Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) bei nuteistosios Y. K. (Y. K.) ir jos gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 307 strapsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmę įskaitytas S. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.

pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė Y. K. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmę įskaitytas Y. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.

Nuspręsta konfiskuoti iš S. S. paimtus 7 830 Eur ir iš Y. K. paimtus 6 055 Eur.

Iš S. S., Y. K., N. H. priteista 538,33 Eur (iš kiekvieno po 179,44 Eur) už nukentėjusiajai V. G. suteiktą advokatės pagalbą valstybei.

Iš S. S. taip pat priteista 416,67 Eur už suteiktą advokatės teisinę pagalbą valstybei.

Procesas dėl V. G. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista N. H., dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų ir jais remdamasis pagrįstai S. S. ir Y. K. pripažino kaltais pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems Y. K. ir S. S. paskyrė teisingas bausmes, jos nėra aiškiai per griežtos. Tačiau iš dalies tenkinant Y. K. ir jos gynėjos apeliacinį skundą, keičiama nuosprendžio dalis dėl iš Y. K. konfiskuoto turto – pas ją paimtų pinigų sumos. Teismas, konfiskuodamas pas nuteistuosius paimtus pinigus, pripažinęs juos BK uždraustos veikos rezultatu, baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnio 2 dalį, pritaikė tinkamai. Kolegija tik mažina iš nuteistosios Y. K. konfiskuojamų pinigų sumą, nes trūksta duomenų, kad dalis tų pinigų tikrai gauta iš nusikalstamos veikos, be to, teismas šioje dalyje padarė dar ir techninę klaidą. Dėl to, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje, BK 307 straipsnio 2 dalyje

