- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-154-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01364-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R., R. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-233-225/2019 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui J. R. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys R. R. ir R. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 19 230,28 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. Z. vykdė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiltinimo ir tinkavimo darbus. Ieškovo įgaliotas atstovas pagal įgaliojimą A. Z. (ieškovo tėvas) (toliau – ieškovas) žodžiu susitarė su atsakovu J. R. dėl namo šiltinimo ir tinkavimo darbų. Visos medžiagos buvo supirktos iš ieškovo lėšų ir perduotos darbus atliekančiam atsakovui. Atsakovas darbus pradėjo 2018 m. gegužės 1 d., darbai vyko apie du mėnesius. 2018 m. birželio mėnesį buvo pastebėta, kad darbai atliekami nekokybiškai, išryškėjo brokas, todėl atsakovo buvo paprašyta sustabdyti darbus ir bandyta kalbėtis dėl broko ištaisymo. Šalims nepavykus susitarti dėl darbų broko ištaisymo, ieškovas kreipėsi į Statinio statybos techninės priežiūros vadovą dėl defektų nustatymo, jis surašė defektų nustatymo aktą bei parengė lokalinę sąmatą, pagal kurią ištaisyti atsakovo nekokybišką darbą kainuoja 12 337,63 Eur. Ieškovo atstovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje išdėstė ieškovo siūlymą dėl darbų broko ištaisymo, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė, savo pasiūlymų dėl defektų ištaisymo nepateikė, su ieškovu nesusisiekė. Bylos nagrinėjimo metu buvo skirta teismo statybos ekspertizė, kurią atlikus padaryta išvada, jog atsakovo atliktų darbų defektų pašalinimo skaičiuojamoji kaina sudaro 19 230,28 Eur, todėl šiuo pagrindu ieškovas padidino reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 19 230,28 Eur nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų rūmai 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo J. R. 6 960,02 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 811,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Z., kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Vien atsakovo nurodoma aplinkybė, kad šiltinimo ir tinkavimo darbus atliko ne tik atsakovas, bet ir tretieji asmenys R. R. ir R. Š., nemažina atsakovo atsakomybės apimties už netinkamai atliktus darbus, kadangi susitarimas dėl darbų atlikimo buvo tik tarp ieškovo ir atsakovo, todėl atsakovas, pasitelkęs kitų asmenų pagalbą, pats atsako už trečiųjų asmenų netinkamai atliktus darbus (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.650 straipsnio 3 dalis).
3.2. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės, ieškovė turi įrodyti tik trūkumų atsiradimo faktą.
3.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, ekspertizės aktą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas šalių sutartus darbus atliko su defektais ir spręstina dėl defektų šalinimo būdo, įvertinant aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.678 straipsnio 1 dalis).
3.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesant byloje įrodymų, patikimai įrodančių, jog ieškovas būtų su atsakovu ar trečiaisiais asmenimis atsiskaitęs už atliktus darbus, teismas mano, kad šis faktas neįrodytas. Esant tokiai išvadai, jog ieškovas su atsakovu neatsiskaitė, sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas nuostolių už netinkamai atliktus darbus nepatyrė, kadangi faktiškai už juos nemokėjo, todėl sąmatoje nurodyti kaštai, susiję su iš naujo atliekamais darbais, netraukiami į nuostolius. Be to, atsakovas nurodė, kad, atliekant sutartus darbus, pastolius, kurie reikalingi darbams atlikti, įrengė savo lėšomis, ieškovas šio fakto neginčijo, todėl kaštai, susiję su pastolių įrengimu, taip pat neskaičiuojami į nuostolius, kadangi ieškovas faktiškai tokių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas mažinti nuostolių atlyginimo dydį, t. y. iš sąmatoje esančių kaštų pašalinant kaštus, susijusius su iš naujo atliekamų darbų atlikimo apmokėjimu ir pastolių įrengimu.
