Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-332-1030/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
2-332-1030/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06019-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-332-1030/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06019-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.9.14; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant Agnei Butkutei, Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujant ieškovės D. T. atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui (2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje),

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei Renatai Šeškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (b. l. 11-12) buvo atsisakyta priimti ieškovės D. T. ieškinio dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. DGKS-4074 darbo byloje Nr. APS-115-11396/2019.

Taigi šioje byloje nagrinėjama ieškovės D. T. ieškinio (b. l. 2-6) dalis, kuria prašoma: pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 1P-86; pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinio skyriaus sekretorės pareigų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsniu, negrąžinti ieškovės į darbą, o priteisti jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimo išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė atleista iš darbo, darbdaviui tinkamai neįvykdžius pareigos pareikalauti pasiaiškinimo, numatyto DK 58 straipsnio 4 dalyje. Bendro pobūdžio reikalavimas pasiaiškinti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tiksliai nenurodant, dėl kokių veiksmų reikalaujama pasiaiškinti, negali būti laikomas tinkamu šios darbdavio pareigos įvykdymu. Komisijos 2019 m. gegužės 10 d. išvada Nr. 11R-633 „Dėl (duomenys neskelbtini), atliekančios bendras funkcijas, D. T. galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimo“ yra grindžiama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo A. D. 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinimu Nr. 11R-632, kuriame nurodyta, kad ieškovė esą pripažino, jog porą kartu prieš išeidamas tam tikras asmuo paliko 20 eurų vertės kupiūras, kurių ji esą nusprendė negrąžinti. Taigi darbdavys rėmėsi privataus pokalbio metu gauta informacija (nors ieškovė nepamena, kad būtų tai sakiusi), kurios niekas kitas negali patvirtinti, ir priėmė sprendimą visiškai neišsiaiškinęs šių aplinkybių, nes reikalavimo pasiaiškinti dėl šių išvadoje nurodytų aplinkybių ieškovė negavo. Minėtas A. D. paaiškinimas Nr. 11R-632 buvo surašytas tą pačią dieną kaip ir komisijos išvada. Tai patvirtina, kad aplinkybės, dėl kurių darbuotoja buvo atleista, paaiškėjo tik po reikalavimo pasiaiškinti jai pateikimo. Vadinasi, darbdavys reikalavimo pasiaiškinti dėl šių aplinkybių nei žodžiu, nei raštu neteikė. Ieškinyje pažymima, kad darbuotojai nebuvo aišku, dėl kokių veiksmų ar neveikimo ji turėjo pasiaiškinti. Aiškintis dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ji negali, kadangi jo pradžios jokiais valiniais veiksmais nelėmė, jai nėra žinoma aplinkybių dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas visuma, be to, tai jai draudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotas pasižadėjimas neatskleisti ikiteisminio tyrimo detalių. Su darbdaviu ieškovė bendradarbiavo, jo nurodymus vykdė. (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 3R-45 siunčiama vyko į komandiruotę, tačiau jos pokalbių negalima laikyti žodiniu paaiškinimu, kadangi jokios aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo aiškinamos nebuvo ir komisijos išvadoje nėra cituojamos.

Ieškinyje taip pat pažymima, kad DK 58 straipsnio 6 dalis draudžia priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį vėliau nei po šešių mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos (išskyrus atvejus, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą), tačiau jokio veiklos patikrinimo darbdavys neatliko, o, priimdamas sprendimą, pats patvirtino, kad šių veiksmų atlikimo laikas nenustatytas.

