- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-357-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01873-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „MBK statyba“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „MBK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „MBK statyba“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „MBK statyba“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 37,15 Eur dydžio skolą, 4,18 Eur dydžio delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog su atsakove 2011-09-28 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PSKB-10441. Ieškovė laikotarpiu 2019-07-01 – 2020-02-29 pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga 37,15 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigė, jog ieškovė nenurodė, koks kiekis paslaugų buvo suteiktas, nenurodė kiek ieškovei sumokėta. Teigė, jog prievolės kildinamos ne iš paslaugų duomenų, o iš PVM sąskaitų-faktūrų.
4. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nurodė tik sąskaitų numerius, jų nepateikdama ir nenurodydama jų turinio, sąskaitas išrašė savo nuožiūra, nepaisydama realiai suteiktų paslaugų. Be to, atsakovė teigimu, pateikta 2011-09-28 sutartis yra negaliojanti, nes atsakovė dar 2013-11-29 aukščiau minėtą objektą pardavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „MBK statyba“ 35,17 Eur skolą, 4,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (41,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,17 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“.
6. Sprendimu nustatė, kad šalys 2011-09-28 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PSKB-10441, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei geriamąjį vandenį iki vandentiekio prietaisų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), užtikrinant vandens kokybę pagal geriamojo vandens higienos normos HN 24-2003 reikalavimus ir vandens slėgį pagal technines sąlygas, kurias prieš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimą prie vandentiekio tinklo, išdavė ieškovė, iki sutarties priede Nr. 1 nurodytų vandentiekio eksploatacijos ribų, priimti atsakovės išleidžiamas nuotekas į nuotekų šalinimo sistemą ir jas išvalyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti už patiektą geriamąjį vandenį ir išleistų nuotekų tvarkymo paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 2011-08-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9114 sudarymo. Kitų įrašų teismui pateiktame nekilnojamojo turto registro išraše nėra. Atsakovė, teigdama, kad nekilnojamasis turtas jai nepriklauso nuo 2013-11-29, nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šie atsakovės argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
7. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovei priklausančiam objektui vandens tiekimo, vandens ir nuotekų valymo paslaugos buvo suteiktos, o atsakovė už jas neatsiskaitė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra reiškusi ieškovei pretenzijas dėl tiekiamų paslaugų kokybės, todėl atsakovės argumentai, jog paslaugos nebuvo suteiktos arba suteiktos ne tokiais kiekiais, kokiais nurodo ieškovė, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų visapusiškai neįvykdė, pretenzijų dėl tiekiamų paslaugų nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, privalo ieškovei sumokėti 37,15 Eur dydžio skolą.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė paskaičiavo 4,18 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019-08-31 iki 2020-02-29. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4,18 Eur delspinigių buvo tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „MBK statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovė nuo 2013-11-29 nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Buto savininkais nuo nurodytos datos yra K. Ž. ir J. T.. Jie ir gauna ieškovės suteiktas paslaugas, todėl jie, o ne atsakovė, ir turi atsiskaityti.
9.2. Ieškovė sąskaitas išrašinėjo kitam asmeniui, o ne atsakovei, apmokėjimą taip pat gaudavo iš kito asmens.
9.3. Tarp šalių sudaryta sutartis yra pasibaigusi, todėl nebuvo teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant prievolę tarp ieškovės ir atsakovės.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė, būdama buto savininke, turi pilną prerogatyvą spręsti dėl naudojimosi butu adresu teikiamomis paslaugomis, ar leisti kitiems subjektams jomis naudotis. Tačiau bet kokiu atveju be atsakovės nėra jokių pagrįstų įrodomų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius dėl paslaugų naudojimosi.
10.2. Skolos susidarymo laikotarpiu, kuris buvo nurodytas ieškinyje, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsakovė nereagavo ir į jai siųstas pretenzijas dėl susidariusios skolos. Vadovaujantis viešai skelbiamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, skolos susidarymo laikotarpiu būtent atsakovė buvo šiam ginčui aktualaus buto, kuriam ieškovė suteikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, savininkė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą ieškovės pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog atsakovė teigdama, kad nekilnojamasis turtas jai nepriklauso, nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šie atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2011-08-23 iki 2013-12-05 bei nuo 2018-05-17 butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „MBK statyba“. Nurodyto buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo sistemos.
