Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Šimista“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., J. M., antstolė Vilma Leskevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Vilma Leskevičienė vykdomojoje byloje Nr. 0130/20/00295 vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-472-467/2019 dėl 296 469,90 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos (pareiškėjos) BUAB „Šimista“ naudai (v. b. l. 1-2, 11). Vykdomasis raštas išduotas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį, kuria priteista iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „Šimista“ atitinkamos sumos žalos atlyginimo, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00656-2017-2). Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas patvirtina, kad skolininko A. M. prievolė yra asmeninė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie asmeninį skolininko turtą, iš kurio galima būtų išieškoti ir patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

6. Antstolė Vilma Leskevičienė 2022 m. rugpjūčio 26 d pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-130-13401, siųstu išieškotojui ir skolininkui, skolininko sutuoktinei, pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 107). Skolininkas A. M. pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. sutikimą, kuriuo sutiko padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) taip, kad ¼ buto priklausytų skolininkui A. M. ir ¾ buto priklausytų skolininko sutuoktinei J. M.. Sutikimas nėra patvirtintas notaro (v. b. l. 111). Antstolė 2022 m. spalio 3 d. patvarkymu dėl skolininko pateikto sutikimo ir pasiūlymo dėl prieštaravimų dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, pateikimo Nr. S-22-130-15357 pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstolei rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 113-115). Išieškotoja BUAB „Šimista“ pateikė antstolei 2022 m. spalio 6 d. rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo (v. b. l. 120). 2022 m. lapkričio 3 d. antstolės Vilmos Leskevičienės turto areštu aktu Nr. 0130/20/00295/3 areštuotas skolininko A. M. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 121-122). Antstolė 2022 m. lapkričio 3 d. raštu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-130-17191 pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 125). Suinteresuoti asmenys skolininkas A. M. ir jo sutuoktinė J. M. į bylą pateikė Ilgalaikę paskolos sutartį, sudarytą 1996 m. sausio 17 d. su Lietuvos žemės ūkio banku, savo paaiškinimams, kad už ginčo butą 4500 Lt buvo sumokėta kredito lėšomis, kuris buvo išmokėtas santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis, pagrįsti.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta: jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (1 dalis); kai bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (2 dalis). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje.

8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

10. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju, prie pareiškimo pateiktuose VĮ Registrų centro duomenimis, butas esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 8 pagrindu skolininko A. M. vardu. Skolininko A. M. ir J. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas A. M. ir J. M. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos sudarymo, yra skolininko A. M. ir jo sutuoktinės J. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vykdomojoje byloje antstolei pateiktas 2022 m. rugsėjo 14 d. skolininko A. M. ir J. M. pasirašytas susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pasidalijimo bendru susitarimu, kuriame sutuoktiniai nusistatė buto dalis (1/4 dalies – A. M., ¾ dalys – J. M.), nėra patvirtintas notarine tvarka, taigi, jis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra niekinis ir negaliojantis bei nesukuriantis materialinių teisinių pasekmių (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis, 3.103 straipsnis). Taigi, šis susitarimas nepaneigia prezumpcijos, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys įrodymų, pagrindžiančių į santuokoje įgytą butą investuotas asmenines lėšas, nepateikė, taigi, leistinais įrodymais nepagrindė savo atsiliepimo argumentų, jog skolininko sutuoktinės dalis bendrame turte yra didesnė (3/4 dalys). Suinteresuotų asmenų į bylą pateikta Ilgalaikės paskolos sutartis, sudaryta 1996 m. sausio 17 d., dėl 4536 Lt kredito gyvenamosioms patalpoms įgyti bei atsiliepimo argumentai, kaip tik leidžia vertinti, kad ginčo butas yra įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad skolininkui A. M. priklauso ½ dalis antstolės areštuoto ir aprašyto buto (duomenys neskelbtini), kurį skolininkas su sutuoktine įgijo santuokos metu.

12. Remiantis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis). Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu neprašė atidalyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Tokia teise jis gali pasinaudoti reiškiant ieškinį teisme.

13. Vykdymo proceso metu antstolė Vilma Leskevičienė neatliko veiksmų, kuriais būtų nustatyti apribojimai J. M. gaunamoms pajamoms iš jos darbinės veiklos ar nukreiptas išieškojimas į jį. Dėl to, nėra vienos iš būtinųjų procesinių sąlygų, numatytų CPK 667 straipsnio 1 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymo dalį nustatyti, kad A. M. priklauso ½ J. M. pajamų, gaunamų iš jos darbinės veiklos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

15. Įvertinus nurodytą, daryti išvadą, kad vykdymo procese sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo proceso šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad tokios išvados laikomasi ir šiuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje e2s-1791-565/2018 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisi iš suinteresuoto asmens A. M. 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už parengtą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, nustatė, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė vykdymo procese sprendžiant procesinį klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurį nagrinėjant patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikytinos ne bendrosios ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, o CPK 593 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų neatlyginamos.

17. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens A. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmetamas kaip prieštaraujantis imperatyviai proceso įstatymo nuostatai, draudžiančiai atlyginti vykdymo proceso šalių išlaidas, patirtas sprendžiant vykdymo proceso eigoje kilusius klausimus supaprastinto proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos BUAB „Šimista“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei Vilmai Leskevičienei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0130/20/00295.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.