Pažymėtina, kad teisė atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu negali būti aiškinama kaip absoliuti ir taikoma neatsižvelgiant į DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimus laikytis proporcingumo principo. Šis principas negali būti aiškinamas, nesiejant jo su nusižengimo turiniu, padarymo aplinkybėmis bei pasekmėmis, kurias patirs darbuotojas atleidus jį iš darbo nors ir formaliai neutraliu pagrindu, tačiau iš esmės atleidimą grindžiant dėl to, kad žmogui pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės turi būti vertinamos ypač kruopščiai, dėl neigiamų pasekmių, kurios kyla atleidus darbuotoją iš darbo šiuo pagrindu. Ieškovės atleidimas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtu ikiteisminiu tyrimu bei šios tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4-08-186, kuriuo pranešta, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje. Taip pat darbdavys nurodė, kad jam buvo pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. IBPS-V-460892 dėl kardomosios priemonės laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo įtariamajam (duomenys neskelbtini) vedėjui. Darbdavys ir darbo ginčų komisija, priimdami sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad išvadoje cituojamas veiksmų scenarijus nelogiškas (nurodoma, kad V. A., Ž. Z. tarnybiniame kabinete, Ž. Z., V. A. ir D. T. naudai tiesiogiai iš D.K. priėmė ne mažiau 50 EUR. Toliau nurodoma, kad vėliau (kitą dieną) iš D.K. gautą pinigų dalį Ž. Z. perdavus D. T., ji juos vėl perdavė V. A.). Minėtoje išvadoje nurodoma, kad ieškovei buvo perduotos užregistruoti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos, kurias ji registravo. Pažymų registravimas, kaip tiesioginio vadovo teisėtų nurodymų vykdymas, negali būti kvalifikuojamas kaip darbo pareigų pažeidimas.

Ieškinyje teigiama, kad darbdavys, konstatuodamas darbo pareigų pažeidimo faktą bei atleisdamas ieškovę iš darbo, tai padarė gerai nežinodamas visų aplinkybių bei neišsiaiškinęs jokių atsakomybės sąlygų. Neaišku, kokiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos darbo pareigos, neaiškus ir veiksmų atlikimo laikas, todėl šiuo atveju nėra ir ieškovės kaltės. Taip pat darbdavys, neteikdamas reikalavimo pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios laikomos atsakomybės pagrindu, pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pritaikė atsakomybę neteisėtai ir pažeisdamas procedūros reikalavimus. Darbdavys tokiose bylose, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Ieškovės nuomone, nesant aiškiai apibrėžto pažeidimo, negali būti nustatomas ir jo laipsnis.

Kaip patvirtinama komisijos 2019 m. gegužės 10 d. išvadoje, ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. A. D., tuo metu vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas, nurodė, kad D. K. užuominomis ir pasisakymais prie jos seksualiai priekabiavo. Jokios reakcijos iš darbdavio ieškovė nesulaukė, nors DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja darbdavį imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad, patenkinus ieškinio reikalavimus, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl prašo negrąžinti į darbą, o priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismo posėdyje (2019 m. lapkričio 20 d.) ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, davė paaiškinimus. Pažymėtina, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2019 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo dėl savo atostogų (b. l. 98-100). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovas savo paaiškinimus byloje jau buvo davęs 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, naujai į bylą pateikti dokumentai yra (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktai, kurių turinys, reikšmingas šiai bylai, buvo užfiksuotas kituose byloje esančiuose dokumentuose, taigi šalims buvo žinomas, taip pat į tai, kad darbo ginčai turi būti nagrinėjami kiek įmanoma greičiau, teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją ir kitas pirmiau minėtas priežastis, ieškovės atstovo nedalyvavimo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje priežasčių nepripažino svarbiomis ir bylos nagrinėjimo neatidėjo (CPK 162² straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

