Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018, pradėtoje pagal pareiškėjo JSC Alfa-Bank prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2018 m. vasario 7 d. dalinį sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 163435, dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir nutartis nebuvo peržiūrėta pasinaudojant teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

4. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 nevertino pareiškėjos lupikavimo kaip viešosios tvarkos pažeidimo, o vadovavosi ankstesnėse bylose suformuota teismų praktika. Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 sprendė analogišką klausimą dėl arbitražo teismo sprendimu priteistų sutartinių netesybų (25 proc. dydžio) atitikties viešajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog baudinių netesybų draudimas sudaro ne tik Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos, bet ir tarptautinės viešosios tvarkos turinį.

5. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtoje byloje Nr. e2T-72-381/2018 priteistas netesybas nepagrįstai laikė neprieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Pareiškėjo vertinimu, vien aplinkybė, jog dėl tokio netesybų dydžio susitarė verslo subjektai, negali lemti tokio netesybų dydžio teisėtumo. Be to, sutartis nebuvo sudaryta tarp lygiaverčių verslo subjektų, o arbitražo proceso metu buvo vertinami tik JSC „Alfa-Bank“ nurodyti argumentai.

7. Verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą pobūdžio ir dydžio ir toks jų susitarimas turi būti gerbiamas, teismas neturėtų formaliais pagrindais paneigti šalių išreikštos suderintos valios. Kitaip tariant, verslo subjektų susitarimai, nesant pagrindo konstatuoti esminių teisinių vertybių pažeidimą, nėra viešosios tvarkos dalykas. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, jog arbitražo proceso metu nebuvo vertinami jo teikti argumentai, kadangi arbitražo byloje jis dalyvavo asmeniškai, kartu su advokatais video konferencijos būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Nesutikdamas su pareiškėjo V. K. prašymu atnaujinti procesą Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 pagal pareiškėjos JSC Alfa-Bank prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo 2018 m. vasario 1 d. dalinį sprendimą arbitražo byloje Nr. 163435 dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. K., pareiškėjas JSC Alfa-Bank nurodo, jog suinteresuotas asmuo yra praleidęs CPK nustatytą terminą prašymui pateikti bei nesutinka su proceso atnaujinimu, kadangi CPK nenustatytas pagrindas atnaujinti procesą dėl pasikeitusios teismų praktikos.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti (ne)praleidimo

9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 ir jos 21 punkte nurodytą praktiką).

10. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo principų užtikrinimu, kadangi terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.

11. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas V. K. nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo tos dienos, kai prašymą atnaujinti procesą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pažymi, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia aiškia teisės taikymo klaida, paaiškėjusia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. birželio 13 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-182-969/2019. Atsižvelgiant į tai, jog prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2019 m. rugsėjo 16 d., o termino praleidimas keliomis dienomis negali būti vertinamas, kaip esminis proceso normų pažeidimas, užkertantis kelią pareiškėjui inicijuoti proceso atnaujinimo bylą, be to toks terminas siejamas su subjektyviuoju sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso (ne)atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu

12. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 ir jos 19 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – netinkamu Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimu, siekdamas įrodyti, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 pripažintu ir leistu vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo 2018 m. vasario 1 d. daliniu sprendimu arbitražo byloje Nr. 163435 dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. K., pažeidžiama Lietuvos valstybės viešoji tvarka. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad Serbijos arbitražo priteistos 25 procentų dydžio sutartinės netesybos yra skirtos bausti, o ne atlyginti iš anksto numatytus ar realiai patirtus nuostolius, pagrindžia, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 nepagrįstai pripažino ir leido vykdyti arbitražo sprendimą, kuriuo priteistos baudinės netesybos iš pareiškėjo sudaro beveik 45 procentus visus priteistos pinigų sumos.

15. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą dėstoma pozicija bei atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog pagal kasacinio teismo praktiką bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne peržiūrėdami sprendimus jau išnagrinėtose bylose. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, jog tam tikroje kasacinio teismo nutartyje buvo atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimą, nustačius, jog juo priteistas netesybų dydis prieštarauja viešajai tvarkai, savaime nelemia fakto, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018, pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo vertinimu priteistos per didelės sutartinės netesybos, padaryta aiški teisės aiškinimo klaida. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių sulygtų netesybų dydžio vertinimas nesuderinamumo su viešąja tvarka aspektu bei pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą ir tam tikrose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai, esant skirtingoms aplinkybėms, negali būti vertinami absoliučiais skaičiais, o kiekvienu atveju turi būti vertinami tarp šalių susiklosčiusi faktinė situacija, sutarties sudarymo aplinkybės, jos nutraukimo ir (ar) nevykdymo priežastys.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, jog šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

17. Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikos pasikeitimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir (ar) skirtingas sutartinių netesybų dydžio vertinimas viešosios tvarkos aspektu nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą, o kiti prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai susiję su Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 priimto procesinio sprendimo motyvų kritika, nesutikimu su jais, siekiu dar kartą pasibylinėti ir įrodyti, jog arbitražo teismo sprendimu priteistas sutartinių netesybų dydis prieštarauja Lietuvos valstybės viešajai tvarkai, tačiau jais nesiekiama pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas V. K. neįrodė CPK 366 straipsnyje reglamentuotų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 atmesti.