19. Ne tik jau aptarti įrodymai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai, patvirtina nuteistosios Y. K. atliktus neteisėtus veiksmus. Daiktų (nukentėjusiosios V. G. mobiliojo telefono) apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 16–19) ir specialisto išvada Nr. IBPS V-3229254-22 (t. 1, b.l. 65–194, 2 t., b. l. 1–199, 3 t., b. l. 1–15) patvirtina nukentėjusiosios bendravimą su N. H. dėl kelionės į Lietuvą, lėktuvo bilietų pirkimą, taip pat patvirtina nukentėjusiosios bendravimą su operatoriumi dėl klientų, operatorius pranešdavo apie ateinančius klientus, o nukentėjusioji – apie klientų išėjimą, jiems suteiktas paslaugas ir už tai gautas pinigų sumas, taip pat operatorius nurodydavo butų adresus, kuriuose nukentėjusioji teiks seksualines paslaugas, nukentėjusioji siųsdavo nuotraukas, kuriose matosi įvairiose vietose palikti pinigai. Pažymėtina, kad operatoriumi prisidengęs S. S., kuris buvo atsakingas už V. G. klientų suradimą bei jų koordinavimą, turėjo ne vieną telefoną, kuriuos jam perdavė Y. K.. S. S. parodė, kad jo turėtus telefonus bet kada galėjo paimti Y. K.. Tą ji ir padarė, kai jos sulaikymo dieną V. G. neatsakė į operatoriaus žinutes ir ji su S. S. vyko į butą, kuriame nukentėjusioji teikė seksualines paslaugas. Y. K., paėmusi S. S. perduotą telefoną, rašė žinutes nukentėjusiajai. Apie tokias aplinkybės parodė ir pati Y. K.. Jos parodymai ir daiktų (nukentėjusiosios V. G. mobiliojo telefono) apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 16–19) patvirtina, kad Y. K., naudodama S. S., kaip operatoriaus, telefoną, nukentėjusiosios klausia, kas jai nutiko, kodėl ji neatrašo, nurodo, jog pas ją į butą ateis viena iš jų merginų, jog ji ją įsileistų. Taigi, nepavykus susiekti su nukentėjusiąja V. G., nuteistieji Y. K. su S. S. vyko į butą, kuriame tuo metu nukentėjusioji teikė seksualines paslaugas. Patys Y. K. ir S. S. parodė, kad privažiavus T miesto ženklą mobilųjį telefoną supakavo ir jį paslėpė. Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 3, b. l. 43–49) nurodyta, kad prie miesto ženklo „T“ po krūmu buvo rastas nuteistųjų paslėptas telefonas. Šiame protokole nurodyta, kad S. S. nurodė, jog telefonas „X“ priklauso Y. K.. Iš daiktų (telefono „X“) apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 55–170) matosi, kad šiuo telefonu asmuo, pasivadinęs „M“, bendravo su N. H. dėl V. G. prostitucijos. Kaip parodė S. S., administratorės „M“ slapyvardžiu buvo pasivadinusi Y. K.. Minėtas daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad Y. K. N. H. pranešė, jog „atsivedė“ naują merginą, kuri nori dirbti. Y. K. prašymu, N. H. siuntė nukentėjusiosios nuotraukas, reikalingas skelbimams dėl seksualinių paslaugų teikimo, vėliau nurodė dieną, kada nukentėjusioji pradės dirbti, nurodydavo miestus ir adresus butų, kuriuose V. G. teiks seksualines paslaugas. Be to, lyginant UAB „D“ rašte nurodytus duomenis (t. 4, b. l. 162–176) ir aptartą daiktų (telefono „X“) apžiūros protokole nurodytas aplinkybes matosi, kad dalyje skelbimų dėl V. G. teikiamų seksualinių paslaugų buvo nurodytas ir „M“ telefono numeris. Todėl, priešingai nei nurodoma nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikrovėje „administratorė“, kuri kontroliavo užverbuotą V. G., buvo pati Y. K.. Ši aplinkybė neprieštarauja ir nepaneigia to, kad didžiąją dalį kitų veiksmų, susijusių su seksualinių paslaugų reklama, bendravimu su klientais dėl šių paslaugų teikimo, bendravo kitas nuteistasis S. S.. Nuteistoji Y. K. buvo atsakinga už nuomą butų, kuriuose nukentėjusioji teiks seksualines paslaugas. Tai, kad būtent Y. K. nuomojo butus, kuriuose V. G. teikė seksualines paslaugas, patvirtina liudytojos J. R. parodymai ir daiktų apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 11–12, 15–22). Iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo ir liudytojos J. R. mobilaus telefono duomenų matosi, kad Y. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu nuomojo butus T. Ji buvo išsinuomojusi ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame V. G. teikė seksualines paslaugas ir į kurį nuteistieji Y. K. ir S. S. vyko negavę atsakymo iš nukentėjusiosios. Būtent Y. K., norėdama sužinoti, dėl kokių priežasčių V. G. neatsako į siųstas žinutes, ėjo į šį butą. Aplinkybę, kad šiame bute V. G. dirbo prostitute, patvirtina liudytojų A. K. ir V. B. parodymai.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina nuteistosios Y. K. neteisėtus veiksmus padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje. Y. K. ir S. S. įkalbėjo N. H. už piniginį atlygį panaudojant apgaulę atgabenti į Lietuvą merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai. Tą N. H. ir padarė. Ši nuteistoji ir nukentėjusioji buvo draugės, todėl N. H. žinojo apie nukentėjusiosios padėtį ir pasinaudojusi V. G. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties – turėjo finansinių sunkumų, turėjo padėti sergančiai motinai, apgaule – pažadėjusi gerai apmokamą administratorės – barmenės darbą, nors žinojo, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, nupirko lėktuvo bilietą, ir taip atgabeno nukentėjusiąją į Lietuvą bei ją už 200 Eur pardavė nuteistiesiems Y. K. ir S. S.. Nukentėjusiąją pardavus šiems nuteistiesiems, V. G. buvo pasakyta, kad ji dirbs ne administratore – barmene, o teiks seksualines paslaugas už piniginį atlygį. Nukentėjusioji, neturėdama kito pasirinkimo, sutiko teikti seksualines paslaugas. Y. K., turėdama tikslą gauti pinigų iš V. G. prostitucijos, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai. Y. K. su S. S. nustatė seksualinių paslaugų kainą, paaiškino nukentėjusiajai, kad pusę pajamų, gautų iš prostitucijos, V. G. turės palikti bute, kur teikė seksualines paslaugas, taip pat tai, jog nukentėjusioji mokės pusę buto nuomos sumos, pati pirksis seksualinėms paslaugoms teikti reikalingas priemones. Y. K. surado (duomenys neskelbtini) butus, kur buvo teikiamos seksualinės paslaugos, ir sumokėdavo už jų nuomą. Y. K., o kai ji buvo išvykusi, S. S. pasiimdavo V. G. paliktus pinigus, kurie buvo uždirbti teikiant seksualines paslaugas. Telefonu prisidengusi kitu vardu pati Y. K. arba ji per S. S. bendravo ir kontroliavo V. G. dėl prostitucijos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pati nuteistoji Y. K. pripažino atlikusi šiuos neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistoji Y. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Y. K. veiksmus, jų pobūdį, pastangas pasiekti tikslą – išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai ir pelnytis iš jos prostitucijos, daroma išvada, kad nuteistoji, darydama šias veikas, veikė tiesiogine tyčia. Nėra abejonių, o įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės patvirtina, kad Y. K. suvokė pavojingą jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nuteistiesiems Y. K. ir S. S. paskirtų bausmių

