Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Linas Construction INC apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Linas Consruction INC ieškinį atsakovams R. S., A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „R.E. transport“, A. A., T. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 1 dalį ir pripažinti sandorį negaliojančiu, nes banko mokėjimo nurodymai vertinami kaip rašytinis įrodymas, kuris laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų perdavimo, bet ir paskolos sutarties tarp ieškovės Linas Construction INC ir R. S. sudarymo faktą.

6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamos sumos pagrįstumo, teismas pritarė atsakovų argumentams, kad byloje ieškinį pareiškė Linas Construction INC, o atsakovo R. S. banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog pinigines lėšas atsakovui R. S. pervedė ne tik ieškovė Linas Construction INC, bet taip pat ir L. S. bei tretieji asmenys. Kadangi atsakovas visus klausimus dėl piniginių lėšų pervedimo, bendro verslo kūrimo, veiklos vystymo, turto įsigijimo ir pardavimo sprendė tik su ieškovės atstovu L. S., taip pat neįrodžius ieškovės teisės reikalauti prievolės padengimo už L. S., A. A. ir T. A., teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei atsakovo iš jos gautą 78 849 Eur sumą.

7. Spręsdamas dėl atsakovės A. S. solidariosios atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovui R. S. į asmeninę sąskaitą pervestos piniginės lėšos panaudotos įmonei UAB „R.E. Transport“ įsteigti ir veiklai vystyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovų argumentams, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskolos, pervestos atsakovui R. S. ir šio įneštos į įmonės sąskaitą, pripažinti šeimos interesais prisiimta bendra sutuoktinių prievole.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė A. S. pažymėjo, jog ji nedalyvavo įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie jo plėtojimo, įmonėje jokių pareigų nevykdė. Kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad sandoris su ieškove buvo sudarytas atsakovų šeimos interesais, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra atsakovų prievole.

9. Konstatavęs, kad tarp ieškovės ir atsakovo R. S. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad atsakovas skolos ieškovei negrąžino, teismas priteisė ir ieškovės reikalautas 9,26 proc. metines palūkanas, kurios, reikalavimą dėl skolos priteisimo pripažinus pagrįstu 82 proc., sudaro 15 033,46 Eur.

10. Teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 439,36 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 1 778 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė Linas Construction INC apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai atsakovei A. S. ir pripažinti atsakovę A. S. solidariąja skolininke, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Teismas neįvertino, kad atsakovų verslas yra įkurtas atsakovams esant santuokoje, todėl abu atsakovai turi lygias teises į atsakovo R. S. turimas įmonės akcijas, t. y. atsakovei A. S. priklauso 50 proc. UAB „R.E. Transport“ akcijų ir iš to kylančių turtinių teisių, nors sandoris ir buvo sudarytas atsakovo R. S. vardu.

1.2. Būtent šio verslo kūrimui, vystymui ieškovė ir skolino lėšas, kurios buvo pervestos į atsakovo R. S. banko sąskaitą. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad atsakovas R. S. turi turtinį reikalavimą į UAB „R.E. Transport“, t. y. įmonė yra skolinga atsakovui R. S. 93 971 Eur, todėl atsakovė A. S. taip pat turi teisę į pusę šių gautinų sumų, kai UAB „R.E. Transport“ paskola bus grąžinta atsakovui R. S.

1.3. CK 3.88 straipsnis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, todėl paskola, kuri buvo gauta šeimos verslo kūrimui ir vystymui, yra pripažintina solidariąja atsakovų prievole.

