Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, pakeičiant priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, bei pagal atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei A. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovas nurodė, kad po 60 Eur išlaikymo vaikams suma yra tikrai maža ir jos nepakanka vaikų išlaikymui, todėl dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui. Dėl priešieškinio – detalizuota tvarka galėtų būti nustatyta šalims sutarus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė A. S. ir atsakovas D. S. yra nepilnamečių vaikų V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 2141-952/2014 A. S. ir D. S. nutraukė santuoką bendru sutikimu ir patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu nustatė, kad V. S. ir D. L. S. tėvas D. S. įsipareigoja gera valia teikti materialinį išlaikymą po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. 2023 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi byloje Nr. e2YT-7405-767/2023, teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, bei pakeitė sutarties 4 punktą nustatydamas sutarties 4 punkto 2 dalį, kad V. S. ir D. L. S. skiriama po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki vaikų pilnametystės. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad nepilnamečiai V. S. mokosi M. S. pagrindinėje mokykloje 8a klasėje, o D. L. S. lanko M. S. pagrindinę mokyklą, 5a klasę. Ieškovė vaikams vidutiniškai išleidžia po 600 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi kilnojamojo turto – automobilį Audi. Ieškovė nedirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos, pasak ieškovės, apie 900 Eur, tai Užimtumo tarnybos išmokos bei išmokos už vaikus (gauna po 196 Eur mėnesines išmokas kiekvienam vaikui). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-02-26 gauna po 562,36 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas. Ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Ji nuomoja būstą, kurio nuoma, pasak ieškovės, kainuoja 600 Eur. Turi skolų antstoliams. Atsakovas šiuo metu nedirba, atsakovo teigimu, darbo neteko nesenai, tačiau kai dirbo elektriku, jo vidutinės mėnesinės pajamos buvo po 700 Eur, o vėliau po 1000 Eur. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra, atsakovas nuomoja būstą, už kurio nuomą moka, pasak atsakovo, 520 Eur. Taip pat atsakovas moka kreditorinius įsiskolinimus po 595,40 Eur kas mėnesį pagal 2019 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas „(duomenys neskelbtini)“, skolas antstoliams. Atsakovas augina nepilnametę dukrą, kuriai ieškovė teikia išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu vaikų V. S. ir D. L. S. išlaikymui moka po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo

10. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

11. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.

12. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA – 607,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA – 642,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA – 730,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA – 1038,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

13. Šiuo atveju teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių vaikai nuo 2023 metų paaugo, taip pat atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaikų poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei 2023 metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais nuomoja būstą, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas nedirba, papildomai jokių pajamų negauna, byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o po santuokos nutraukimo, pasak atsakovo, įgytą namą pardavė, už kurį dengė kreditą, gyvena su nepilnamete dukra nuomojamajame bute. Atsakovas moka vartojimo kreditą po 595,40 Eur kas mėnesį, išlaiko nepilnametę dukrą, bei šiuo metu atsakovas moka sūnums po 60 Eur kiekvienam vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Be to, atsakovas ėmėsi priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, tai yra, atsakovo teigimu, kėlė kvalifikaciją. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo D. S. turtinė padėtis po 2023 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7405-767/2023 pablogėjo. Ieškovė A. S. turi jos vardu registruotą kilnojamąjį turtą – transporto priemonę, jos mėnesinės pajamos, kaip teigia ieškovė, šiuo metu yra apie 900 Eur, su valstybės skiriamais pinigais vaikams ir Užimtumo tarnybos teikiama išmoka. Tai yra ieškovės A. S. turtinė padėtis po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7405-767/2023 nepasikeitė. Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, pajamų negauna, kad atsakovo elgesys nėra nerūpestingas, jis ėmėsi priemonių, kad gautų didesnes pajamas, šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus (aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008)), skolas antstoliams, į vaikų amžių, darytina išvada, jog nuo 2023 m. birželio 7 d., kuomet Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi byloje Nr. e2YT-7405-767/2023 teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams V. S. ir D. L. S. išlaikymą, jų poreikiai išaugo ir atsakovo teiktino 60 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą (gaunamas pajamas ir galimybes gauti pajamų, turimą turtą), nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo D. S. sūnaus V. S., (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 160 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2024 m. balandžio 30 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Šaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartį, kuriuo teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų V. S. ir D. L. S. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavedant tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis), bei nustatant, kad išlaikymo sumas atsakovas perveda ieškovei ne vėliau kiekvieno einamo mėnesio 15 d.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

14. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

15. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. VTAS atstovas išvadoje ir teismo posėdžiu metu nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti detalizuota atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių šalių vaikų interesams, vaikai išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, jie neprieštarauja tokiai bendravimo tvarkai, kadangi faktiškai jie su tėvu taip ir bendravo iki šiol, bendrauti su tėvu nori, ieškovė esminių prieštaravimų dėl to nepareiškė, todėl nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tačiau, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.

17. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

18. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus iš dalies (? 64 proc.), bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba duomenų apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

19. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies (? 64 proc.), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 55,30 Eur (žyminis mokestis dėl išlaikymo (86,4 Eur ((160x12)x2)) x 3 proc. x 75 proc.) x 64 proc.)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 1060009589 apie sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį, tačiau kadangi ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

20. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7405-767/2023 patvirtintos taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo 4 punkto 2 dalį, kuriuo buvo nustatyta, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovas teikia po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. balandžio 30 d.), išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad priteistas išlaikymo sumas atsakovas perveda ieškovei ne vėliau kiekvieno einamo mėnesio 15 d.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 55,30 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 30 ct) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį - 5662.

Nustatyti tokią atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S., tvarką:

- tėvas D. S. su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S. bendrauja II mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val.;

- tėvas D. S. su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S. bendrauja neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 14 val., ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sutartą dieną, ne vėliau kaip 20 val.;

- tėvas D. S. su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S. bendrauja poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. iki 14 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą po to einančią dieną, ne vėliau kaip 20 val.;

- tėvas D. S. su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S. bendrauja poriniais metais žiemos atostogų metu, paimant vaikus gruodžio 31 d. iki 20 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą likus dviem dienos iki vaikų žiemos atostogų pabaigos;

- tėvas D. S. su nepilnamečiais vaikais V. S. ir D. L. S. bendrauja neporiniais metais pavasario atostogų metu, paimant vaikus pirmąją atostogų dieną iki 20 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą likus dviem dienom iki pavasario atostogų pabaigos;

- tėvas D. S. praleidžia su vaikais ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną A. S. ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų. Visą numatytą atostogų laiką D. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas A. S. bendrauti su vaikais visomis įmanomomis ryšio priemonėmis;

- vaikai su tėvu gali praleisti ir daugiau laiko nei nurodyta aukščiau išdėstytuose punktuose, šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir šalių galimybes.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.