26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

28. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėja itin akcentuoja aplinkybę, kad Y. K. nusikalstamas veikas padarė dėl jos sunkios padėties, nurodo, jog mirus jos sugyventiniui ji liko viena su dviem vaikais, kuriuos reikėjo išlaikyti, be to, negalėjo grįžti į tėvynę, todėl, neturėdama pragyvenimui pinigų, ji vertėsi prostitucija.

29. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-194-895/2015). Pagal bylos duomenis (pačios nuteistosios parodymus, administracinių nusižengimų registro išrašą) nuteistoji Y. K. vertėsi prostitucija nuo 2019 m., jos vaikai tam tikrą laiką gyveno X, o ji – Lietuvoje su S. S.. Pažymėtina, jog nuteistoji tik nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (t. 7, b. l. 94), nenustatyta, kad ji pati aktyviai būtų ieškojusi darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad būdama jauno amžiaus Y. K. galėjo ieškotis ir dirbti kitokio pobūdžio darbą, kuris būtų suderinamas su motinyste, būtų leidęs užtikrinti finansinį aprūpinimą vaikams bei tinkamą jų priežiūrą, o ne pasirinkti neteisėtą elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Y. K. turtinė padėtis ir nebuvo gera, tačiau nebuvo ir beviltiška, todėl nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji Y. K. jau prisipažino kalta ir prašė ją ne išteisinti, o tik sušvelninti jai paskirtą bausmę. Anksčiau Y. K. savo kaltę kategoriškai neigė, todėl pirmosios instancijos teismas spręsti klausimo dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iš viso neturėjo jokio pagrindo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šį klausimą jau svarstė, tačiau padarė išvadą, kad kaltę jau pripažinusiai Y. K. nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę taip pat nėra pagrindo. Pagal galiojančią praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Y. K. iš esmės kalta neprisipažino, keitė savo parodymus, net ir savo bei gynėjos apeliaciniame skunde kaltės padarius nusikalstamas veikas nepripažino, prašė ją išteisinti, o tik apeliacinės instancijos teisme kalta padariusi nusikalstamas veikas ji prisipažino, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio Y. K. prisipažinimo ir jos gailėjimosi atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui nepakanka. Teismas tokį prisipažinimą vertina teigiamai ir palankiai. Tačiau taip pat sprendžia, kad toks prisipažinimas buvo nulemtas kitų nuteistąją apkaltinančių įrodymų ir jos noro būti nuteistai švelnesne bausme. Todėl pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

31. Tai reiškia, kad ir šiuo metu yra tik pagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatyta viena Y. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

32. Skirdamas Y. K. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Y. K. anksčiau neteista, tačiau teismas įvertino, kad ji bausta administracine tvarka. Y. K. ne kartą bausta už vertimąsi prostitucija, taip pat už smulkią vagystę. BK 147 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, BK 307 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, Y. K. paskyrė bausmes, artimas BK straipsnių sankcijų žemutinėms riboms. Šios paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu.

33. Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji Y. K. ir jos gynėjai nurodė prašymą nuteistajai paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

34. Pagal baudžiamuosius įstatymus bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

35. Spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju Y. K., nors apeliacinės instancijos teisme nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailėjosi, tačiau iš esmės viso proceso metu ji kaltę neigė. Ji savo noru neatvyko ar nepranešė apie šias veikas, o priešingai – Y. K. daromos nusikalstamos veikos buvo sustabdytos tik ją sulaikius darant nusikaltimus. Todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti nuteistajai paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Y. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nėra teisinio pagrindo.

36. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

37. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

38. Prie nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinio skundo pridėti ir teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys dviejų nuteistosios vaikų mokymąsi ir ugdymą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir lopšelyje – darželyje, taip pat apie nuteistosios dukros gydymą (duomenys neskelbtini) 2023 metais. Tačiau nei dėl šių, nei dėl kitų teisme jau išnagrinėtų bylos aplinkybių, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas Y. K. taip pat nėra pagrindo, nes nėra nustatyta jokių išimtinių nei padarytų nusikalstamų veikų, nei nuteistosios Y. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme nuteistosios nurodytos aplinkybės – viena augina du mažamečius vaikus, be jos nėra kam pasirūpinti jos vaikais, nežino, kur šiuo metu yra jos buvęs sutuoktinis, be to, ji su vaikais yra ne savo tėvynėje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad BK sankcijose paskirtos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingos nuteistosios įvykdytiems nusikaltimams ir jos asmenybei. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina įvertinti, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, Y. K. padarė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Nuteistosios Y. K. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo svarbiausias, nusikalstamos veikos buvo gerai apgalvotos, suplanuotos, be to, su bendrininku ji veikė užmaskuotai. Nuteistosios nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik teisėsaugos pareigūnų pastangomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji Y. K. jau darydama šias nusikalstamas veikas turėjo mažamečius vaikus, kurie jai netrukdė elgtis neteisėtai. Pati nuteistoji parodė, kad kurį laiką vaikai gyveno X, o ji – Lietuvoje. Nors šiuo metu ji gyvena kartu su vaikais Lietuvoje, tačiau X yra jos motina, gyvena ir brolis su žmona. Be to, kaip ji pati nurodė, X gyvena ir oficialus vaikų tėvas. Nors su juo Y. K. ryšių nepalaiko, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, esant reikalui būtų galima su juo susisiekti dėl mažamečių vaikų priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios nurodytos aplinkybės, be abejo, yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos išimtinėmis, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistosios Y. K. asmenybę ir jos padarytas veikas vertinti kaip mažiau pavojingas bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos Y. K. bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, Y. K. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jos padarytų nusikaltimų ir pačios jos asmenybės pavojingumą.

40. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, neginčija ir įrodymų vertinimo, jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių bei veikų kvalifikavimo. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo tik taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bendradarbiavo su pareigūnais, davė išsamius parodymus, nurodė nusikalstamų veikų mechanizmą, atsiprašė nukentėjusiosios, be to, jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, turi šeimą, dirba, serga nepagydomomis ligomis.

41. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jau įvertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Todėl skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su išsamiais ir teisingais S. S. parodymais, teismas jau įvertino pripažindamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė skirdamas jam bausmę pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Skirdamas S. S. bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, kurios irgi nurodomos jo apeliaciniame skunde. S. S. anksčiau neteistas, dirba, teigiamai charakterizuojamas. Kaip minėta, BK 147 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas S. S. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmes, artimas šių BK straipsnių sankcijų žemutinei ribai. Šios paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu. Nors S. S. pats buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas, teismas jau įvertino ne tik jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bet ir jo vaidmenį nusikaltimų padaryme paskirdamas jam dar švelnesnes bausmes negu kitai nuteistajai Y. K., kurios vaidmenį teismas pripažino svarbiausiu.

44. Apie teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę šioje nutartyje jau buvo pasisakyta.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nors S. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nors buvo sulaikytas nusikaltimo darymo metu, bet paskui, galima sutikti, kad savo parodymais iš dalies ir padėjo išaiškinti nusikaltimų aplinkybes, tačiau jis pats savo noru neatvyko ar nepranešė apie šias veikas. Pagal bylos duomenis, S. S. nusikalstamos veikos buvo sustabdytos tik jį sulaikius darant nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti S. S. paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja V. G., iš bylos matosi, kad nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, tačiau byloje nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra ir kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimo taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas irgi nėra pagrindo. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių išimtinių nei padarytų nusikalstamų veikų, nei nuteistojo S. S. asmenybę apibūdinančių aplinkybių.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – turi šeimą, dirba ir išlaiko savo šeimą, moka mokesčius, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 128, t. 12, b. l. 47), naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikosi įstatymų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad BK sankcijose paskirtos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas S. S. įvykdytiems nusikaltimams ar jo asmenybei. Skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra labiau tipinės nei išimtinės. Jos nenusveria kitų aplinkybių, apibūdinančių jo padarytas veikas ir jo asmenybę, vertinant jas kaip visumą. Pažymėtina, kad S. S. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su S. S. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad jo vaidmuo padarant nusikalstams veikas buvo antraeilis. Atsižvelgiant į bylos įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, S. S. vaidmuo veikų padaryme buvo aktyvus ir reikšmingas. Šios veikos buvo gerai apgalvotos ir suplanuotos, su kita nuteistaja jis veikė užmaskuotai. Be to, jis baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 9, b. l. 180). Šių aplinkybių nenusveria apeliaciniame skunde nurodomi S. S. sveikatos problemos, pateikti duomenys apie jo apsilankymą ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 80–82). Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad 2016 m. S. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), 2023 m. nuteistajam diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 126, 127). Medicininiai duomenys rodo, kad dalis ligų jam jau buvo diagnozuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir tai jam nesutrukdė neteisėtai elgtis. Duomenų, kad S. S. dėl turimų sveikatos problemų negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų sveikatos priežiūros sąlygų tvarką. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o negalint užtikrinti šių paslaugų, taip pat antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nuteistieji, turintys teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi teisę jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam, atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra, jo sveikatos būklė bus stebima gydytojų, jis turės galimybę vartoti jam paskirtus vaistus. Be to, asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl jeigu bausmės atlikimo vietoje S. S. sveikatos būklė blogėtų, liga/ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės jam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, kad asmuo (pacientas) atitinka Sunkių nepagydomų ligų sąrašo kriterijus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde S. S. nurodytos aplinkybės yra daugiau tipinės, jos nepasižymi išskirtinumu, nėra išimtinės. Į dalį skunde nurodytų aplinkybių (atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neteistas, dirba, teigiamai charakterizuojamas) teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį. Šios ir kitos skunde nurodytos bei jau aptartos aplinkybės (turi šeimą, moka mokesčius, laikosi įstatymų, serga), teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos S. S. bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. S. S. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jo padarytų nusikaltimų ir paties jo asmenybės pavojingumą.

49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Y. K. ir S. S. nėra galimybės ir atidėti ar iš dalies atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Vienas iš jų padarytų nusikaltimų yra ne tik sunkus, bet ir priskiriamas sunkiems nusikaltimams, numatytiems BK XX skyriuje, todėl pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas jiems netaikomas.