1.4. Atsakovė A. S. nors iš pradžių ir neigė, tačiau vėliau teismo proceso metu pripažino, kad ji asmeniškai ruošė UAB „R.E. Transport“ ataskaitas ir jas teikdavo ieškovei elektroniniu paštu. Šias aplinkybes atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu, taip pat tai patvirtina ir ieškovės pridėti laiškai, gauti iš atsakovės A. S. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė daug paaiškinimų, atsakė į užduodamus klausimus, susijusius išimtinai su įmonės veikla, bei žinojo daug aplinkybių apie įmonę ir jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, išlaidas ir kt. Nors atsakovė A. S. oficialiai ir nebuvo įdarbinta įmonėje, dirbo kitur, o nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau jos pačios teikti paaiškinimai įrodo, kad ji į įmonės veiklą buvo įsitraukusi, domėjosi šeimos verslu. Tokia faktinė situacija patvirtina, kad atsakovei A. S. buvo žinoma apie paskolos suteikimą, ji su tuo sutiko ir neprieštaravo.

1.5. Teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 82 proc., todėl ieškovei turėjo būti priteista 5 000,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas tenkintas tik 40 proc. Be to, atsakovai proceso metu laiku nepateikdavo dokumentų, vilkino procesą, nepaisė teismo įpareigojimų, o esant tokioms aplinkybėms galėjo būti priteistos ir visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2. Atsakovai R. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Byloje nėra ginčo, kad L. S. tiesiogiai ir per savo įmonę Linas Construction INC bei trečiuosius asmenis pervedė į atsakovo R. S. banko sąskaitą 103 849 Eur sumą. Tik L. S. iniciatyva buvo įsteigta UAB „R.E. Transport“, o įstatinis kapitalas buvo suformuotas tiek L. S., tiek atsakovo R. S. lėšomis. L. S. kontroliavo UAB „R.E. Transport“ veiklą, jam buvo teikiamos ataskaitos, kartu su atsakovu R. S. sprendė dėl sunkvežimių įsigijimo, darbuotojų priėmimo ir t. t. Atsakovė A. S. nei tarėsi su L. S. dėl piniginių lėšų pervedimo, nei sprendė su minėtos įmonės veikla susijusius klausimus.

2.2. A. S. tik sutuoktiniui R. S. nutraukus darbo santykius su UAB ,,Skripka“ sužinojo, kad jis ketina steigti įmonę, kuri užsiimtų krovinių pervežimu. L. S. per ieškovę daugiau nei pusantrų metų pervedinėjo pinigines lėšas ne atsakovų šeimos poreikių tenkinimui, o įmonės veiklos vykdymui. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės R. S. pervestos piniginės lėšos nebuvo skirtos atsakovų šeimos poreikių tenkinimui. UAB „R.E. Transport“ įsteigimas nėra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Juo labiau, kad nurodyto dydžio piniginės lėšos, kurios pervestos į atsakovo R. S. banko sąskaitą, yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, lyginant su jo galimybėmis ateityje gražinti tokias lėšas, todėl akivaizdu, kad nebuvo būtinos atsakovų šeimos poreikių tenkinimui. UAB „R.E. Transport“ įstatinis kapitalas yra 20 000 Eur, o prašoma priteisti suma penkis kartus viršija įmonės įstatinį kapitalą.

2.3. Vien tai, kad, atsakovui R. S. esant komandiruotėje užsienyje ir neturint galimybės pateikti duomenų L. S., A. S. atliko techninę funkciją, persiųsdama jam duomenis, nesuteikia pagrindo teigti, jog piniginės lėšos buvo pervedamos atsakovų šeimos poreikių tenkinimui ar buvo būtinos šeimos poreikiams.

2.4. Atsakovė A. S. nedalyvavo įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie jos plėtojimo, įmonėje jokių pareigų nevykdė. Atsakovė A. S. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) ,,LTG CARGO“ ir jokių sutartinių santykių nei su ieškove, nei su L. S. neturėjo. Piniginės lėšos, pervestos atsakovui R. S., buvo naudotos UAB „R.E. Transport“ turto įsigijimui ir veiklos plėtojimui.