14. 2011-09-28 ieškovė su atsakove sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PSKB-10441, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei geriamąjį vandenį iki vandentiekio prietaisų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), užtikrinant vandens kokybę pagal geriamojo vandens higienos normos HN 24-2003 reikalavimus ir vandens slėgį pagal technines sąlygas, kurias prieš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimą prie vandentiekio tinklo, išdavė ieškovė, iki sutarties priede Nr. 1 nurodytų vandentiekio eksploatacijos ribų, priimti atsakovės išleidžiamas nuotekas į nuotekų šalinimo sistemą ir jas išvalyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti už patiektą geriamąjį vandenį ir išleistų nuotekų tvarkymo paslaugas.
15. Ieškovė už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-29 suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2019-07-31 Nr. VAS01081879, 2019-08-31 Nr. VAS01094020, 2019-09-30 Nr. VAS01102241, 2019-10-31 Nr. VAS01110525, 2019-11-30 Nr. VAS01118770, 2019-12-31 Nr. VAS01126984, 2020-01-31 Nr. VAS01135372, 2020-02-29 Nr. VAS01143704 iš viso 37,15 Eur sumai. Duomenų kad atsakovė nurodytas sąskaitas būtų apmokėjusi ir visiškai atsiskaičiusi su ieškove už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-29 už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, byloje nėra (CPK 178 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, kadangi: 1) atsakovė nuo 2013-11-29 nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke; buto savininkais nuo nurodytos datos yra K. Ž. ir J. T.; 2) ieškovė sąskaitas išrašinėjo kitam asmeniui, o ne atsakovei, apmokėjimą taip pat gaudavo iš kito asmens; 3) tarp šalių sudaryta sutartis yra pasibaigusi, todėl nebuvo teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant prievolę tarp ieškovės ir atsakovės.
17. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi, šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
18. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2013-12-05 nuosavybės teise priklausė atsakovei, laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2018-05-17 – J. T. ir K. Z., laikotarpiu nuo 2018-05-17 – atsakovei.
19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs ginčas ir dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, ar ginčo laikotarpiu atsakovė buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ir byloje esant duomenimis tik apie tai, kas buvo nurodyto buto savininku laikotarpiu nuo 2008-01-24 iki 2019-10-29, tačiau nesant duomenų apie tai, kad buvo buto savininku laikotarpiu nuo 2019-10-29 iki 2020-02-29 (kuris patenka į ginčo laikotarpį), apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, pasinaudodamas CPK 179 straipsnio 2 dalimi suteikta teise, pateikė užklausą Nekilnojamojo turto registrui apie nurodyto buto savininką laikotarpiu nuo 2019-10-29 iki 2020-02-29.
20. Iš aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nurodyto buto savininke laikotarpiu nuo 2019-10-29 iki 2020-02-11 buvo atsakovė, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29 buto savininke buvo J. M.. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo laikotarpio dalyje nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 butas priklausė atsakovei, o ginčo laikotarpio dalyje nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29 butas atsakovei nebepriklausė.
21. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, jog visu skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-07-01 iki 2020-02-29) ji nebuvo buto savininke, tačiau, kaip minėta, aptarti duomenys patvirtina tik tai, kad ji nebuvo buto savininke laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29, t. y. 18 dienų iš ginčo laikotarpio. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nebuvo buto savininke visu ginčo laikotarpiu, atsakovė nepateikė. Atsakovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad viešajame registre nurodyti duomenys apie buto savininką, laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-21, neatitinka tikrovės ir/ar įstatymų nustatyta tvarka yra nuginčyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės teiginys, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 ji nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
22. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29 butas atsakovei nebepriklausė, ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovė buvo teisiškai įsipareigojusi apmokėti už nurodytu laikotarpiu butui suteiktas ieškovės paslaugas, ar tokia prievolė atsakovei atsirado kitu pagrindu, nėra pagrindo pripažinti egzistavus prievolei tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurią atsakovė turėjo pareigą apmokėti ieškovei už laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29 butui suteiktas ieškovės paslaugas (CK 6.2 str.).