2019 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 4-08-186 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. buvo pareikšti įtarimai šios inspekcijos specialistei D. T. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovei buvo įteiktas 2019 m. balandžio 15 d. Pranešimas apie darbo pareigų pažeidimą Nr. 11R-554, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4-08-186 pateiktą informaciją jai 2019 m. balandžio 10 d. buvo pareikšti įtarimai pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė šiuo pranešimu apie darbo pareigų pažeidimą taip pat informuota, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-34 pradėtas ieškovės galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimas (šis įsakymas ieškovei buvo įteiktas 2019 m. balandžio 11 d.). Inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-35 sudaryta tyrimo komisija. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes bei vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalimi, pranešimu apie darbo pareigų pažeidimą ieškovės buvo paprašyta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Pranešimo apie darbo pareigų pažeidimą gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovei 2019 m. balandžio 10 d. buvo pareikšti įtarimai pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje , akivaizdu, kad, įteikiant pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą, ieškovė žinojo, kad ji įtariama kyšininkavimu atliekant darbines funkcijas. Pranešime apie darbo pareigų pažeidimą ieškovės buvo prašoma pateikti su pareikštais įtarimais susijusius paaiškinimus, reikalingus spręsti klausimui dėl ieškovės drausminės atsakomybės. Nepaisant to, kad ieškovė asmens veiksmus paliekant jai 20 Eur banknotus vertina kaip priekabiavimą, atsakovės nuomone, ji dėl šių faktų neprivalėjo prašyti ieškovės pateikti atskiro pasiaiškinimo, nes tokie ieškovės veiksmai apima jai inkriminuotus pažeidimus. Pažymėtina, kad pranešime apie darbo pareigų pažeidimą ieškovei buvo pateikta visa inspekcijos turėta su galimu darbo pareigų pažeidimu susijusi informacija, t. y. ieškovė buvo informuota apie 2019 m. balandžio 10 d. Inspekcijoje gautą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 4-08-186 „Dėl informacijos pateikimo“ bei šio rašto turinį, kiek tai susiję su Ieškove, t. y. kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį. Atsakovė pažymi, kad jokia kita informacija, susijusi su ieškovės darbo pareigų pažeidimu, atsakovei nebuvo žinoma (tai patvirtina Valstybinėje energetikos inspekcijoje 2019 m. gegužės 2 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės teisė teikti paaiškinimus dėl darbo pareigų pažeidimo buvo tinkamai įgyvendinta ir neapsunkinta, o ieškovės teiginiai, kad jai tiksliai nebuvo nurodyta, dėl kokių veiksmų reikalaujama pasiaiškinti, atsakovės vertinimu, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Dėl sprendimo nutraukti darbo sutartį terminų atsiliepime pažymima, kad ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas paaiškėjo 2019 m. balandžio 10 d., kai (duomenys neskelbtini) inspekcijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 4-08-186 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal BK 25 straipsnio 2 d., 225 straipsnio 1 dalį. Įsakymas dėl ieškovės atleidimo buvo priimtas 2019 m. gegužės 10 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2019 m. balandžio 10 d.).

Dėl nusižengimo padarymo aplinkybių ir įrodymų vertinimo atsakovė pažymi, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo grindžiamas oficialia iš įgaliotų institucijų gauta informacija – 2019 m. balandžio 10 d. inspekcijoje gautu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4-08-186 „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat 2019 m. balandžio 11 d. Inspekcijoje gautu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 4-08-190, kuriuo buvo atsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis. Be to, ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. oficialaus susitikimo su inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju metu, žodžiu pripažino paėmusi pinigus iš administracinės paslaugos užsakovo. Šią aplinkybę ieškovės atstovas pripažino ir darbo ginčų komisijoje.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas buvo įrodytas, o įsakymas, kuriuo ieškovė atleista iš darbo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus prašymus, davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-86 (b. l. 38), vadovaujantis, be kita ko, DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 7 punktu, ieškovė D. T. 2019 m. gegužės 13 d. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) sekretorės, vykdančios bendrąsias funkcijas, pareigų.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau šioje dalyje numatytas atvejų sąrašas nėra baigtinis. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Taigi iš pirmiau nurodyto (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1P-86 matyti, kad ieškovė D. T. iš darbo atleista dėl kito, nei tiesiogiai įvardinta DK 58 straipsnio 3 dalyje, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Dėl darbdavio pareigos pareikalauti rašytinio darbuotojo paaiškinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl to, ar, atleidžiant ieškovę, nebuvo pažeista atleidimo tvarka, konkrečiai, ar darbdavys nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos pareikalauti rašytinio darbuotojo paaiškinimo.

