- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-2247-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03556-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmokas, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – daugiabučių namų administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ (toliau – atsakovė, Bendrovė) 1228,43 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad:
3.1. Ieškovė ir draudėjas K. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.
3.2. Ieškovė ir draudėjas A. D. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 2 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.
3.3. 2021 m. gegužės 8 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Užliejimas įvyko dėl nesandarių išorinių pastato konstrukcijų. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 183,30 Eur draudimo išmoką už užliejimo (adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) metu padarytą žalą. Žala atlyginta atskaičius draudimo sutartyje numatytą 30 Eur išskaitą, tačiau neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 22,98 Eur.
3.4. 2022 m. gegužės 3 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Užliejimas įvyko dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 1082,40 Eur draudimo išmoką už užliejimo (adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) metu padarytą žalą. Žala atlyginta atskaičius draudimo sutartyje numatytą 60 Eur išskaitą, tačiau neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 14,29 Eur.
3.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendra šių užliejimų padaryta žala siekia 1228,43 Eur (160,32 Eur (183,30 Eur – 22,98 Eur nusidėvėjimas) + 1 068,11 Eur (1 082,40 Eur – 14,29 Eur nusidėvėjimas)).
3.6. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, todėl būtent atsakovė ieškovei turi atlyginti padarytą žalą (išmokėtas draudimo išmokas).
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepimu į ieškinį nurodė prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad:
4.1. Atsakovė savo, kaip daugiabučių namų, esančių: (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas vykdė tinkamai.
4.2. Atsakovė dėl 2021 m. gegužės 8 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, kad jos turimais duomenimis toks įvykis avarinėje tarnyboje neregistruotas, informacijos, kad šio buto savininkai / gyventojai kreipėsi į atsakovę dėl pastebėto vandens pratekėjimo nėra. Buto gyventojas, neregistruodamas avarijos, nesilaikė Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6 punkto, kuris numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant apie tai pranešti namo priežiūrą organizuojančiam asmeniui. Nepranešdamas apie pastebėtus defektus, savininkas elgėsi nerūpestingai, t. y., žinodamas apie pastato defektus gadinančius jo turtą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad defektai būtų suremontuojami, o tik pasinaudojo sudaryta draudimo sutartimi ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo.
4.3. Atsakovė dėl 2022 m. gegužės 3 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo gautas buto (duomenys neskelbtini) pranešimas apie vandens pratekėjimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes ir priežastis, buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kuriame viskas buvo sausa; taip pat buvo bandoma apžiūrėti butą (duomenys neskelbtini), tačiau niekas avarinės tarnybos darbuotojų neįsileido. Lokalizuojant avariją buvo užsuktas karšto ir šalto vandens padavimas butams. 2022 m. gegužės 9 d. pavyko apžiūrėti butą (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat viskas buvo sausa. 2022 m. birželio 29 d. nustatyta, kad vanduo prateka per WC stovą bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 11 d. atsakovė pakeitė dalį bendro naudojimo buitinių nuotekų stovo bute (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo netikėtas, vizualiai nematomoje namo inžinerinės sistemos dalyje – nesandarumas buitinių nuotekų stove. Todėl, įvykus įvykiui atsakovė negalėjo iškart nustatyti avarijos priežasties ir jos pašalinti.
4.4. Atsakovė dėl 2021 m. gegužės 8 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neturi būti pripažinta atsakinga už žalą, nes gyventojas dėl įvykio į atsakovę nesikreipė, taip užkirto kelią išsiaiškinti ir nustatyti įvykio priežastis bei atitinkamai imtis būtinų veiksmų. Gyventojas, nors ir žinojo apie pastato defektus, tačiau atsakovei prašymo atlikti remonto darbus neteikė, taip prisiimdamas riziką už kilusią žalą.
4.5. Prieš 2022 m. gegužės 3 d. įvykį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė neturėjo jokių duomenų apie netinkamą vamzdynų būklę, apžiūros metu nebuvo nustatytų jokių gedimų, vamzdynai funkcionavo tinkamai, gyventojai taip pat nebuvo pateikę jokių pranešimų ar prašymų apie netinkamą namo buitinio nuotekų stovų būklę – avarija įvyko netikėtai, butų apdaila uždengtoje sienoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nusprendė priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ 1068,11 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 413,62 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei UAB „Kauno butų ūkis“ iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 78,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad:
6.1. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, jog buto savininkai būtų kreipęsi į atsakovę ir informavę, jog į jų butą skverbiasi vanduo. Nors liudytojas K. B. teigė, kad buvo išsikvietęs atsakovės atstovą, kuris buvo atvykęs ir apžiūrėjo butą, tačiau atsakovei šią aplinkybę neigiant ir nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ši aplinkybė byloje neįrodyta. Nepranešus namo administratorei apie įvykį, nėra įrodymų, jog buto užliejimo priežastys buvo tiriamos ir nustatinėjamos.