2.5. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas abu atsakovai mokėjo kartu, prašymas priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas kartu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent taip paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atlikti aštuoni bankiniai pavedimai į atsakovo R. S. banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 103 849 Eur. Į atsakovo R. S. sąskaitą ieškovės atstovas L. S. pervedė 15 000 Eur, ieškovė Linas Construction INC pervedė 78 849 Eur, A. A. ir T. A. pervedė atitinkamai 7 000 Eur ir 3000 Eur sumas.

4. Ieškovė Linas Construction INC, į atsakovo R. S. sąskaitą pervesdama bendrą 78 849 Eur sumą, mokėjimo pavedimuose nurodė „LOAN“ (lietuviškai – paskola).

5. UAB „R.E. Transport“ įsteigta 2020 m. rugpjūčio 31 d., viešojo registro duomenimis, įmonės akcininkas ir direktorius nuo įsteigimo momento yra atsakovas R. S.

6. Atsakovai A. S. ir R. S. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų sudarytas (po)vedybines sutartis byloje nėra.

9. Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo R. S. susiformavo būtent paskolos teisiniai santykiai. Taip pat neginčijamas pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos negrąžintos paskolos dydis.

10. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prisiimtas prievoles, ar tinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, spręsdamas dėl konkrečios prievolės, atsiradusios iš ieškovės ir vieno iš sutuoktinių sudarytos paskolos sutarties, (ne)pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole, taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ginčo prievolės pobūdžio

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės, kylančios iš paskolos, pervestos į asmeninę vieno iš sutuoktinių banko sąskaitą, pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė A. S. nėra solidariai atsakinga už savo sutuoktinio R. S. prisiimtus skolinius įsipareigojimus ieškovei, nenustatęs atsakovės A. S. ryšio su UAB „R.E. Transport“, kuriai steigti ir vystyti panaudotos paskolos lėšos. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai nepritaria dėl žemiau nurodomų motyvų.

12. Vertindama, ar pagal ieškovės reikalavimus turi atsakyti tik atsakovas R. S., ar abu sutuoktiniai (atsakovai A. ir R. S.), teisėjų kolegija pirmiausia nustatys, ar ginčo prievolė yra asmeninė, ar bendroji.

13. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau toks reguliavimas savaime nelemia visų bet kurio iš sutuoktinių prisiimtų prievolių bendrumo.

14. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Vadinasi, vieno iš sutuoktinių kreditoriui, reikalaujančiam prievolę vykdyti bendrai, tenka našta įrodyti, jog sandoryje betarpiškai nedalyvavęs sutuoktinis yra su sandoriu susijęs taip, kad jam tektų pareiga bendrai vykdyti sandorį sudariusio sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus.

15. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis, kad bendros yra prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šioje nutartyje minėtame nutarime, šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje aptariama prievolė patenka į pirmąją grupę.

16. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Paminėtina, kad kasacinis teismas pažymėjo, jog ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ginčo prievolė kyla iš paskolos sutarties, o jau minimame plenarinės sesijos nutarime kasacinis teismas pasisakė, jog CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Vadinasi, aplinkybę, kad paskolą atsakovas R. S. ėmė turėdamas sutuoktinės A. S. sutikimą ir (arba) aplinkybę, jog paskola paimta šeimos interesais, įrodyti šioje byloje tenka ieškovei.

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad A. S. sutiko, jog jos sutuoktinis R. S. skolintųsi pinigus bendrovei steigti ir verslui vystyti, aiškindama, kad pinigai buvo skirti atsakovų šeimos verslui. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo, vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktas).