3.5. Teismas nurodė, kad byloje konstatavus, jog atsakovo atlikti darbai yra su defektais, atsakovui kyla pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su defektų šalinimu, t. y. išlaidas šalinant atliktų darbų defektus ir medžiagas vietoje pašalintų. Pagal ekspertizės aktą, ieškovo nuostoliai dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų yra 6 960,02 Eur, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo. Kitos ieškinio dalies reikalavimai netenkinami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė visų defektų šalinimo išlaidų, nurodydamas, kad jie neįtraukiami į nuostolius dėl atitinkamų aplinkybių.
4.2. Nesutinkama su teismo išvada, kad sąmatoje nurodyti kaštai, susiję su iš naujo atliekamais darbais, netraukiami į ieškovo patirtus nuostolius.
4.3. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog išlaidos pastolių įrengimui neskaičiuotinos į ieškovo išlaidas. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog, atliekant darbus, atsakovas pastolius įsirengė savo lėšomis, jis privalo apmokėti ieškovui jų įrengimą, šalinant defektus, nes būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas dabar turės samdyti kitus darbininkus, kurie nuardytų atsakovo padarytus defektus nuo namo sienų, o tam bus būtina įrengti pastolius. Namo defektai yra per visą dviejų aukštų namo aukštį, jie atsirado dėl atsakovo kaltės, be pastolių pašalinti defektų nėra galimybės. Taigi pastolių įrengimas tiesiogiai susijęs su defektų šalinimo išlaidomis, todėl išlaidos pastolių pastatymui ir išmontavimui apmokėti priteistinos iš atsakovo visa apimtimi.
4.4. Teismas nepagrįstai nepriskaičiavo darbo užmokesčio už cokolio defektų šalinimo darbus – duobių ir tranšėjų kasimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad atsakovas netinkamai šiuos darbus atliko ir juos reikia ištaisyti. Tai nesusiję su tuo, apmokėjo ieškovas atsakovui už darbus, ar ne. Tai susijęs su tuo, kad ieškovas turi ištaisyti tai, ką negerai padarė atsakovas ir tam reikės išlaidų cokolio duobių ir tranšėjų kasimui tam, kad būtų prieita prie pamatų. Teismas nepagrįstai išskyrė dvi pozicijas, susijusias su cokolio defektų šalinimo darbais – nepriteisė išlaidų duobių ir tranšėjų kasimui, tačiau priteisė išlaidas cokolio izoliacinio sluoksnio nuardymui. Nuardyti to sluoksnio, neatkasant palei pamatus tranšėjų, nėra jokios galimybės, o atkasti jas reikia dėl to, kad darbus netinkamai atliko atsakovas. Analogiškai pasisakytina ir dėl šių tranšėjų ir duobių užkasimo, nes, pašalinus defektus, pamatus reikės ir užkasti.
4.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė visų statybvietės išlaidų, nes šios išlaidos atsiranda išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, nes jos yra defektų šalinimo pasekmė. Ekspertizės aktu konstatavus, kad atsakovo darbai atlikti su defektais, jų šalinimas akivaizdžiai bus susijęs su statybvietės išlaidomis. Tokių išlaidų nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs darbus.
4.6. Teismas be pagrindo nepriteisė lokalinėje sąmatoje eksperto apskaičiuotų sąnaudų darbo užmokesčio apmokėjimui, nurodydamas, kad tokių išlaidų ieškovas nepatyrė. Ieškovas atsakovui už darbą sumokėjo 2 500 Eur, tikslios mokėjimo sumos ir datos buvo nurodytos teismo posėdžio metu ir patvirtintos liudytojų parodymais.
4.7. Apmokėjimas už darbus yra būtina sąlyga defektų ištaisymui, nes visus darbus, kurie yra su defektais, reikės atlikti iš naujo – tiek nuardyti tai, kad padaryta netinkamai, tiek ištaisyti tai, kas dar yra ištaisoma. Tokios išlaidos neturi likti ieškovo išlaidomis, nes ne dėl jo kaltės defektai atsirado.