6.2. Avarija, kurios metu buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įvyko trūkus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui dėl jo nesandarumo. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkimo, šiuo atveju atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan.
6.3. Namo techninė priežiūra, tiek, kiek ji susijusi su vandentiekio vamzdynų priežiūra, o ypač nuotekų vamzdyno priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai. Techninės priežiūros žurnale 2020–2021 m. atlikti įrašai, apie tai, kad nuotekų sistemos vamzdynas pažeistas korozijos ir nuotekų vamzdynų avarinės būklės konstatavimas, nenurodant, kokių veiksmų imtasi nustatytam nuotekų vamzdyno trūkumui pašalinti, suponuoja išvadą, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 068,11 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kauno butų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti apeliantei visų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
8.1. Atsakovė tinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigą organizuoti namo techninę priežiūrą, t. y. tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reglamento nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatų ir kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
8.2. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje gautų statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priežiūros žurnalų (t. 1, b. l. 53-67; 87-123). 2021-07-30 akte fiksuota dėl nuotekų sistemos vamzdyno, jog esminių defektų nepastebėta (t. 1, b. l. 53-57). 2022-06-28 akte dėl nuotekų sistemos vamzdyno užfiksuota - nesandarios sujungimo movos (t. 1, b. l. 87-96). Iš 2020, 2021 įrašų matyti, jog vamzdynas paveiktas korozijos (t. 1, b. l. 103104). 2025-04-02 teismo posėdyje liudytojas E. V., kuris atsakingas už techninę priežiūrą, paaiškino, jog dėl korozijos, movų stovo keitimo darbai nėra atliekami. Taip pat šis liudytojas paaiškino, jog nuotekų stovo apžiūra rūsyje yra visiškai įprasta praktika ir pakankama apžiūra. Jis nurodė ir tai, kad nuotekų stovas nėra avarinės būklės. Tai įrodo, jog atsakovė visiškai tinkamai vykdė statinio kasmetinę apžiūrą, nes 2020-2022 m. atliko apžiūras, fiksavo būklę. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus
8.3. Byloje pateiktas interneto svetainės su gyventojų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savitarna išrašas (t. 2, b. l. 9-16), kuris įrodo, jog gyventojai buvo raginami pranešti apie pastebėtus defektus, galimas avarijas daugiabučiame name, jiems teikta visa kita informacija, susijusi su namu (t. 2, b. l. 36-42). Interneto svetainėje skelbti visi kasmetinės apžiūros aktai (2020-2024 m.) ir kiti aktai (metinės veiklos ataskaitos, gyventojų susirinkimų protokolai, balsavimo biuleteniai, remontai aktai, ūkiniai, finansiniai planai, ilgalaikiai planai ir kt.). Be to, vyko gyventojų susirinkimai, kurių metu aptariama namo būklė (t. 2, b. l. 3-4). Tai įrodo, kad butų ir kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai žinojo ir žino namo būklę, kurią atsakovė įvertino (t. 1, b. l. 53-67; 87-123).
8.4. Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė vykdė kasmetines apžiūras, nuolatinius stebėjimus, neeilines apžiūras, teikė patalpų savininkams informaciją apie būklę (t. 1, b. l. 53-67; 87-123; t. 2, b. l. 3-4, 9-16, 36-42). Prašymų, skundų, kad reikėtų tuoj pat keisti stovą, nebuvo, taip pat nebuvo priežasčių, sąlygojančių, jog Atsakovė tą turėtų padaryti.
Šalies argumentai
8.5. Iš byloje pateiktų ginčo statinio kasmetinės apžiūros aktų, statinio priežiūros žurnalų (t. 1, b. l. 53-67; 87-123) nėra pagrindo daryti išvados, jog buitinių nuotekų stovas būtų avarinės būklės, jog jį reikėtų tuoj pat, be gyventojų sutikimo pakeisti. Techninės priežiūros specialistas E. V. 2025-04-02 teismo posėdyje paaiškino, kad poreikio keisti nuotekų stovą nebuvo. Taigi atsakovės neteisėtų veiksmų nėra.
8.6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė ir neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, kad ginčo įvykio vieta buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, todėl akivaizdžiai negalėjo būti pastebėta. Gyventojų skundų dėl to nebuvo, todėl atsakovei nebuvo indikacijų reaguoti, tikrinti šią vietą specialiais būdais, kai nėra požymių, priežasčių tam. Taigi, pirmosios instancijos teismo teiginiai apie nepatekimą į butą yra tiesiog formalūs, apibendrinti, bet jie neatitinka šios individualios situacijos.
Atsiliepimas
9. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
10.1. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmos instancijos teismas sprendimo 51 p. visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog “šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo vamzdyno priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, kas reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės”.
10.2. Pažymėtina, kad 2022-05-03 apliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objekto t .y. trūkus nesandariam bendro naudojimo nuotekų vamzdžiui. Be to, pati apeliantė apliejimo priežasties neginčija. Taip pat, apeliantė neginčija aplinkybės, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, administratorė, tačiau, nesutinka, kad dėl jos veiksmų/neveikimo įvyko avarija.