18. Sprendžiant, ar A. S. sutiko su sutuoktinio sudarytu paskolos sandoriu, svarbu tai, kad, ieškovei suteikiant paskolas atsakovui R. S., jis buvo susituokęs su A. S., bylos duomenimis šeima buvo ir yra darni. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar sutuoktinių prievolės asmeninės ar bendrosios, atsižvelgtina ir į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Nustatyta ir atsakovų neginčijama, kad A. S. žinojo apie sutuoktinio ketinimus steigti įmonę ir vystyti krovinių pervežimo verslą – atsakovai patys tvirtino, kad A. S. apie tai sužinojo R. S. palikus ankstesnę darbovietę, taigi, ši aplinkybė bet kuriuo atveju jai buvo žinoma dar iki įsteigiant UAB „R. E. transport“. Iš atsakovų teiginių procesiniuose dokumentuose, taip pat duodant žodinius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, akivaizdu ir tai, kad A. S. buvo žinoma, jog šio verslo kūrimas ir vystymas bus finansuojamas daugiausiai ieškovės (kaip teigė atsakovai – jos savininko L. S.) pinigais. Atsakovai pripažino, kad įmonei steigti buvo panaudoti ir jų turėti, ne tik iš ieškovės pasiskolinti pinigai, iš jų suformuota pusė įmonės įstatinio kapitalo. Atsakovas R. S. duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ir teigdamas, jog visus iš ieškovės gautus pinigus pervedė į įmonės sąskaitą, taip pat nurodė, kad ir jis pats į įmonę investavo pinigus, kurių pritrūkęs, skolinosi, taip pat ir iš uošvio. Nėra duomenų, kad A. S. būtų reikalavusi, jog sutuoktinis kompensuotų jos dalį įmonei steigti ir jos veiklai plėtoti panaudotų bendrų šeimos lėšų. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad A. S. žinojo tiek apie ieškovės pervedinėtus jos sutuoktiniui pinigus, tiek apie šių pinigų, kaip ir apie kitų šeimos lėšų panaudojimą naujai įsteigtos įmonės veiklai plėtoti bei tam neprieštaravo. Dėl to teisėjų kolegija padaro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog A. S. sutiko, o ir vėliau niekuomet neprieštaravo, kad sutuoktinis priimtų ieškovės pinigus, vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, jog ginčo prievolė atsirado iš R. S. sudaryto paskolos sandorio, kuriam A. S. pritarė, taigi ji laikoma bendra sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21. Ieškovei reiškiant atsakovams solidarų reikalavimą, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.

22. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikytinos bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios CK 6.6 straipsnio normos, o taip pat, kaip lex specialis, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija minėtame 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Šiuo atveju, įvertinus paskolos gavimo tikslą (byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji imta ir naudota UAB „R.E. transport“ steigti ir ilgalaikiam turtui šios bendrovės vardu įgyti), akivaizdu, kad neaktuali, dėl to šioje byloje netaikytina CK 3.109 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sutuoktiniai atsako solidariai. Taigi nėra reikšmingi ir atsakovų argumentai, esą sudaryto paskolos sandorio suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad apeliantė įrodė, jog šiuo atveju paskola buvo imta abiejų atsakovų valia bendrais šeimos interesais, t. y. šeimos verslui.

27. Konstatuotina, kad UAB „R.E. transport“ akcijos nuo pat įmonės įsteigimo iki pat šiol yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto buvimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktu išaiškinimu, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aptariant sutuoktinių prievolių pobūdį, išaiškinta, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju paskola gauta ir panaudota bendrai jungtinei nuosavybei sukurti (daliai įstatinio kapitalo apmokėti) ir jos vertei didinti (įgyjant transporto priemones bendros sutuoktinių įmonės vardu), taigi šio sandorio tikslas – bendro turto sukūrimas ir jo tvarkymas (vertės didinimas, gausinimas, siekiant ateityje daugiau uždirbti), dėl to ginčo sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais. Verslui naudotos ne tik iš ieškovės skolintos, bet ir sutuoktinių iš kitų šaltinių turėtos lėšos, vadinasi, yra pagrindas nuspręsti, jog abu atsakovai suvokė, kad visos investicijos daromos bendrais šeimos interesais.