DK 58 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019 pažymėta, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės.

Taip pat šio įstatymo reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

Kartu pirmiau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019 išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu.

Teismo nuomone, pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad darbdavio reikalavimo pateikti rašytinį darbuotojo paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo išsamumas yra reikšmingas, tačiau negali būti suabsoliutinamas. Sprendžiant, ar darbdavio pasirinkta DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos, įpareigojančios darbdavį pareikalauti rašytinio darbuotojo paaiškinimo, įvykdymo forma toje konkrečioje situacijoje buvo pakankama būtina įvertinti, kokią informaciją apie galimą darbo pareigų pažeidimą jau turėjo darbuotojas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei 2019 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytinai įteiktas 2019 m. balandžio 15 d. Pranešimas apie darbo pareigų pažeidimą Nr. 11R-554 (b. l. 45). Šiame pranešime nurodyta, kad darbdaviui Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4-08-186 yra pateikta informacija apie ieškovei 2019 m. balandžio 10 d. pareikštus įtarimus pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, taip pat nurodyta, kad yra pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, šiam tyrimui atlikti yra sudaryta komisija, o ieškovė pagal DK 58 straipsnio 5 dalį įpareigojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos komisijai pateikti rašytinį paaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo.

Ieškovės argumentų, kad iš šio pranešimo jai nebuvo aišku, dėl kokių aplinkybių ieškovės reikalaujama pasiaiškinti ir kad ji negalėjo komentuoti ikiteisminio tyrimo detalių, teismas pažymi, kad iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinimo Nr. 11R-632 (b. l. 51) nustatyta, jog ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. buvo atvykusi pas (duomenys neskelbtini) vedėją, ten buvo supažindinta su sprendimu nušalinti ją nuo pareigų, žodžiu komentavo tam tikras aplinkybes dėl savo veiksmų, kurie vėliau buvo darbdavio kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Todėl, teismo nuomone, nors 2019 m. balandžio 15 d. Pranešime apie darbo pareigų pažeidimą nėra nurodytas tiriamo darbo pareigų pažeidimo padarymo laikas, vieta ir pan., ieškovei buvo žinoma dėl kokių jos veiksmų vyksta darbo pareigų pažeidimo tyrimas, o tam tikras aplinkybes ieškovė galėjo paaiškinti, nepriklausomai nuo to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, tiriant darbo pareigų pažeidimą, elgėsi pasyviai, t. y. neteikė apskritai jokio paaiškinimo, neprašė patikslinti reikalaujamo paaiškinimo dalyko, nemotyvavo negalinti tokio paaiškinimo pateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, vien tai, kad 2019 m. balandžio 15 d. Pranešime apie darbo pareigų pažeidimą Nr. 11R-554 nebuvo išsamiai išdėstytos galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės galimybės pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo buvo iš esmės suvaržytos, ir nesudaro pagrindo savaime laikyti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinimo Nr. 11R-632 (b. l. 51) nustatyta, kad ieškovė pokalbio metu pripažino aplinkybę, kad rangovinės organizacijos atstovas porą kartų išeidamas paliko jai 20 Eur kupiūras, kurių ji negrąžino. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovė nepaneigė ir ieškinyje, o jos teiginys, kad ji neatsimena taip sakiusi, teismo nuomone, laikytinas jos gynybine pozicija. Teismas taip pat nesutinka su tuo, kad ieškovės pokalbis su (duomenys neskelbtini) vedėju buvo privatus, nes šiam pokalbiui ieškovė buvo komandiruota į Vilnių (b. l. 62), pokalbio metu buvo supažindinta su sprendimu nušalinti ją nuo pareigų. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 9 d. sprendime Nr. DGKS-4074 užfiksuota, kad ieškovės atstovas, nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, nurodė, jog ieškovei 20 Eur kupiūros buvo paliktos ne kaip kyšis, o priekabiaujant. Iš šių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė gavo piniginių lėšų iš (duomenys neskelbtini) interesanto ir apie šių piniginių lėšų gavimą niekam nepranešė. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje (b. l. 41-44) taip pat nurodytos aplinkybės susijusios su tuo, kad ieškovė dalyvavo 2019 m. sausio 17-18 d. perduodant pinigus už administracinių paslaugų atlikimą.