23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių duomenų neturėjo, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad ginčo laikotarpiu visoje apimtyje (nuo 2019-07-01 iki 2020-02-29) atsakovė buto aukščiau minėto buto savininke. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie buto savininkę pripažintinos nepagrįstomis toje dalyje, kurioje teigiama, kad buto savininke atsakovė buvo ir laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-29, tuo tarpu pirmosios instancijos išvados toje dalyje, kurioje teigiama, kad buto savininke atsakovė buvo ir laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11, pripažintinos pagrįstomis.
24. Atsakovė taip pat nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės nebesiejo 2011-09-28 tarp šalių sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, dėl ko ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas.
25. Visų pirma, atsakovė, teigdama, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra pasibaigusi, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taigi, neįrodė savo teiginių apie sutarties tarp šalių pasibaigimą. Antra, pažymėtina, kad tuo atveju, kai nėra tarp geriamojo vandens, nuotekų šalinimo paslaugas teikiančio asmens ir paslaugų gavėjo sudarytos galiojančios sutarties, arba ji yra pasibaigusi, tačiau geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotėkių šalinimo sistemos, laikytina, kad tarp paslaugų teikėjo ir gavėjo konkliudentiniais buvo sudaryta pagal viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d.).
26. Šiuo atveju, kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11, kai atsakovė buvo buto savininke, buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai buvo prijungti prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo sistemos. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar tebegaliojo tarp šalių sudaryta rašytinė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, ar ne, atsakovė turėjo prievolę apmokėti už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 ieškovės suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi tokia sutartis būtų laikoma sudaryta ir šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu.
27. Be to, nors atsakovė nurodė, kad ieškovė sąskaitas išrašinėjo kitam asmeniui, o ne atsakovei, ir sąskaitas apmokėdavo kitas asmuo, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, dėl ko nurodyti atsakovės teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kiti asmenys būtų teisiškai įsipareigoję ieškovei mokėti už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 aukščiau nurodytam butui ieškovės suteiktas paslaugas (CPK 178 str.).
28. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo prievolę apmokėti už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 ieškovės suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktos skolų suvestinės už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-02-29 matyti, kad už 2019 m. liepos mėnesį ieškovė paskaičiavo atsakovei 24,97 Eur už suteiktas paslaugas, o už likusius septynis mėnesius (nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. vasario mėn.) – po 1,74 Eur.
30. Kadangi šia nutartimi pripažinta, kad atsakovė turėjo prievolę apmokėti už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 butui ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau už jas neapmokėjo, darytina išvada, kad atsakovės skola už aptartu laikotarpiu atsakovei suteiktas paslaugas sudaro 36,49 Eur (24,97 + (1,74 x 6) + 1,08 (18 d. x 1,74/ 29 d.)). Atitinkamai, delspinigiai už atsakovei laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-11 butui ieškovės suteiktas paslaugas sudaro 3,97 (0,79 + 0,54 + 0,56 + 0,56 + 0,58 + 0,59 + 0,35 (18 d. x 0,56/ 29 d.)).
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su laikotarpiu, kuriuo atsakovė buvo buto savininke, dėl ko nepagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 36,49 Eur skola, 3,97 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (40,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
33. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jų patyrimą patvirtinančių dokumentų nepateikė.
34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindamas ieškovės ieškinį 40,46 Eur apimtyje (t. y. patenkindamas 98 proc. ieškinio reikalavimų), atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi dėl ieškinio nagrinėjimo teisme ieškovė patyrė 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 97,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.
35. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisina 13,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Kadangi šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jų patyrimą patvirtinančių dokumentų, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.
Tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „MBK statyba“ ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ 36,49 Eur skolą, 3,97 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „MBK statyba“ valstybei 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.