30. Nors atsakovai aiškino, kad A. S. neturėjo ryšio su UAB „R.E. transport“, byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą priešingai išvadai. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. aktyviai dalyvavo sutuoktinio vardu įsteigtame versle ir jos dalyvavimas neapsiribojo į bylą pateikto elektroninio laiško ieškovės atstovui su ataskaita apie įmonės veiklą išsiuntimu. Tokią išvadą suponuoja tai, kad, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, A. S. patvirtino, jog būtent ji ir rengė ieškovės atstovui siųstas ataskaitas (kurių į bylą pateikta keletas už skirtingus laikotarpius), motyvuodama tuo, kad jam buhalteriniai dokumentai nebuvo aiškūs. A. S. detaliai buvo žinoma įmonės finansinė situacija, buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumai, transporto priemonių įsigijimo bei pardavimo aplinkybės, kainos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. S. šiais klausimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinių posėdžių metu pasisakė išsamiai, kalbėdama apie bendrovę ir jos reikalus, naudojo daugiskaitos pirmojo asmens formą. Tai, kad A. S. nebuvo oficialiai įdarbinta UAB „R.E. transport“, nustatytų aplinkybių apie jos aktyvų dalyvavimą bendrovės veikloje savaime nepaneigia.

31. Aptartos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai laikyti UAB „R.E. transport“ atsakovų šeimos verslu, taigi, jai steigti ir verslui plėtoti iš ieškovės gauta paskola laikytina imta bendrais šeimos interesais, o tai lemia ginčo prievolės solidarumą.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad prievolė, atsiradusi ieškovei pervedus lėšas, kaip paskolą, į asmeninę R. S. sąskaitą, laikytina solidariąja atsakovų A. S. ir R. S. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

33. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 6 098,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė bylinėdamasi pirmosios instancijos teisme. Atsakovai pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jiems 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinį tenkina 82 proc., iš atsakovo R. S. priteisė ieškovei 2 439,36 Eur, o iš ieškovės atsakovui R. S. – 1 778 Eur.

35. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei tik 40 proc. bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 82 proc. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi atsakovai proceso metu laiku nepateikdavo dokumentų, vilkino procesą, nepaisė teismo įpareigojimų.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

37. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti tai šaliai, kuris atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1041-910/2023).

38. Vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodomais argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningus veiksmus, dėl ko jiems neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ar būtų pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

39. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovai teikė į bylą papildomus paaiškinimus, įrodymus, nepatvirtina jų nesąžiningo elgesio bylos nagrinėjimo metu. Ieškovei prašant iš jų priteisti 114 182,49 Eur sumą, atsakovai turėjo teisę visomis leistinomis ir priimtinomis priemonėmis gintis nuo pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla buvo nagrinėta keturiuose teismo posėdžiuose, kurių metu buvo išreikalaujami ir teikiami papildomai įrodymai bei išklausomi šalių argumentai. Byloje nenustatyta, kad atsakovai tyčia vilkino procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tuo susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai).

40. CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina šalies teises teikti įrodymus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia įstatymas. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovai, naudodamiesi CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, jomis būtų piktnaudžiavę ar nevykdę procesinių pareigų, vilkinę procesą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat tokių aplinkybių nenustatė.

41. Tačiau, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, be to, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi konstatuotas atsakovų prievolės bendrumas, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą 82 proc., nepagrįstai priteisė ieškovei mažesnę dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