Paminėtina ir tai, kad atsakovė dėjo pastangas surinkti daugiau duomenų apie ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą, tačiau tokias jos galimybes ribojo ikiteisminio tyrimo duomenų įstatyminė apsauga (b. l. 53).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė buvo atleista pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, taigi dėl kito, nei tiesiogiai įvardinta DK 58 straipsnio 3 dalyje, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo; vadinasi, jos atleidimo pagrindu nebuvo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

Taigi, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo teisėtumo, visų pirma turi būti įvertinta, ar ieškovė pažeidė darbo teisės normas ar darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 3 straipsnio 1 dalį darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai.

(duomenys neskelbtini) Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos 2019 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. 11R-633 (b. l. 46-50) konstatuota, kad ieškovė pažeidė DK 24 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytas darbuotojo pareigas, (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklių 44.1, 44.2, 44.5 punktus ir (duomenys neskelbtini) antikorupcinės politikos nuostatų 6.1, 6.5.1, 6.5.3, 6.5.4 punktus. Su nurodytomis taisyklėmis ir nuostatais ieškovė buvo supažindinta per (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo sistemą (b. l. 70-87, 120-137).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

(duomenys neskelbtini) vidaus tvarką reglamentuojančių (duomenys neskelbtini) viršininko 2018 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1V-104 patvirtintų (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 105-115) 44.1, 44.2, 44.3 papunkčiuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams.

Ieškovės veiksmų, už kuriuos ji atleista, atlikimo metu (duomenys neskelbtini)taip pat galiojo (duomenys neskelbtini) viršininko 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinti (duomenys neskelbtini) antikorupcinės politikos nuostatai (b. l. 116-119) (toliau – Nuostatai), kurie taikomi visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams (šių nuostatų 3, 4.1 punktai).

Nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo prekybos poveikiu ir kyšininkavimo srityje netoleruoti jokių kyšininkavimo apraiškų ir prekybos poveikiu, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiūlyti, neduoti ir neleisti duoti kyšių, jų neprašyti ir nepriimti, taip pat ir per trečiuosius asmenis. Nuostatų 6.5.1, 6.5.3 punktuose nustatyta, kad dovanų ir svetingumo srityje kiekvienas darbuotojas privalo neteikti ir nepriimti jokių dovanų (dovana suprantama kaip bet koks neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė), kurios galėtų būti suprastos kaip skatinimas ar atlyginimas už sprendimą, palankumo ar išskirtinio vertinimo siekimas visose su (duomenys neskelbtini) susijusiose veiklose; apie siūlomas ir gautas dovanas, išskyrus nedidelės vertės verslo suvenyrus, nedelsiant informuoti (duomenys neskelbtini) viršininką arba už korupcijos prevenciją ir kontrolę (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį. Nuostatų 6.5.4 punkte nustatyta, kad pinigai negali būti dovanojami arba priimami kaip dovana, nepaisant sumos dydžio; gavęs pasiūlymą pasipelnyti, darbuotojas turi nedelsdamas informuoti (duomenys neskelbtini) viršininką arba už korupcijos prevenciją ir kontrolę (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį.