50. Tiek nuteistojo S. S., tiek ir nuteistosios Y. K. bei jos gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad kitiems nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas paskyrė švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno nuteistojo. Pagal teismų praktiką, vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį patį nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019, 2K-119-689/2020). Vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistiesiems S. S. ir Y. K. paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, įvertinant kiekvieną asmenį atskirai.

Dėl turto konfiskavimo

51. Nuteistoji Y. K. ir jos gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti pinigines lėšas – 6 055 Eur. Šioje dalyje jų skundas iš dalies yra pagrįstas.

52. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

53. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.).

54. Byloje nustatyta, kad nuteistoji Y. K. organizavo ir vadovavo nukentėjusiosios V. G. prostitucijai. Šioje nutartyje jau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad pusę sumos, uždirbtos iš prostitucijos, nukentėjusioji palikdavo bute, kuriame teikė seksualines paslaugas, o šiuos pinigus vėliau pasiimdavo Y. K.. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėja nurodė, kad šios nusikalstamos veikos Y. K. nepadarė, tačiau pati nuteistoji apeliacinės instancijos teisme šiuos skundo argumentus paneigė ir parodė, jog pelnėsi iš V. G. prostitucijos, iš nukentėjusiosios prostitucijos ji gavo pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu Y. K. parodė, kad iš V. G. prostitucijos gautus pinigus ji laikė nuteistojo S. S. namuose. Nuteistojo S. S. parodymai patvirtina, kad pas jį namuose rasti 6 000 Eur priklausė Y. K.. Jis parodė, kad nukentėjusiajai V. G. Y. K. buvo nurodžiusi pusę sumos, uždirbtos iš prostitucijos, palikti bute, o vėliau jis nuveždavo nuteistąją pasiimti šių pinigų, o kai ši nuteistoji negalėdavo, jis tuos pinigus paimdavo. Kratos protokole nurodyta, kad S. S. namuose rasti 6 000 Eur, kaip jis pats nurodė, priklausė Y. K., šie pinigai uždirbti iš prostitucijos (t. 4, b. l. 63–72). Teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. pinigai gauti iš nusikalstamos veikos (organizuojant ir vadovaujant prostitucijai), todėl šie pinigai kaip nusikalstamos veikos rezultatas pagrįstai konfiskuoti iš Y. K., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi.

55. Nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuos pinigus Y. K. paskolino I. B.. Dalis jų – 5 000 Eur buvo skirti automobilio pirkimui, o 1 000 Eur – asmeninėms reikmėms. Kaip nurodoma skunde, byloje yra pateikta 2022 m. rugpjūčio 5 d. pinigų perdavimo sutartis (t. 6, b. l. 133). Šioje sutartyje nurodyta, kad I. B. perduoda Y. K. 6 000 Eur automobilio pirkimui Lietuvoje ir jo pardavimui X, taip pat nurodyta, jog gautą pelną jie pasidalins lygiomis dalimis. Pati Y. K. šią versiją nurodė tik antros ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Tos pačios ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistoji parodė ir apie tai, kad tuo metu, kai ji buvo išvykusi, S. S. paimdavo pinigus, uždirbtus V. G. teikiant jai seksualines paslaugas, ir juos laikė savo namuose. Apie pinigų perdavimą/skolinimą liudytojas I. B. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Y. K. automobilio pirkimui paskolino 5 000 Eur. Jokios sutarties su ja nesudarė, tiesiog pinigus padavė į rankas. Už šiuos pinigus nupirktą automobilį Y. K. turėjo parduoti X, o pelną pasidalinti pusiau (t. 5, b. l. 178–179). Nuteistoji Y. K. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių I. B. nurodė, jog jis jai skolino 5 000 Eur, nors ji teigia, kad 6 000 Eur. Be to, sutartyje nurodyta sutarties sudarymo data taip pat nesutampa su liudytojo nurodyta pinigų skolinimo data. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių ši byloje pateikta sutartis, be to, ir pats liudytojas neigė sutarties sudarymą su Y. K.. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegijai nėra pagrindo tikėti, jog iš tikrųjų I. B. automobilio pirkimui Y. K. skolino pinigus, kuriuos ji laikė S. S. namuose. Teisėjų kolegijos ši nuteistosios iškelta versija, siekiant patvirtinti piniginių lėšų kilmę, neįtikina. Jau buvo aptarta, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.

