Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui J. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties), ieškovo prašymu gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltic Agro“ (pardavėjas) su atsakovu (pirkėju) 2014 m. sausio 24 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (1.1-1.2 punktai). Nustatyta, kad ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas nurodytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo tik iš dalies, likusi nesumokėta suma – 2 047,18 EUR.

Pateikti įrodymai patvirtina sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nustatyta, kad atsakovas už gautas prekes su ieškovu pagal PVM sąskaitas-faktūras privalėjo atsiskaityti per jose nurodytus terminus, tačiau, kaip nurodė ieškovas, atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškovu iki šio sprendimo priėmimo dienos būtų visiškai atsiskaitęs pagal aukščiau paminėtas PVM sąskaitas-faktūras (CPK 178, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 2 047,18 EUR skola už prekes pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.256, 6.305 straipsniai).

Ieškovas tai pat prašo priteisti iš atsakovo 90,24 EUR delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties 3.3 punkte yra nustatyti 0,08 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 90,24 EUR delspinigius priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu (šiuo metu pavadinimas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas yra nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti; pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis). Pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (3 straipsnio nuostatos).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra ūkio subjektai (atsakovas yra ūkininkas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jų sudarytas sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis (sutarties 1.4 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms priteisti palūkanoms taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, o ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 137,42 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 24 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis) bei 140,17 EUR išlaidų už advokatės pagalbą rengiant ieškinį (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 164,17 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 262, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui J. V. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Baltic Agro“, j. a. k. 111547089, 2 047,18 EUR (dviejų tūkstančių keturiasdešimt septynių eurų 18 ct) skolą, 90,24 EUR (devyniasdešimt eurų 24 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 137,42 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 164,17 EUR (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus įrodinėjimo priemonėmis.

Nurodymas: jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui bus išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.