Šalies argumentai
10.3. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.
10.4. Iš pateiktų statinio apžiūros aktų, akivaizdu, kad nuo 2020 m., iki įvykio (2022-05-03) periodiškai buvo pastebėti nuotekų ir vandentiekio vamzdynų defektai/pažeidimai, dar 2021 m. fiksuojama avarinė būklė (1 t. 105 b.l.), tačiau jokių konkrečių veiksmų, siekiant juos pašalinti, nesiimta.
10.5. Apeliantė bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą vykdė tik rūsio patalpose. Nors kaip žinoma, nuotekų vamzdynai yra ne tik rūsio patalpose, bet ir butuose, kurie nuosavybės teise priklauso asmenims, tačiau nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, be kita ko, nuotekų vamzdžių, apžiūrą ir kitose patalpose, ne tik rūsio, nėra. Be to, šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas apeliantės darbuotojas (namo techninis prižiūrėtojas) E. V..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
13. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
14. Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų (ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, namo apžiūros aktų, kitų) teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtų informavusi daugiabučio namo bendrasavininkius apie priemones būtinas tam, kad būtų užtikrinta tinkama namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklė, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimas.
16. Apeliantė pateikė teismui duomenis, kad nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki šiol yra pildomi statinio (Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalai, kur nurodyti techniniai prižiūrėtojai, užfiksuoti pastebėti defektai, rekomenduojamos defektų šalinimo priemonės, darbų atlikimo data, kiti duomenys. Statinio techninės priežiūros žurnale laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. (t. y. įvykio) statinio būklės nuolatiniuose stebėjimuose be kitų, taip pat yra pastebėti defektai – 2020 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) bute nesandarus WC stovas; 2021 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) bute nesandarus WC stovas, 2021 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) bute nesandarus WC stovas, 15 kartų kimšosi kanalizacija, 5 kartus skirtinguose butuose fiksuotas nesandarus šalto vandens stovas. Neeilinių apžiūrų metu 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. konstatuota nuotekų sistemos vamzdyno avarinė būklė: sutrūkusios vamzdžių sujungimo movos; sutrūkę vamzdžiai. 2020 m. birželio 9 d. kasmetinės apžiūros metu fiksuota, kad nuotekų sistemos vamzdynas pažeistas korozijos, nesandarios sujungimo movos, o 2021 m. liepos 30 d. kasmetinės statinio apžiūros akte užfiksuota, kad vandentiekio vamzdynas pažeistas korozijos, rekomenduojamas vandentiekio sistemos dalių keitimas, remontas; nuotekų sistemos vamzdyne ir lietaus nuotekų vamzdyne esminių defektų nepastebėta.
17. Nurodytas statinio apžiūros aktas, kuris buvo surašytas dar iki įvykusios avarijos, patvirtina, kad atsakovė vykdė kasmetinę statinio apžiūrą, tačiau iš minėto akto nustatyta, kad atsakovė žinodama apie besikartojančias nuotekų vamzdyno problemas, bendro naudojimo inžinerinę įrangą (vamzdynus) apžiūrėjo tik rūsio patalpose. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad nuotekų vamzdynai yra ne tik rūsio patalpose, bet ir butuose, kurie nuosavybės teise priklauso asmenims.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, be kita ko, nuotekų vamzdžių, apžiūrą ir kitose patalpose, ne tik rūsio, nėra. Tokios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog iki įvykio 2022 m. gegužės 3 d. atsakovei buvo žinomos namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos problemos (CPK 177, 178 ir 185 straipsniai).
19. Techninės priežiūros žurnale 2020–2021 m. atlikti įrašai, apie tai, kad nuotekų sistemos vamzdynas pažeistas korozijos ir konstatuota, jog nuotekų vamzdynų būklė yra avarinė, tačiau nenurodyta, kokių veiksmų bus imtasi šiai būklei pašalinti. Taigi nors atsakovė ir žinojo apie avarinę vamzdynų būseną, tačiau nesiėmė jokių priemonių žalai išvengti.
20. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji iki avarijos atliko kokius nors konkrečius bendrojo naudojimo objektų (vandentiekio/nuotekų vamzdyno) priežiūros darbus, pavyzdžiui, kasmetines apžiūras, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su namo savininkais, informavo juos apie vamzdynų būklę, poreikį vykdyti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę stebėseną, nors tą ji, kaip namo administratorė, turėjo pareigą atsakingai daryti.
21. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad namo, o ypač vandentiekio bei nuotekų vamzdyno techninė priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai.
22. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
23. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Minėta, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
24. Taigi, šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo vamzdyno priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Kadangi atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigė ieškovės žalų eksperto, atlikusio sugadinto buto apžiūrą, padarytos ir fiksuotos žalos padarymo akte išvados, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingai ir nesavalaikiai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žala iš atsakovės ieškovei buvo priteista pagrįstai.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ (į. k. 132532496) 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.