56. Iš bylos matosi, kad ir nuteistosios Y. K. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Kratos protokole nurodyta, kad nuteistosios kelnių kišenėje rasti grynieji pinigai – 45 Eur. Y. K. nurodė, kad šie pinigai gauti iš jos pačios vertimosi prostitucija ir priklauso jai (t. 4, b. l. 108–116). Pati Y. K. viso teisminio proceso metu teigė, kad ir pati dirbo prostitute. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kratos metu nuteistosios Y. K. gyvenamojoje vietoje rastų grynųjų pinigų konfiskavimas nepagrįstas, nes byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių – 45 Eur – piniginių lėšų kilmė yra nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas konfiskuoti ir šiuos pinigus, kaip gautus iš nusikalstamos veikos, nėra pagrįstas.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas dar ir padarė techninę (aritmetinę) klaidą, nes nurodė, jog iš Y. K. konfiskuoja 6 055 Eur, nors pagal bylos duomenis S. S. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 6 000 Eur, kurie priklausė Y. K., o pas nuteistąją gyvenamojoje vietoje buvo rasti ne 55 Eur, o 45 Eur. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad konfiskuodamas nuteistųjų, taip pat ir Y. K. turtą, padaręs išvadą, kad pinigai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, teismas baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnio 2 dalį, pritaikė tinkamai. Teisėjų kolegija tik mažina iš nuteistosios Y. K. konfiskuojamų pinigų sumą. Todėl nuosprendį keičia ne dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o dėl dalies nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš Y. K. konfiskuojami yra tik iš jos paimti 6 000 Eur, o kiti 45 Eur (skundžiamame nuosprendyje dėl techninės klaidos nurodoma neteisinga 55 Eur suma) grąžinami nuteistajai. Naikinamas ir laikinas nuosavybės teisės į šią pinigų sumą apribojimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

58. Nuteistoji Y. K. buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokate R. Bertašiene. Pagal sutartį R. Bertašienė parengė apeliacinį skundą ir turėjo nuteistąją ginti apeliacinės instancijos teisme. Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį su šia advokate Y. K. nutraukė sutartį ir sudarė teisinių sutartį su kitu advokatu, kuris nespėjo susipažinti su baudžiamąja byla ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Siekiant užtikrinti netrukdomą procesą, teisėjų kolegija nutarė nuteistajai Y. K. paskirti dar vieną gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir teisėjų kolegija paskyrė nuteistajai Y. K. gynėją advokatą Kęstutį Ragaišį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prieš teismo posėdį pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš Y. K. valstybės naudai priteistina 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos bei nuteistojo S. S. apeliacinius skundus. Nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Be to, atsižvelgus į nuteistosios turtinę padėtį, į tai, kad ji yra kitos valstybės pilietė, nemokanti ir nesuprantanti lietuvių kalbos, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistosios Y. K. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Pažymėtina, kad ir pats advokatas, nurodęs, jog jis ginti nuteistosios buvo paskirtas teismo iniciatyva, prašė šių išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš nuteistosios Y. K. paimtus 6 055 Eur, pakeisti.

Iš nuteistosios Y. K. konfiskuojamų pas ją paimtų pinigų sumą sumažinant iki 6 000 (šešių tūkstančių) eurų.

Kitus pas nuteistąją paimtus 45 (keturiasdešimt penkis) eurus grąžinti nuteistajai Y. K..

Panaikinti nuteistajai Y. K. grąžinamai pinigų sumai, t. y. 45 eurams, laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistosios Y. K. į valstybės biudžetą netenkinti.