42. Ieškovė prašė priteisti 6 098,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė ieškinio parengimo, teisinių konsultacijų, dubliko parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos. Atsakovai prašė priteisti 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias taip pat sudarė procesinių dokumentų parengimo (atsiliepimo į ieškinį, tripliko), atstovavimo teismo posėdžiuose bei teisinių konsultacijų išlaidos. Iš atsakovų į bylą pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovas R. S. patyrė 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė A. S. – 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, į tai, kad šalių prašomos priteisti išlaidos atitinka Rekomendacijose įtvirtintus priteistinų sumų dydžius, taip pat į tai, jog ieškinys patenkintas 82 proc., be to, į tai, kad šia nutartimi konstatuotas atsakovų prievolės solidarumas, nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškovei priteisti 5 000,68 Eur teisinės pagalbos išlaidų (6 098,40 Eur x 82 proc. / 100 proc.) – po 2 500,34 Eur (5 000,68 Eur / 2) iš kiekvieno atsakovo. Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui R. S. priteistina 359,37 Eur (1 996,50 Eur x 18 proc. / 100 proc.), o atsakovei A. S. priteistina 174,24 Eur jų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

45. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl teisinės pagalbos išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo R. S. priteisiama 2 140,97 Eur (2 500,34 Eur – 359,37 Eur), o iš atsakovės A. S. 2 326,10 Eur (2 500,34 Eur – 174,24 Eur) advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

46. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2024 m. vasario 28 d. priėmė ir papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei Linas Construction INC iš atsakovo R. S. 1 546,52 Eur žyminio mokesčio (82 proc. ieškovės už ieškinį sumokėtos 1 886 Eur žyminio mokesčio sumos). Nors šio papildomo sprendimo nė viena iš ginčo šalių neskundė, tačiau įvertinus tai, kad papildomas sprendimas yra betarpiškai susijęs su pagrindiniu sprendimu ir laikomas sudėtine byloje priimto sprendimo dalimi, jis turi atitikti byloje priimto sprendimo turinį. Nagrinėjamoje byloje priimama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pagrindinį sprendimą iš dalies keičia, nustatęs, jog atsakovų prievolė ieškovui yra bendra, atitinkamai keičiami ir teismo sprendimai dėl procesinių klausimų, kurių išsprendimo rezultatas tiesiogiai priklausomas nuo byloje nagrinėtų materialinių reikalavimų (ne)patenkinimo. Dėl to yra pagrindas pakeisti ne tik skundžiamu sprendimu atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau atitinkamai keičiamas ir byloje priimtas papildomas sprendimas, ieškovei 1 546,52 Eur žyminio mokesčio sumą priteisiant iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis (CPK 277 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Vadinasi ieškovei iš viso priteisiama: iš atsakovo R. S. 2 914,23 Eur (2 140,97 Eur + 1 546,52 Eur / 2), o iš atsakovės A. S. 3 099,36 Eur (2 326,10 Eur + 1 546,52 Eur / 2) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ginčo situacijos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrąją ir solidariąją atsakomybę, todėl padarė neteisingas išvadas dėl atsakovų prievolės pobūdžio (CPK 330 straipsnis). Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovei Linas Construction INC priteisti 78 849 Eur skolą, 15 033,46 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų solidariai. Taip pat keičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo bei byloje dėl žyminio mokesčio priteisimo priimtas papildomas sprendimas ir ieškovei priteisiamos iš atsakovo R. S. 2 914,23 Eur, o iš atsakovės A. S. 3 099,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Patenkinus ieškovės Linas Construction INC apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.

50. Apeliantė į bylą pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad ji patyrė 1 125,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 1 016,40 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 109 Eur žyminį mokestį). Apeliantės prašoma priteisti 1 016,40 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra protinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 1 125,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo po 562,70 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą bei byloje priimto sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Linas Construction INC (juridinio asmens kodas 45-5301381) solidariai iš atsakovų R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 78 849 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) skolos, 15 033,46 Eur (penkiolika tūkstančių trisdešimt tris eurus 46 centus) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (93 882,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei Linas Construction INC (juridinio asmens kodas 455301381) 2 914,23 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiolikos eurų 23 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei Linas Construction INC (juridinio asmens kodas 455301381) 3 099,36 Eur (trijų tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų 36 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), lygiomis dalimis ieškovei Linas Construction INC (juridinio asmens kodas 455301381) 1 125,40 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt penkių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 562,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 70 centus).