4.8. Teismas iš dalies priteisė lokalinėje sąmatoje apskaičiuotą darbo užmokestį – 1 132,48 Eur už sienų, apšiltinimų izoliacinėmis plokštėmis, izoliacinio sluoksnio atskirų vietų nuardymą, 168,56 Eur už cokolio izoliacinio sluoksnio nuardymą, tačiau nepriteisė apskaičiuotų socialinio draudimo išlaidų – 1,79 % – bei pridėtinių išlaidų – 20,92 %, nors šios lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos sumos tiesiogiai susijusios su priteistomis išlaidomis už darbo užmokestį. Taip pat teismas nepriteisė ir papildomo darbo užmokesčio 9,00 %, nors atliekant defektų šalinimo darbus jos yra neišvengiamos.
4.9. Ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ypač su ekspertizės išlaidomis. Ieškovas į teismą privalėjo kreiptis dėl to, kad atsakovas nereagavo į jo prašymus gražiuoju tartis, visiškai nesutiko su tuo, kad jis darbus atliko su defektais, sugadino ieškovo medžiagas. Visos ekspertizės išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo, nes tai byloje yra pagrindinis įrodymas ir jo pagrindu atsirado atsakovui pareiga atlyginti žalą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pažymima, kad ieškovas nėra atsakingas už trečiuosius asmenis ir teismas turėjo tinkamai paskirstyti atsakomybę visiems, dirbusiems ieškovo name, o ne vienam atsakovui.
5.2. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų defektų šalinimo išlaidų, nurodydamas, kad jie neįtraukiami į nuostolius dėl atitinkamų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra sumokėjęs net dalies atlyginimo atsakovui, todėl susiklostė situacija, kad atsakovas, negavęs net dalies atlyginimo už atliktus darbus, turi sumokėti 6 960,02 Eur.
5.4. Ieškovas nėra ištaisęs defektų, kuriuos galbūt paliks ir pasinaudos esama situacija – gaus iš atsakovo pinigų, liks nesumokėjęs už darbą ir už gautas lėšas įsirengs namą, palikdamas nustatytus trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių už netinkamai atliktus gyvenamojo namo šiltinimo ir tinkavimo darbus priteisimo iš atsakovo.
9. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.
10. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
11. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
12. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, tai sunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą.
13. Nagrinėjamoje byloje atsakovas gyvenamojo namo šiltinimo ir tinkavimo darbus įsipareigojo atlikti, dirbdamas pagal verslo liudijimą, todėl yra laikomas verslininku (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Rangovas, kaip savo srities profesionalas verslininkas, privalėjo tinkamai atlikti savo darbą, jam taip pat yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ekspertizės aktą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas šalių sutartus darbus atliko su defektais, todėl sprendė klausimą dėl defektų šalinimo būdo. Apeliantas apeliaciniu skundu pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, taip pat aplinkybei, kad teismas, skaičiuodamas nuostolių atlyginimą, pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytoje sąmatoje darbų kaštais, tačiau, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė visų defektų šalinimo išlaidų, nurodydamas, kad jie neįtraukiami į nuostolius dėl atitinkamų aplinkybių.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies ir mažindamas priteistinus nuostolius iki 6 960,02 Eur, sprendime nurodė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo neigia gavę užmokestį už atliktą darbą, todėl, nesant byloje įrodymų, patikimai įrodančių, jog ieškovas būtų su atsakovu ar trečiaisiais asmenimis atsiskaitęs už atliktus darbus, teismas sprendė, kad šis faktas neįrodytas. Esant tokiai išvadai, jog ieškovas su atsakovu neatsiskaitė, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas nuostolių už netinkamai atliktus darbus nepatyrė, kadangi faktiškai už juos nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas sąmatoje nurodytų kaštų, susijusių su iš naujo atliekamais darbais, neįtraukė į nuostolius. Į nuostolių atlyginimą teismas taip pat neįtraukė kaštų, susijusių su pastolių įrengimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, pasinaudojo vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas siūlė atsakovui ištaisyti atliktų darbų defektus savomis lėšomis, tačiau atsakovas į siūlymą nereagavo.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), atlyginimo. Ieškovas siekė, kad iš atsakovo būtų priteista tokia nuostolių suma, kuri reikalinga trūkumams pašalinti. Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis ir nėra būtina, kad trūkumų šalinimo išlaidos jau būtų realiai patirtos.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje rangovo pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis) nereiškia, kad rangovas, remiantis šia įstatymo nuostata, turi tik pašalinti netinkamai atliktus darbus (nuardyti izoliacinėmis plokštėmis apšiltintas sienas, cokolį, nudaužyti tinką nuo fasado paviršių) ir atlyginti užsakovui už sugadintas medžiagas, t. y. šalis grąžinti į pradinę padėtį iki išorės sienų apšiltinimo ir tinkavimo darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, į užsakovo patirtus nuostolius, atlyginant netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti įtraukta ir darbų kaina, kuri turės būti sumokėta šalinant minėtus darbų trūkumus – iš naujo atliekant gyvenamojo namo šiltinimo ir tinkavimo darbus. Be to, į trūkumų šalinimo išlaidas turi būti įtraukti ir kaštai, susiję su pastolių įrengimu. Nepaisant to, kad atsakovas pastolius, reikalingus darbams atlikti, įrengė savo lėšomis, šalinant netinkamai atliktų darbų trūkumus, bus reikalinga iš naujo pastatyti pastolius ir dėl to užsakovas patirs išlaidų.
20. Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra grindžiamos 2019 m. birželio 3 d. teismo ekspertizės akte Nr. 19-05/01 pateikta lokaline sąmata, kurioje nurodyti išorės sienų apšiltinimo ir tinkavimo darbų defektų pašalinimo kaštai – 19 230,28 Eur.
21. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino eksperto išvadą. Teismo ekspertas A. S. buvo kompetentingas atlikti ginčo statinio sienų šiltinimo ir tinkavimo darbų defektų teismo ekspertizę, kuriam teismo nutartimi buvo pavesta ją atlikti. Pirmosios instancijos teismas neapribojo atsakovo teisės teikti ekspertui atitinkamus klausimus ar, nesutinkant su ekspertizės išvada, prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokiomis teisėmis jis nesinaudojo. Tokių prašymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 302 straipsnis, 314 straipsnis).
23. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovas už iš atsakovo gautus pinigus įsirengs namą, palikdamas nustatytus atliktų darbų trūkumus, be to, ieškovo nurodyti defektai ieškinyje iš esmės skiriasi nuo defektų, numatytų ekspertizės akte. Atsakovas nepateikė jokių apšiltinimo ir tinkavimo darbų defektų pašalinimo kainų apskaičiavimo, kuris galėtų paneigti teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, neprašė atlikti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, atsakovas nereagavo į ieškovo pasiūlymą savo iniciatyva pašalinti apšiltinimo ir tinkavimo darbų defektus.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo argumentus, kad susiklostė tokia situacija, jog už atliktus darbus negavęs net dalies atlyginimo, ieškovui pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą jis turi sumokėti 6 960,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė byloje savarankiško reikalavimo, prašydamas priteisti iš ieškovo sutartą pinigų sumą už atliktus namo apšiltinimo ir tinkavimo darbus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę į darbų šalinimo išlaidų atlyginimą ir šia teise pasinaudojo, reikšdamas ieškinį atsakovui, o atsakovas turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, todėl nepagrįstai sumažino priteistinų nuostolių atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas keistinas – ieškovo A. Z. ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovo priteistina: 155 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, 50 Eur už atliktą pirminę lokalinę sąmatą, 3 000 Eur už statybos ekspertizės atlikimą, 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 276 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 450 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.
31. Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 155 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ginčas turėjo būti apmokėtas 433 Eur žyminiu mokesčiu, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 278 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis.
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti – ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui J. R. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. R. 19 230,28 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus trisdešimt eurų dvidešimt aštuonis centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 731 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Z..
Priteisti iš atsakovo J. R. 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei.