- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1469-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. K., UAB „Ryto vėjas“
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3966-811/2014 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams R. K. ir UAB „Ryto vėjas“ dėl paskolos sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais bei darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
- pripažinti negaliojančia 2007-08-10 paskolos sutarties dalį dėl 10000 Lt sumos;
- pripažinti negaliojančiu 2007-11-05 paskolos sutarties priedą Nr. 1;
- įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti ieškovei V. J. pagal šį priedą iš jos gautus 8000 Lt;
- priteisti iš UAB „Ryto vėjas“ 10000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą;
- priteisti iš UAB „Ryto vėjas“ V. J. 5 % dydžio metines palūkanas bei įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė R. K. yra pareiškusi ieškinį dėl 12988 Lt skolos ir palūkanų priteisimo pagal 2007-08-10 paskolos sutartį ir 2007-11-05 jos priedą Nr. 1, nors atsakovė iki ieškinio daugiau nei tris metus jokių reikalavimų ieškovei nereiškė. Paskolos sutarties dalis dėl 10000 Lt ir jos priedas Nr. 1 buvo sudaryti dėl apgaulės. Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė ėjo UAB „Ryto vėjas“ direktorės pareigas, o atsakovė R. K. dirbo Žvėryno nekilnojamojo turto agentūroje. Abi įmonės veiklą vykdė tame pačiame pastate – Kęstučio g. 39, Vilniuje. Be to, UAB „Ryto vėjas“ akcininkė buvo atsakovės R. K. sesuo I. Č., kurios vyras I. R. buvo Žvėryno nekilnojamojo turto agentūros vadovas ir savininkas bei faktiškai kartu tvarkė ir UAB „Ryto vėjas“ finansinius reikalus. Visi asmenys nuo 2007 m. pavasario žinojo, kad ieškovė ketina įsigyti butą, tačiau jai trūksta lėšų pradinei įmokai sumokėti. Ieškovė iki 2007-08-10 privalėjo sumokėti už butą 18000 Lt. Tuo metu darbdavys UAB „Ryto vėjas“ buvo skolingas ieškovei 10000 Lt darbo užmokesčio. UAB „Ryto vėjas“ finansus tvarkęs I. R. paaiškino ieškovei, kad dėl lėšų stygiaus bendrovėje neturi galimybių sumokėti darbo užmokesčio, todėl pasiūlė skolintis ne trūkstamus 8000 Lt, bet visus už butą mokėtinus 18000 Lt. Ieškovė sutiko, tačiau paskola buvo įforminta ne paties I. R. ar UAB „Ryto vėjas“, bet atsakovės R. K. vardu. Ieškovė buvo priversta sudaryti paskolos sutartį labai nenaudingomis sąlygomis – skolintis ne 8000 Lt, bet 18000 Lt, sutikti mokėti dideles palūkanas – 0,2 % už kiekvieną uždelstą dieną bei imti paskolą labai trumpam – 4 mėn. laikui, tuo pačiu nelaisva valia tapti R. K. skolininke. Apgaule ieškovė laiko R. R. veiksmus – klaidinantį tvirtinimą, kad UAB „Ryto vėjas“ neturi galimybių išmokėti ieškovei 10000 Lt darbo užmokesčio ir kad paskola bus įforminta R. K. vardu. Artėjant paskolos grąžinimo terminui, darbdavys pareigos išmokėti ieškovei 10000 Lt skolą nevykdė, todėl ieškovei pasakius, kad ji neturėsiant iš ko grąžinti paskolos, darbdavio finansinius reikalus tvarkantis I. R. pasakė, kad 10000 Lt darbo užmokesčio skola bus įskaitoma už tokią pačią paskolos suma, o 8000 Lt ieškovė turi grąžinti. Tokios sąlygos ieškovę tenkino, todėl paskolos sutarties priede Nr. 2 punkte kaip „grąžintos paskolos dalis“ buvo įvardinta 10000 Lt, bet ne 8000 Lt suma, apie kurią kalbama šio priedo 1 punkte. R. K. apgaulė pasireiškė ir tuo, kad ji nutylėjo, jog minėto priedo sudarymo metu ji manė, kad ieškovė lieka skolinga 10000 Lt pagal paskolos sutartį. Pažymėjo, jog ją siekė suklaidinti ir I. R. paskolos sutarties priedo sudarymu, nes, R. K. pareikalavus 10000 Lt, R. K. ieškiniu prašoma priteisti suma buvo grąžinta darbdavio finansų tvarkytojo ir jo žmonos bei žmonos sesers atsakovės R. K. bendra valia įskaičius į paskolą tokio paties dydžio darbdavio UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolą ir tai užfiksavus paskolos sutarties priedo 2 punkte (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai R. K. ir UAB „Ryto vėjas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti; taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo priteisti 10000 Lt darbo užmokesčio skolą iš UAB „Ryto vėjas“, paskirti ieškovei iki 20000 Lt baudą, 50 procentų šios sumos skiriant lygiomis dalimis atsakovams, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27455-868/2013, priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskola ieškovei buvo suteikta 4 mėnesių terminui, nes ji žadėjo grąžinti paskolą per šį terminą. Paskola buvo beprocentė ir tik už pavėluotą paskolos grąžinimą, pasibaigus 4 mėnesių terminui nustatytos 0,2 % palūkanos. Ieškovė buvo pareiškusi atsakovei R. K. ir trečiajam asmeniui UAB „Ryto vėjas“ ieškinį, kuriuo prašė pripažinti grąžinta 10000 Lt paskolos dalį, ją įskaičius, kaip trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolą ieškovei. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-19 sprendimu šį ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2013-06-04 nutartimi atmetė apeliacinį skundą. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013 nustatyta, kad UAB „Ryto vėjas“ nebuvo skolingas ieškovei 10000 Lt darbo užmokesčio ir jokio įskaitymo fakto nebuvo. Reikalavimas dėl 10000 Lt darbo užmokesčio skolos priteisimo iš UAB „Ryto vėjas“ atmestinas tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinio argumentai dėl 2007-11-05 paskolos sutarties priedo Nr. 1 aiškinimo yra nepagrįsti. Faktinės aplinkybės dėl minėtos paskolos yra nustatytos civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27455-868/2013 yra patenkinęs R. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl 9550 Lt skolos, 3438 Lt palūkanų, 5 % procesinių palūkanų priteisimo tos pačios sutarties pagrindu. Atsakovai teigia, jog ieškovė nori išvengti paskolos grąžinimo bei prašo be jokio faktinio ir teisinio pagrindo priteisti iš R. K. 8000 Lt, o iš UAB „Ryto vėjas“ 10000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-25 nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams R. K. ir UAB „Ryto vėjas“ dėl paskolos sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais bei darbo užmokesčio priteisimo nutraukti, nes yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 atmesti ieškovės V. J. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui UAB „Ryto vėjas“, dėl 10000 Lt skolos pripažinimo grąžinta, įskaičius ją kaip trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolą ieškovei. Teismas nurodė, kad byla nutrauktina, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 293 str. 3 p.). Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Kasacinės instancijos praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinė byla CPK 293 str. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti nutraukiama tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, o teisminio nagrinėjimo objektu esantis ginčo materialinis santykis ir teisių gynybos būdas. Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Tais atvejais, kai ieškinio pagrindas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, jis laikytinas tapačiu. Iš byloje esančių dokumentų ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) teismas nustatė, kad ieškovė V. J. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktame ieškinyje atsakovei R. K., trečiasis asmuo UAB „Ryto vėjas“, prašė pripažinti, kad 10000 Lt paskolos dalis pagal 2007-08-10 paskolos sutartį yra grąžinta, ją įskaičius kaip trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“ darbo užmokesčio skolą ieškovei. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 ieškinį atmetė. Apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1759-565/2013 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1025-803/2012 išnagrinėta pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Ryto vėjas“. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. J. reiškia ieškinį atsakovams R. K. ir UAB „Ryto vėjas“. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad šalių tapatumo vertinimui svarbus ne formalusis šalių procesinis statusas, o tai, ar jos yra susietos to paties materialiojo teisinio santykio, kurį išsprendė teismas galutiniu sprendimu, priimtu ankstesnėje byloje. Būtent tokią situacija teismas konstatavo nagrinėjamuoju atveju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 teismas ieškovės skolos atsakovei grąžinimo klausimą pagal 2007-08-10 paskolos sutartį, ieškovės teisinis suinteresuotumas byloje buvo tas, kad darbdavio UAB „Ryto vėjas“ 10000 Lt darbo užmokesčio skola būtų įskaityta, kaip jos grąžintinos 10000 Lt paskolos dalis atsakovei R. K., todėl šioje byloje teismas sprendė ir dėl trečiojo asmens UAB „Ryto vėjas“ materialųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama pripažinti negaliojančia 2007-08-10 paskolos sutarties dalį dėl 10000 Lt paskolos sumos ir 2007-11-05 paskolos sutarties priedą Nr. 1 dėl 8000 Lt sumos, siekia nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus materialiuosius teisinius santykius. Teismas nurodė, jog abiejų ieškinių dalykai vertintini kaip tapatūs ir dėl ieškinio dalyko, ir dėl faktinio pagrindo, nes abiejuose ieškiniuose reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šioje civilinėje byloje – UAB „Ryto vėjas“ 10000 Lt darbo užmokesčio skola ieškovei ir negalėjimu grąžinti darbo užmokesčio dėl lėšų trūkumo, 2007-08-10 paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis – ieškovės poreikiu pirkti butą, ieškovės įsitikinimu, kad 18000 Lt buvo paskolinti ne iš atsakovės R. K., bet iš I. R., 10000 Lt darbo užmokesčio skolos įskaitymu tokio paties dydžio ieškovės paskolos daliai padengti, priedo Nr. 1 sudarymo aplinkybėmis ir ieškovės aiškinimu, pagal kurį šis priedas turėtų būti vertinamas kaip visos ieškovės paskolos grąžinimas atsakovei. Ieškovės teisinis suinteresuotumas abiejose bylose, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė pasireiškė siekiu pripažinti, kad ieškovė nėra skolinga atsakovei likusios 10000 Lt sumos pagal 2007-08-10 paskolos sutartį, todėl teismas konstatavo, kad nepaisant lingvistinių formuluočių skirtumo, ieškinio dalykas yra tapatus. Tokia praktika formuojama ir kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013, LR CPK 293 str. 3 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nutartį ir civilinę bylą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 sprendimu yra išnagrinėtas ginčas pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl 10000 Lt paskolos dalies pagal su ja sudarytą 2007-08-10 paskolos sutartį ir jos priedą Nr. 1 pripažinimo grąžinta. Šioje byloje UAB „Ryto vėjas“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, t.y. nebuvo šalimi, todėl nėra pagrindo ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėjamojoje byloje laikyti ginču tarp tų pačių šalių, kaip ir išnagrinėtoje byloje. Byla dalyje dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovo UAB „Ryto vėjas“ nutraukta pagal LR CPK 293 str. 3 p. nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-602/2013, kadangi aplinkybės nėra tapačios. Ieškinio dalis dėl reikalavimų: pripažinti negaliojančia 2007-08-10 paskolos sutarties dalį dėl 10000 Lt sumos ir šios sutarties 2007-11-05 priedą Nr. 1 bei įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti ieškovei pagal šį priedą iš jos gautus 8000 Lt, yra pareikšta kaip sandoriams, sudarytiems dėl priežasčių dėl apgaulės ir susidėjusių santykių aplinkybių, t.y. nauju negu išnagrinėtoje byloje pagrindu. Tiek ieškinio dalis dėl nesumokėto darbo užmokesčio, tiek ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjamojoje byloje nėra tapatūs Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 išnagrinėtam ieškiniui dėl 10000 Lt paskolos dalies pripažinimo grąžinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė.
LR CPK 293 str. 3 p. įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Ieškinių tapatumas nustatomas remiantis trimis kriterijais, t.y. ar ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, ar ieškiniais yra siekiama to paties rezultato (ieškinio dalykai), ar šie reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno iš šių kriterijų, taikyti LR CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą ir nutraukti bylą teismas negali.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-3966-811/2014 UAB „Ryto vėjas“ patrauktas atsakovu, o išnagrinėtoje civilinėje byloje - trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 UAB „Ryto vėjas“, kaip atsakovui, nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo UAB „Ryto vėjas“ V. J. 10000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas bei įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Darytina išvada, jog šiuo atveju abiejų civilinių bylų šalys nėra tapačios.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
- pripažinti negaliojančia 2007-08-10 paskolos sutarties dalį dėl 10000 Lt sumos;
- pripažinti negaliojančiu 2007-11-05 paskolos sutarties priedą Nr. 1;
- įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti ieškovei V. J. pagal šį priedą iš jos gautus 8000 Lt;
- priteisti iš UAB „Ryto vėjas“ 10000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio skolą;
- priteisti iš UAB „Ryto vėjas“ V. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas bei įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 pagal ieškovės V. J. ieškinį dėl skolos dalies pripažinimo grąžinta atsakovei R. K., trečiasis asmuo UAB „Ryto vėjas“, ieškovė V. J. prašė pripažinti grąžinta 10000 Lt paskolos dalį, ją įskaičiavus kaip UAB „Ryto vėjas“ tokio pat dydžio darbo užmokesčio skolą ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-1025-803/2012 nebuvo ginčijami sandoriai. Civilinėje byloje Nr. 2-7966-811/2014 ieškovė V. J. siekia pripažinti negaliojančia paskolos sutartį dėl apgaulės fakto bei priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, tuo tarpu išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1025-803/2012 ginčo dalykas buvo pripažinti paskolos grąžinimo faktą.
Atsižvelgiant į tai, jog kilęs ginčas yra ne tarp tų pačių šalių ir skiriasi ieškinių dalykai (reikalavimai), taikyti LR CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą ir nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nutraukdamas civilinę bylą. Šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 17 str., 293 str. 3 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.