) išdavimo, kurią gali gauti tik aukštos kvalifikacijos specialistai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškina, kad 2023-02-17 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos Įstatymo 40 str. 1 d. 41 p. pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį.

Nurodo, kad Migracijos departamentas gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą. Taip pat Migracijos departamentas 2024-04-26 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.

Pažymi, kad Įstatymas 4 str. 4 d. nustato, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Taigi Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde siekia sudaryti įspūdį, jog 2007-2013 m. Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe. Mano, kad pareiškėjas selektyviai pateikia informaciją apie Baltarusiją. Pvz., Baltarusijos opozicionierius, organizacijos „Viasna“ įkūrėjas A. B. buvo suimtas ir nuteistas 2011 m.

Kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad Migracijos departamentas nepagrindė jo keliamos grėsmės realumą. Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

Paaiškina, jog pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Taigi toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pabrėžia, kad pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, baigė ja ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį, kas reiškia, kad jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Be to, pareiškėjas pasirinkdamas studijas karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet kaip ir būsimas karininkas jis privalės būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai.

Pažymi, kad buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai, jo tarnybos trukmę ir t.t. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Tuo tarpu pildydamas klausimyno 5 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu visi jo draugai, kurie drauge tarnavo, jau yra pensijoje ir valstybinėse institucijose nebedirba, t. y. pareiškėjas palaikė ir iki šiol palaiko glaudų ryšį su kolegomis, tarnavusiais Baltarusijos kariuomenėje iki pat jų išėjimo į pensiją, be to, Baltarusijoje yra jo sutuoktinė ir vaikai. Todėl vertintina, kad jo ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti. Tai patvirtina ir pareiškėjo periodiniai sienos kirtimai: laikotarpiu nuo 2022-12-05 iki 2023-12-28 - 9 kartus kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną, pareiškėjas kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną, kilmės valstybėje praleisdavo nuo 4 iki 35 dienų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teikia prieštaringus duomenis apie savo ryšius su Baltarusija. Vieną vertus jis teigia, kad Baltarusijoje yra jo sutuoktinė ir vaikai, kurie tikėtinai yra Baltarusijos piliečiai, tuo tarpu duomenų, kad minėti pareiškėjo šeimos nariai turi leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje – nėra. Kita vertus pareiškėjas teigia, kad palaiko ryšį, tai tik su Lietuvos Respublikos bei Ukrainos Respublikos piliečiais. Dar daugiau, klausimyne pareiškėjas nurodė, kad visi jo draugai, kurie drauge tarnavo, jau yra pensijoje ir valstybinėse institucijose nebedirba (5 kl.), o apeliaciniame skunde teiktame adm. byloje Nr. eA-1002-463/2024 nurodė, kad baigęs tarnybą 2009 m. nutraukė ir neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijose tarnaujančiais asmenimis. Taigi toks pareiškėjo prieštaravimas verčia abejoti jo patikimumu.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

VSD vertinimu, pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), nuo 2004 m. iki 2009 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Akcentuoja, kad 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog jis Baltarusijos kariuomenėje dirbo žvalgybinį darbą (garso įrašas nuo 55 min. 30 sek. iki 57 min. 09 sek.). Ši aplinkybė ne tik atskleidžia pareiškėjo veiklos Baltarusijos kariuomenėje specifiškumą, bet ir papildomai pagrindžia jo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Paaiškina, kad 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog Baltarusijoje gyvena jo tėvai, giminaičiai, sutuoktinė, vaikai, taip pat draugai. Pareiškėjo teigimu, dėl jo, kaip Baltarusijos atsargos karininko statuso, galimas Pareiškėjo ir jo šeimos narių persekiojimas Baltarusijoje (garso įrašas nuo 47 min. 15 sek.). Pareiškėjui yra žinoma apie Baltarusijos pasienyje vykdomus Baltarusijos sieną kertančių asmenų detalius patikrinimus – dėl to pareiškėjas iš savo mobiliojo telefono aparato nuolat pašalina visą susirašinėjimo informaciją (garso įrašas nuo 49 min. 15 sek.). Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę Lietuvos valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nepaisant to, kad pareiškėjas jau kurį laiką netarnauja Baltarusijos kariuomenėje.

VSD turimais duomenimis, pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje, periodiškai ir nuolat vyko į Baltarusijos Respubliką. Ši aplinkybė, viena vertus, rodo, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kita vertus, periodiškas ir nuolatinis vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių (kaip nurodė pareiškėjas – dėl Baltarusijoje gyvenančios savo šeimos), kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju.

Pažymi, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo tėvai, giminaičiai, sutuoktinė, vaikai, taip pat draugai – visi jie Baltarusijos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje, periodiškai ir nuolat vyko į Baltarusijos Respubliką, o šiuo metu nuolat gyvena Baltarusijos Respublikoje. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas neva savanoriškai nutraukė tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Tačiau iš 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje duotų pareiškėjo paaiškinimų (garso įrašas nuo 25 min. 01 sek.), taip pat iš MD klausimyno (žr. atsakymus į 2–4 klausimus) matyti, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje visą jo kontrakte numatytą terminą ir kontrakto savo noru anksčiau laiko nenutraukė.

Teigia, kad pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 5 klausimą, taip pat ir 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ryšius su Baltarusijos kariuomenėje kartu tarnavusiais draugais.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas – aukšto rango Baltarusijos kariuomenės atsargos karininkas, turintis kapitono karinį laipsnį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė (žr. pvz., LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023).

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 22 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.

Nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė tuo pagrindu, kad yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir ketina dirbti gamybos organizavimo inžinieriumi. Taigi atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno klausimus pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. baigė Baltarusijos Respublikos karo akademiją (telekomunikacijų sistemų inžinierius), 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį. Taip pat pažymėjo, kad visi jo draugai su kuriais kartu tarnavo šiuo metu yra išėję į pensiją ir valstybinėse įstaigose nebedirba.

2023-04-06 VSD pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2023-06-04 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi, sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2023-06-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

2024-01-24 LVAT nutartimi patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-02-17 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2024-04-02 VSD Migracijos departamentui pateikė Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., o 2019–2023 m. laikotarpiu asmuo periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl VSD siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. VSD vertinimu, išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, VSD 2023-04-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Raštu, Sprendimu nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra ĮUTP 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (ĮUTP 4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas ĮUTP nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (ĮUTP 4 straipsnio 7 dalis).

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

LVAT praktikoje konstatuota, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

Nei ĮUTP, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Pažymėtina, kad negali būti atmesta tokia situacija, jog grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr. pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl ĮUTP vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimas priimtas iš esmės vadovaujantis VSD padarytomis išvadomis.

Taigi byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi VSD Raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., o 2019–2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl VSD siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Rašte pateiktas VSD vertinimas, jog išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, VSD 2023-04-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD Raštu, kuriame VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. Taigi įvertinus paties pareiškėjo (pildant Migracijos departamento pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei 2019–2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, Rašte konstatavo, kad atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, jog (duomenys neskelbtini) piliečio K. P. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš ĮUTP 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę kitaip nei ją įvertino VSD.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje 2004-2009 m., taip pat 2019–2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką; kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko studijas Baltarusijos karo akademijoje, baigė jas ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad tokios institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, joje yra svarbus paklusnumas aukštesniems vadams. Todėl atmestini pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad jis tarnybą kariuomenėje pasirinko tik todėl, jog jam netektų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo trumpi atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai. Taigi klausimyne pareiškėjas nurodė, kad niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir laiko, jog Krymas yra Ukrainos dalis. Tačiau argumentų, jog jis nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje, nepagrindžia jokiais įrodymais.

Nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2022-12-05 iki 2023-12-28, 9 kartus kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Šių nustatytų aplinkybių pareiškėjas neginčija, o tik patvirtina, kad vienintelė priežastis dėl kurios jis vykdavo į Baltarusijos Respubliką yra jo šeima. Taigi jo sutuoktinė A. P., (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini)., dukra Y. K. P., (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus A. P., Baltarusijos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad jo sutuoktinė dirba eiline mokytoja, t. y. darbą, kuris nėra niekaip susijęs su Baltarusijos režimo struktūromis ar kariuomene, nes ji yra baigusi magistrantūros studijas ir yra įgijusi pedagogo kvalifikaciją. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad pareiškėjui Baltarusijos Respublikoje nėra paskelbta jokia paieška, todėl jis laisvai keliavo į Baltarusijos Respubliką.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2004-2009 m., papildomai nustačius, kad pareiškėjas periodiškai vykdavo į Baltarusijos Respubliką) dėl VSD Rašte nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo argumentas, kad jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, atmestinas kaip nepaneigiantis VSD Rašte nurodytų aplinkybių, be to, turi būti atsižvelgiama į šiuo metu esantį geopolitinį kontekstą, bendrą situaciją, įvykius, Baltarusijos ir jos institucijų poziciją, vaidmenį, esamus ir (arba) galimus veiksmus tuose įvykiuose.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teigimu, jis savanoriškai nutraukė tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje visą jo kontrakte numatytą terminą ir kontrakto savo noru anksčiau laiko nenutraukė. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nepalaiko jokių ryšių su buvusiais Baltarusijos Respublikos kariuomenės kolegomis. Teismo vertinimu, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nustatytas faktas, jog pareiškėjas periodiškai keliavo į Baltarusijos Respubliką, jis palaiko ryšius su savo šeimos nariais, kurie yra Baltarusijos piliečiai, todėl tai suponuoja, kad pareiškėjas palaiko ryšius ne tik su savo šeima, bet ir su kitais asmenimis, gyvenančiais Baltarusijos Respublikoje.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau nei 14 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Teismo vertinimu, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Be to, pats pareiškėjas nepateikia teismui jokių papildomų įrodymų.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis VSD išvadomis, bei vėl jokio kito papildomo, savarankiško ar individualaus tyrimo Migracijos departamentas neatliko. Teismas pažymi, kad nors ginčijamas Sprendimas iš esmės grindžiamas VSD padarytomis išvadomis, tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020-06-16 iki 2021-09-13, nuo 2021-09-14 iki 2023-06-05 Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi. Taip pat pareiškėjas nuo 2020-10-10 iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Paskutiniu metu Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos ir Rusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys, ypač anksčiau dirbę tokiose svarbiose Baltarusijos jėgos struktūrose kaip Baltarusijos kariuomenė. Be to, tokie asmenys, minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu, minėta, vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.

Dėl pareiškėjo ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių, akcentuotina, jog Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai (darbas, mokslai) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu. Be to, pats pareiškėjas patvirtino, jog visi jam artimi giminaičiai, gyvena Baltarusijoje. Taigi, kaip jau nustatyta, su Baltarusijos Respublika pareiškėjo ryšiai nėra nutrūkę, ko pareiškėjas neneigia.

Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neturėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus, atsakymus apie savo veiklą. Taigi Migracijos departamentas neturėjo tokios pareigos. Tokios pareigos nenustato ĮUTP, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Įvertinus teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Raštą, kuriame vertinta, jog pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs ĮUTP nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be kita ko akcentuotina, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Rūta MiliuvienėAsta Adamonytė-ŠipkauskienėFausta Vitkienė