Įvertinęs šių teisės aktų turinį teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas negali priimti jokių piniginių lėšų, o, jiems tokias pinigines lėšas pasiūlius, privalo pranešti Nuostatuose nurodytiems inspekcijos tarnautojams. Teismo vertinimu, priėmus tokias pinigines lėšas ir (ar) nepranešus apie jų perdavimą, Nuostatų 6.1, 6.5.1, 6.5.3, 6.5.4 punktai yra pažeidžiami, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojui yra pareiškiami įtarimai dėl korupcinio pobūdžio veikų baudžiamojo proceso tvarka, taip pat ar jis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Pažymėtina ir tai, kad Nuostatų 1 punkte įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) yra skaidriai, sąžiningai ir atsakingai veikianti įstaiga, puoselėjanti nepriekaištingą dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą ja. Šiais nuostatais nustatyti pagrindiniai (duomenys neskelbtini) korupcijos prevencijos principai ir reikalavimai, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas užtikrinti skaidrią (duomenys neskelbtini) veiklą ir užkirsti kelią korupcijai (2 punktas).

Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės veiksmai, kuriais buvo pažeisti Nuostatų 6.1, 6.5.1, 6.5.3, 6.5.4 punktai, kartu reiškia, kad buvo pažeisti teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklių 44.1 punktas), lojalumo Lietuvos valstybei pareiga, visuomenės interesas (Vidaus tvarkos taisyklių 44.2, 44.3 punktai), taip pat sąžiningumo, vykdant darbo pareigas ir įgyvendinant darbo teises, principas (DK 24 straipsnio 1 dalis), kitos darbo sutarties šalies teisėtas interesas (DK 24 straipsnio 5 dalis).

Vertinant tai, ar darbdavys pagrįstai ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus pripažino šiurkščiais, būtina atsižvelgti, kad darbdavys yra valstybės institucija, kurios pareiga užkirsti kelią korupcijos apraiškomis yra neatsiejama nuo valstybės intereso, kad valstybės institucijomis būtų pasitikima, kad įgyvendinamais valstybės valdžios įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama. Todėl teismas sutinka su darbdavio pozicija, kad ieškovė savo veiksmais diskreditavo darbdavį, pakenkė (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojų reputacijai, prarado pasitikėjimą.

Sprendžiant dėl ieškovės kaltės, ieškinyje išdėstytų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovės atstovė, ieškovė jokių duomenų apie priekabiavimo prie jos atvejus iki žodinio paaiškinimo 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo teikusi, taip pat pažymėtina, kad administracinės paslaugos gavėjo veiksmai negali tapti priežastimi darbuotojui nevykdyti savo darbo pareigų ar jas šiurkščiai pažeisti.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Taip pat konstatuotina, kad šis darbuotojo pareigų pažeidimas pagrįstai darbdavio kvalifikuotas kaip šiurkštus, o ieškovės atleidimas yra proporcinga priemonė ieškovės padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės reikalavimus pripažinti (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymą ir jos atleidimą iš darbo neteisėtais, taip pat atmeta susijusį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Dėl atleidimo iš darbo termino

Šalių argumentų kontekste, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, taip pat turi būti įvertinta, ar nebuvo pažeisti DK 58 straipsnio 6 dalyje atleidimo iš darbo terminai. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad apie galimą ieškovės darbo pareigų pažeidimą darbdaviui tapo žinoma 2019 m. balandžio 10 d. gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštą dėl informacijos pateikimo (b. l. 40). Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties (b. l. 41-44) turinio matyti, kad veikos, susijusios su D. T. padarytais galimais darbo pareigų pažeidimais, buvo atliktos 2019 m. sausio 17-18 d. Kaip minėta, ieškovė buvo atleista (duomenys neskelbtini) viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-86 (b. l. 38). Taigi konstatuotina, kad nei vienas iš DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų atleidimo iš darbo terminų, ieškovės atleidimo iš darbo atveju, nebuvo pažeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovei nepateikus duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė